- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2-1155-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01836-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“, "Vilniaus energija" Lietuvos naftos produktų agentūra
- Atsakovas
- VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovei Tatjanai Leus, atsakovo atstovei adv.Jūratei Rusteikaitei-Bakšienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 544500 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad pagal 2003-01-15 šalių pasirašytą sutartį Nr.3/22 atsakovas pardavė ieškovui 10000 tonų mazuto M-100 ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą GBD Nr.6416244 6383800 Lt sumai. Tiek sutartyje, tiek minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad mazutas parduodamas su akcizu. Šioje sąskaitoje buvo išskirtas 973800 Lt dydžio PVM, akcizas atskiroje eilutėje nebuvo išskirtas, bet vėliau ieškovas gavo atsakovo raštišką patvirtinimą apie minėtoje sąskaitoje priskaičiuota 450000 Lt akcizo sumą. Ieškovas minėtą sąskaitą apmokėjo visