Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-448/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-14Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
1-25-448/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00347-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
D. B., A. O.
Nukentėjusysis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-25-448/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00347-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.14.3.1; 1.2.20.3.3; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.3; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant Jovitai Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui A. P.,kaltinamajam A. O., jo gynėjui advokatui D. R.,nukentėjusiajam J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2014 m. balandžio 29 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64 ¹ straipsnį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 206 m. gegužės 10 d. pagal BK 284 straipsnįo 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 ¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje;

A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, teistas:

1. 1995 m. spalio 25 d. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs;

2. 1997 m. birželio 6 d. pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. 2006 m. rugsėjo 2 d. veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikintas turto konfiskavimas;

3. 2004 m. spalio 12 d. pagal BK 290 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 500 Lt bauda;

4. 2009 m. liepos 1 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2010 m. spalio 28 d. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. rugpjūčio 9 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę;

6. 2014 m. birželio 3 d. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji D. B. ir A. O. 2015 m. sausio 2 d. apie 14 val. parduotuvėje, esančioje Alytuje, Kalnėnų g.1A, bendrais veiksmais, stebint kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu, užpuolė nukentėjusįjį J. P., sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į galvą, pargriovė ant grindų ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į šonus, toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, išsitempė nukentėjusįjį iš parduotuvės į lauką, kur nukentėjusiajam ištrūkus ir bandant pabėgti, jį pasivijo ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamieji D. B. ir A. O. 2015 m. sausio 2 d. apie 14 val. parduotuvėje, esančioje Alytuje, Kalnėnų g.1A, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį J. P., sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į galvą, pargriovė ant grindų ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į šonus, toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, išsitempė nukentėjusįjį iš parduotuvės į lauką, kur nukentėjusiajam ištrūkus ir bandant pabėgti, jį pasivijo ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. P. priklausančius aukso dirbinius – 3 grandinėles ir 2 žiedus, kurių bendra vertė 58 Eur, 145 Eur (500 Lt) ir tuo nukentėjusiajam J. P. padarė bendrą 203 Eur turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. O. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. kovo 28 d., panaudodamas psichinę prievartą – grasinimus, iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajam J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), rašė grasinančias trumpąsias SMS žinutes, reikalaudamas nukentėjusiajam duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai melagingus parodymus ar paaiškinimus, grasindamas, jeigu to nepadarys, panaudoti fizinį smurtą, t. y. jis tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį J. P..

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. B. kaltu prisipažino tik dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir paaiškino, kad nukentėjusysis, kurio iki to laiko nepažinojo, jo ir A. O. atžvilgiu lauke prie Putinų g. 38 namo pavartojo įžeidžiantį žodį, dėl to nukentėjusįjį jis nusivijo. Pasivijo kioske ir sudavė 4 smūgius koja į veidą, vieną smūgį sudavė ranka. A. O. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, A. O. atėjo, kai kaltinamasis jau buvo sudavęs smūgius. Tuomet jis iš kiosko ištempė nukentėjusįjį į lauką ir tada šis pabėgo, o jis su A. O. nuėjo namo. Lauke smurtinių veiksmų nebuvo. Nurodė, kad iš nukentėjusiojo nieko nepaėmė, gal jam kas nors iškrito muštynių metu.

Dėl E. Z. parodė, kad jis – kaltinamojo žmonos pusbrolis. Įvykio dieną matė E. Z., jis buvo lauke su nukentėjusiuoju. Neprisimena, ar E. Z. buvo atėjęs į jo namus įvykio dieną. Pardavėjos, kuri dirbo kioske muštynių metu, nepažįsta, nežino, ar jai yra tikslas jį apkalbėti.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. O. kaltu prisipažino tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir paaiškino, kad įvykis buvo 2016 m. sausio 2 d. dienos metu. Jis su D. B. išėjo į lauką, stovėjo prie bendrabučio adresu Alytus, Putinų g. 38. Lauke buvo ir nukentėjusysis, jo nepažinojo. Nukentėjusysis pavartojo įžeidžiantį žodį ir pabėgo. Tuomet jis su D. B. jį nusivijo. Nukentėjusįjį jie rado parduotuvėje. Kai jis įbėgo į parduotuvę, D. B. jau buvo ten. Nematė, ką darė D. B.. Jis pats parduotuvėje sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam, o D. B. tuo metu stovėjo. Nukentėjusysis nuo smūgio nenukrito. Vėliau su D. B. ištempė nukentėjusįjį į lauką, kad parduotuvėje nieko neišdaužytų. Tada nukentėjusysis pabėgo, jie nesivijo. Jokių papuošalų iš nukentėjusiojo neėmė. Parduotuvės, kurioje vyko muštynės, pardavėjos nepažįsta, pykčio tarp jų nėra.

Pripažįsta, kad nukentėjusiajam rašė žinutes, bet neliepė duoti melagingų parodymų, negrasino. Gražiai nukentėjusiojo paprašė atsiimti pareiškimą, norėjo susitarti, o jis paprašė pinigų.

Apklaustas kaip nukentėjusysis, J. P. parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Juvelyrinius dirbinius – tris aukso spalvos grandinėles ir du žiedus – už 200 litų jis įsigijo viešėdamas pas tetą Marijampolėje Kalėdų atostogų metu iš prie parduotuvės sutikto senyvo amžiaus žmogaus. Pinigų turėjo, nes jis našlaitis, gauna našlaičio išmokas, be to, per Kalėdas pinigų jam padovanojo seserys ir teta. Ketino papuošalus perparduoti, juos parsivežė į Alytų. Aukso dirbiniai buvo sudėti į užsegamą permatomą krepšelį. Susiskambino su pažįstamu E. Z., paprašė jo pagalbos padėti parduoti auksą, nes pats nukentėjusysis buvo dar nepilnametis ir pats to negalėjo padaryti. Su E. Z. jis mokėsi vienoje mokykloje. Nežinojo, kad E. Z. buvo teistas, sužinojo tai tik, kai prasidėjo tyrimas. E. Z. atsakė, kad jo dėdė gali parduoti. Nukentėjusysis su E. Z. susitiko, tuomet E. Z. pasiūlė eiti iki jo dėdės. Jie nuėjo iki to dėdės – kaltinamojo D. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, bendrabutyje. D. B. nukentėjusiajam pasiūlė kažkokią sumą už auksą, tačiau nukentėjusysis atsakė, kad jis pirmiau nueis į aukso supirktuvę pažiūrėti, kiek auksas yra vertas. Su E. Z. jie nuėjo į lombardą, esantį parduotuvėje „Maxima“ Naujojoje gatvėje. Ten įvertino dirbinių kainą, sakė, ten vien auksas vertas 700 litų. Kadangi nukentėjusysis buvo nepilnametis, pats dirbinių negalėjo parduoti. E. Z. pasiūlė eiti atgal pas dėdę, E. Z. telefonu susirašė su D. B., kuris pažadėjo parduoti auksą. Jie abu nuėjo atgal, prie laiptinės, laukė abu kaltinamieji – D. B. ir A. O., kuris liepė parodyti auksą. Nukentėjusysis padavė, A. O. jį paėmė iš rankų ir pasakė, kad arba jis už auksą nukentėjusiajam duoda dešimt eurų, arba nieko negaus. Nukentėjusysis nesutiko, porą kartų paprašė atiduoti auksą, šis neatidavė, tuomet jis iš A. O. rankų griebė auksą ir bėgo. Įbėgo į maisto prekių parduotuvę, prašė kviesti policiją, nes jį nori apiplėšti, bet pardavėja nieko nedarė. Parduotuvėje buvo dar vienas žmogus. A. O. įbėgo į parduotuvę, pradėjo jį mušti rankomis į veidą. Kiek buvo smūgių, tiksliai neprisimena, bet daugiau nei dešimt. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis dar stovėjo, kai įbėgo D. B., tada nukrito. D. B. įbėgęs irgi pradėjo mušti – sudavinėjo smūgius į galvą, sudavė apie penkis smūgius. Buvo, kad kaltinamieji mušė abu kartu vienu metu į galvą. Jie jį užgulė, šis pargriuvo ant pilvo. Kai jie sudavinėjo smūgius, A. O. rėkė „Atiduok auksą“. Pardavėja tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko nesakė. A. O. tempė jį už striukės, jis įsikabino į šaldytuvą, tada A. O. nukentėjusiajam gulinčiam ne mažiau penkis kartus spyrė į šonus. Kai A. O. spardė, D. B. bandė ištraukti auksą iš jo rankų. Kai jį už striukės išsitempė į lauką, A. O. laikė už kairės striukės rankovės, jis išsprūdo ir bėgo link Profesinio rengimo centro bendrabučio Jonyno gatvėje. Jis peršoko per tvorą ir prie laiptų jį sugavo kaltinamųjų pažįstamas, kaip vėliau sužinojo, vardu Algis. Jis atėjo nuo tos pačios pusės, iš kurios jis atbėgo. Kaltinamieji jam rėkė „Gaudyk“. Algis jį pagavo, palaikė, kol atbėgo kaltinamieji. Algis laikė už abiejų rankų, stovėdamas už nugaros, auksas buvo sugniaužtas jo rankose. Kai kaltinamieji atbėgo, A. O. sudavė nukentėjusiajam porą smūgių kumščiu į pilvą, kaltinamieji jį pargriovė. D. B. iš rankos išlupo auksą, A. O. išėmė iš kelnių galinės kišenės piniginę, išsiėmė pinigus – 500 litų (buvo trys kupiūros – dvi po 200 litų ir viena šimtinė), išmetė piniginę ir nuėjo, Algis nuėjo su jais. Piniginėje dar buvo pažymėjimas, banko kortelė.

Po įvykio, kai jis grįžo į parduotuvę, nes buvo pametęs telefoną, paprašė, kad iškviestų policiją, bet pardavėja pasakė „Eik iš čia, nes tau bus tik blogiau“. Tuomet jis grįžo į savo mokyklos bendrabutį. Budėtoja iškvietė policiją, nes jis buvo visas kruvinas, suplėšyta, kruvina striuke, suplėšytais džinsais. Po įvykio išvyko į užsienį.

Jo telefonas parduotuvėje iškrito iš kišenės, kai jį mušė. Kai grįžo į parduotuvę, telefono nerado. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad kitas žmogus jį paėmė. Vėliau telefoną rado supirktuvėje.

A. O. po įvykio jam siuntinėjo grasinančias žinutes, kad jam bus blogai, jei neatsiims pareiškimo iš policijos ir nepasakys, kad atleidžia jiems ir kad jie viską jam atidavė, tačiau kaltinamieji jam nieko neatidavė. Dėl tokių grasinančių žinučių jis bijojo, nes jo tuometinis klasiokas, A. O. įsūnio bendraklasis, buvo pripasakojęs apie A. O., kad neverta su juo prasidėti, nes būtų dar blogiau, jį apibūdino kaip žiaurų žmogų. Be A. O. rašomų žinučių, dar buvo signalų iš A. O. įsūnio, pravarde „Dogas“, jis sakė, kad kai baigsis teismai, jis nukentėjusįjį sumuš. Nukentėjusysis ruošėsi keisti mokyklą, nes kaltinamieji gyvena arti mokyklos, jis jų bijo. Nurodė, kad A. O. prašė, kad šis iš jo atimtų pinigų duotų bent jau 40 eurų arba 50 eurų, nes neturėjo net ką valgyti.

Reiškia ieškinį dėl turtinės žalos. Ieškinio sumą sudaro pavogtų pinigų ir aukso dirbinių vertė, neturtinės žalos ieškinio atsisako.

Apklausta kaip liudytoja, V. P. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje Kalnėnų g. 1, Alytuje. Prisimena, kad dienos metu į parduotuvę atbėgo nukentėjusysis, paprašė telefono sąskaitos papildymo. Tuo pačiu metu įbėgo kaltinamasis D. B. ir jie pradėjo grumtis. Labai greitai atbėgo antras kaltinamasis, jie nukentėjusįjį mušė, smūgius sudavinėjo ir kojomis, ir rankomis, vėliau nukentėjusįjį už rankų ir kojų išsitempė pro duris. Vėliau, kai į parduotuvę įbėgo nukentėjusysis klausdamas dėl telefono, matė, kad jo kruvinas veidas, rankos, drabužiai. Paklausė nukentėjusiojo, ką kaltinamieji padarė, jis kažką užsiminė apie auksą.

Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojos V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l) 51 – 52), buvo perskaityti. Ji parodė, kad konflikto metu vienas iš smurtaujančių jaunuolių šaukė, kad nukentėjusysis atiduotų jo auksą. Kai toliau vykstant konfliktui liudytoja paklausė, kokį auksą, jai atsakė, kad iš jo pavogė auksą. Teisme liudytoja nurodė, kad dėl aukso šaukė D. B..

Nurodo, kad ji buvo išsigandusi viso to, kas vyko. Įvykio metu parduotuvėje buvo pirkėjas.

Liudytojas E. Z. teisme apklausiamas parodė, kad kaltinamasis D. B. – jo pusseserės vyras, A. O. įvykio metu matė pirmą kartą. Su nukentėjusiuoju J. P. anksčiau buvo pažįstami. Kartą jam J. P. pasakė, kad turi aukso, kurį pirko Marijampolėje iš kažkokio pensininko, sumokėjo šimtą litų. Jie nuėjo iki parduotuvės „Maxima“ patikrinti aukso. J. P. patikrino auksą, bet nesutiko parduoti, nes per mažai pasiūlė. Jie nuėjo iki nukentėjusiojo namų, kur nukentėjusysis pasidėjo auksą ir jie abu nuėjo iki kaltinamųjų namo Putinų gatvėje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti E. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54 – 55, 57 – 58). E. Z. nurodė, kad jis pusseserės vyro D. B. klausė, ar jis nežino, kam reiktų pas J. P. esančių aukso dirbinių. D. B. paklausė pas A. O., jie sutarė pirkti. Tuomet E. Z. liepė J. P. ateiti iki pusseserės namų. J. P. atėjo, parodė auksą (atrodė, kad buvo trys grandinėlės ir du žiedai). J. P. sakė, kad auksą nusipirko iš seno žmogaus Marijampolėje, būdamas pas gimines. E. Z. su J. P. nuėjo iki lombardo Putinų mikrorajone, patikrino, kad tai tikras auksas, tačiau J. P. nepardavė aukso lombarde ir vėl sugrįžo prie bendrabučio. Prie laiptinės jų laukė D. B. ir A. O., kuris J. P. pasiūlė apie 100 litų už auksą, bet šis nesutiko parduoti ir pradėjo ginčytis. J. P. iš A. O. rankų griebė auksą ir pradėjo bėgti link Jonyno gatvės, D. B. ir A. O. jį nusivijo. Vėliau D. B. parodė ištinusią dešinę ranką ir sakė, kad mušdamas J. P. susižalojo, sakė, kad J. P. jis sumušė parduotuvėje. D. B. parsinešė ir aukso, bet kiek ir kokio – jis nežiūrėjo.

Apklausta kaip liudytoja, policijos tyrėja D. B. parodė, kad byloje atliko kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje liudytoju apklausė E. Z., apklausoje dalyvavo ir psichologė. E. Z. pats atvyko į apklausą sutartu laiku. Jis iš pradžių papasakojo apie įvykį, po to ji pati tikslinosi aplinkybes, užduodama jam klausimus. E. Z. pats perskaitė apklausos protokolą, jį pasirašė, pastabų neturėjo. Apklausos metu E. Z. nurodė panašias aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis. Spaudimas nebuvo daromas, jam niekas negrasino. Apklausoje įstatyminiai atstovai nedalyvavo, bet kadangi E. Z. byloje buvo liudytojas, galima jį apklausti be įstatyminio atstovo. Į apklausą liudytoja pakvietė psichologę A. K..

Apklausta kaip liudytoja, psichologė A. K. paaiškino, kad ji dalyvavo E. Z. apklausoje kaip psichologė. Apklausa vyko įprastai, ji nieko neįprasto nepastebėjo. Apklausos metu ji turi stebėti nepilnamečio savijautą. Į apklausą ji nesikišo, tyrėja uždavė klausimus savarankiškai, E. Z. atsakė taip pat savarankiškai. E. Z. niekas spaudimo nedarė, jis jai nesakė, kad jam kažkas grasino, jokios įtampos apklausos metu ji nepastebėjo. Prieš apklausą nepastebėjo, kad E. Z. dėl kažko nerimautų. Jei taip būtų buvę, tada į procesą ji būtų įsikišusi. Apklausos protokolą perskaitė pats E. Z., jį pasirašė pats.

Iš 2015 m. sausio 2 d. ir 2015 m. sausio 7 d. protokolų-pareiškimų matyti, kad į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi nukentėjusysis J. P., gimęs 1997 metais, ir jo tėvas J. P., gimęs 1949 metais, kurie pranešė, kad 2015 m. sausio 2 d. buvo užpultas ir sumuštas J. P., gimęs 1997 metais, iš jo pagrobti mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai (b. l. 1 – 4).

Iš 2015 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – parduotuvė, esanti Alytuje, Kalnėnų g. 1A bei šalia jos esanti vieta (b. l. 8 – 13).

Iš 2015 m. sausio 26 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog du vyriškiai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (b. l. 21 – 23).

Iš kaltinamojo D. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. B. parodė su nusikalstama veika susijusias aplinkybes – vietą, kurioje tarp jo, A. O. ir nukentėjusiojo J. P. įvyko konfliktas; parduotuvę, į kurią įbėgo nukentėjusysis, kryptį, kuria išsprūdęs nubėgo nukentėjusysis (b. l. 110 – 116).

Iš mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S3“, pateikto nukentėjusiojo J. P., esančios informacijos apžiūros protokolo matyti trumposios SMS žinutės, siųstos iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80 – 86).

Ikiteisminio bylos tyrimo metu D. B. ir A. O. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, A. O. – ir pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, nustatyta, kad šios veikų kvalifikacijos teisingos ir jos pilnai pasitvirtino.

D. B. ir A. O. pripažįsta pažeidę viešąją tvarką, tačiau jie nepripažįsta plėšimo nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu. Jie pripažino, kad parduotuvėje sumušė nukentėjusįjį J. P. dėl to, kad nukentėjusysis lauke jų atžvilgiu pavartojo įžeidžiančius žodžius, tačiau nepripažino, kad įvykdė plėšimą, teigė, kad jokių daiktų nepagrobė.

Tačiau tokie jų parodymai vertinami kaip kaltinamųjų gynybos pozicija, nes jie paneigti teisme ištirtais bylos įrodymais.

Nukentėjusysis J. P. teisme nurodė jo plėšimo aplinkybes, kurios iš esmės nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų. Jis nurodė, kad jis turėjo aukso dirbinių, norėjo juos perparduoti. Su E. Z. ėjo į lombardą įsitikinti, ar auksas tikras. Kai susitiko kaltinamuosius, A. O. siūlė pirkti aukso dirbinius, paėmė juos apžiūrėti ir neatidavė, tuomet J. P. griebė iš A. O. maišelį su aukso dirbiniais, bėgo, įbėgo į parduotuvę, parduotuvėje jį kaltinamieji mušė, ištempė į lauką, kur atėmė piniginę ir aukso dirbinius. Tokie parodymai, duoti teisme, nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, todėl netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Teisme kilo klausimas dėl to, kad nukentėjusysis pareiškime policijai dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nenurodė, kad iš jo buvo pagrobti aukso dirbiniai, tačiau nukentėjusysis į tai paaiškino, kad auksą jis pirko Marijampolėje gatvėje iš nepažįstamo seno žmogaus, manė, kad dirbiniai gali būti vogti ir dėl to jis pats gali turėti problemų. Dėl šių priežasčių jis ir nenurodė pareiškime aukso dirbinių iš jo pagrobimo. Jo parodymai dėl pagrobtų pinigų taip pat nekelia abejonių, nes jis nurodė, kad pinigų turėjo, nes gauna našlaičio išmokas, be to, pinigų padovanojo seserys ir teta Kalėdų proga.

Kaltinamieji nurodė, kad sumušė nukentėjusįjį J. P. dėl jo įžeidžiančių žodžių, tačiau bylos įrodymai rodo, kad fizinis smurtas buvo panaudotas ne siekiant tik atkeršijant už įžeidimą, bet ir užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Tokią išvadą patvirtina bylos liudytojų parodymai. Parduotuvės, į kurią įbėgo nukentėjusysis J. P., pardavėja V. P. paliudijo, kad parduotuvėje, kai kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, vienas iš smurtaujančių jaunuolių – D. B. šaukė, kad nukentėjusysis atiduotų auksą. Liudytojai paklausus, kokį auksą, jai atsakė, kad iš jo pavogė auksą.

Liudytojas E. Z. iš esmės nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad aukso dirbinius iš nukentėjusiojo atėmė, jį sumušdami, kaltinamieji. Teisme E. Z. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu, nes ikiteisminiame tyrime nurodė, kad aukso ir pinigų pas J. P. nematė; J. P. jam sakė, jog auksą jis pasiliko namuose ir jo neturėjo su savimi, kai jie abu atėjo į bendrabutį Putinų gatvėje.

Kadangi parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo duotų, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti. E. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis: kad J. P. jam sakė, kad Marijampolėje iš senio pirko aukso dirbinių, kad auksą abu tikrino lombarde. J. P. nurodė, kad kaltinamieji jo laukė prie namų ir pasiūlė nupirkti aukso dirbinius, juos paėmė, bet J. P. nesutiko parduoti, čiupo maišelį su auksu iš A. O. rankų, bėgo, kaltinamieji vijosi. Šiuos parodymus patvirtino ir E. Z., kuris nurodė, kad vėliau D. B. jam rodė ištinusią dešinę ranką ir D. B. sakė, kad mušdamas J. P. susižalojo. Svarbu pažymėti, jog E. Z. nurodė, kad matė, jog D. B. parsinešė aukso dirbinių.

Šalies argumentai

E. Z. teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ne savo noru, jam poveikį darė tyrėja D. B., tačiau teisme apklausta D. B. nurodė, kad nepilnamečio E. Z. apklausa vyko bendra tvarka, apklausą stebėjo psichologė A. K.. A. K. apklausta teisme paliudijo, kad ji apklausos metu stebėjo nepilnamečio savijautą, aplinkybių, kad jam būtų daromas spaudimas, ji nefiksavo, nes jeigu būtų kitaip, ji būtų stabdžiusi apklausą. Taigi atmesta aplinkybė, kad E. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas ir jis parodymus davė ne savo valia. Dėl E. Z. pažymima ir tai, kad šis proceso dalyvis – kaltinamojo D. B. pusseserės sutuoktinis, taigi akivaizdu, kad jis suinteresuotas duoti kaltinamuosius teisinančius parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. P. parodymus, kad aukso dirbiniai iš jo buvo paimti, kai kaltinamieji prieš jį panaudojo smurtą, patvirtina ir parduotuvės vidaus patalpos vaizdo įrašas, kuriame matyti kaltinamųjų smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu. Kad nukentėjusysis buvo sumuštas, nurodė ne tik jis pats, bet ir pardavėja V. P., kuri matė nukentėjusįjį kruviną, suplėšytais drabužiais.

Taigi įrodyta, kad kaltinamieji A. O. ir D. B. turėjo vieningą tikslą užvaldyti nukentėjusiojo J. P. turtą ir to sąmoningai siekė. Kaltinamieji vijosi su aukso dirbiniais bėgantį nukentėjusįjį, panaudojo smurtą jį mušdami ir užvaldė jo turtą – atėmė aukso dirbinius ir iš piniginės paėmė pinigus. Tokie veiksmai vertinami kaip plėšimas.

Įrodyta, kad kaltinamieji A. O. ir D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamieji A. O. ir D. B. smurtavo viešoje vietoje – parduotuvėje parduotuvės darbo metu, šviesiu paros metu, matant pašaliniams asmenims. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu parduotuvėje buvo ne tik pardavėja, bet ir kitas pašalinis asmuo – pirkėjas. Pašaliniai asmenys matė smurto veiksmus, tokie veiksmai juos šokiravo, sukėlė neigiamas emocijas. Liudytoja V. P. nurodė, kad to, kas vyko, ji buvo išgąsdinta.

Taigi įrodyta, kad A. O. ir D. B. padarė nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą. BK 284 straipsnio redakcija, konkrečiai – pirma šio straipsnio dalis, pagal kurią kaltinamųjų veika kvalifikuota, galiojo iki 2017 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. BK 284 straipsnio dalių neliko. Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio BK 284 straipsnio sankcija yra analogiška iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiai BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijai, todėl kaltinamųjų veika neperkvalifikuojama ir jiems bausmė skiriama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją.

Viešosios tvarkos pažeidimas ir plėšimas sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes viena nusikalstama veika buvo pasikėsinta į du visuomeninius gėrius.

A. O. kaltinamas ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje padarymo. Iš bylos įrodymų matyti, kad A. O. J. P. po plėšimo šio atžvilgiu į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną siuntė SMS žinutes, kurių turinys – grasinantis. Šiose žinutėse A. O. reikalauja „atsiimti pareiškimą“, nes bus blogai. Nukentėjusysis J. P. šiuos žodžius suprato kaip grasinimą, kad jei jis tyrėjams nepaaiškins apie jo atžvilgu įvykdytą nusikalstamą veiką melagingai, jis bus sumuštas.

A. O. nurodė, kad jo nukentėjusiajam siųstos žinutės nebuvo grasinančio pobūdžio, jis tik norėjo susitarti su nukentėjusiuoju J. P., be to, pats nukentėjusysis reikalavo iš jo pinigų. Nukentėjusysis nurodė, kad kadangi A. O. iš jo piniginės paėmė visus pinigus, jis neturėjo pinigų, todėl siuntė prašymą A. O. duoti nors truputį pinigų pragyvenimui.

Po plėšimo jo atžvilgiu J. P. procese įgavo statusą – buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Jis buvo apklaustas nukentėjusiuoju ir davė parodymus. Kaip matyti iš A. O. žinučių, šiose žinutėse jis reikalavo, kad nukentėjusysis „atsiimtų pareiškimą“, nes „bus blogai“. Teisine kalba tai reiškia, kad J. P. buvo daromas spaudimas neteisingai, melagingai nurodyti smurto prieš jį aplinkybes – kad A. O. prieš jį nesmurtavo, priešingu atveju nukentėjusiajam iš kaltinamojo pusės gali būti nepageidaujamų padarinių – gali būti pavartotas smurtas. Akivaizdu, kad neteisingos, melagingos informacijos apie nusikalstamą veiką suteikimas ir jo įtvirtinimas procesiniuose dokumentuose trukdytų įgyvendinti teisingumą ir sudarytų sąlygas priimti neteisėtus procesinius sprendimus, kurie įgalintų asmenis netgi išvengti baudžiamosios atsakomybės už jų padarytas nusikalstamas veikas.

Įrodyta, kad A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje nukentėjusysis J. P. pareiškė 263 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir 300 Eur – neturtinei žalai atlyginti.

Teisme nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė (t. 2., b. l. 89), todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Nukentėjusiojo ieškinį turtinei žalai atlyginti sudaro plėšimo metu sugadinto telefono remonto vertė – 60 Eur, 500 pagrobtų Lt (145 Eur). Pagrobtą auksą nukentėjusysis įvertino ta verte, už kurią jis pirko – 200 Lt (58 Eur). Kadangi turtinė žala atsirado bendrais kaltinamųjų A. O. ir D. B. nusikalstamais veiksmais, jie abu solidariai ją ir turi atlyginti. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

D. B. padarė dvi, o A. O. – tris nusikalstamas veikas. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę dėl plėšimo ir viešos tvarkos pažeidimo sunkina tai, kad veiką atliko bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes abu kaltinamieji bendrais veiksmais siekė bendro tikslo, jų veiksmai buvo suderinti ir vienas kitam neprieštaravo. A. O. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. O. anksčiau buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, taigi baudžiamojo įstatymo prasme jis yra recidyvistas ir jam dėl to turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. D. B. nusikalstamas veikas padarė dar būdamas neteistas. D. B. augina tris vaikus. Jam yra sąlygos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir skirti griežtus įpareigojimus.

Byloje pateikta pažyma dėl 94,61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. B.. Ši suma nepripažįstama proceso išlaidomis ir negali būti išieškoma iš kaltinamojo, nes advokatas D. B. buvo skirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu pripažinus, kad advokato dalyvavimas yra būtinas. Išieškojus iš D. B. išlaidas už jo gynėjo dalyvavimą teisme, bus pažeistas baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintas kaltinamo asmens teisės į gynybą principas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalį ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę A. O. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę už BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir subendrintą bausmę už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę A. O. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. O. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 14 d.

Kardomąją priemonę–suėmimą A. O. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžia A. O. – 2017 m. kovo 14 d.

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę D. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be priežiūrą vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Į bausmės laiką D. B. įskaičiuoti laiką, jo išbūtą pagal 2016 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai 263 Eur sumai, šią sumą išieškant solidariai iš D. B. ir A. O..

Nukentėjusiojo J. P. 300 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtam A. O. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Asta Jakučiūnienė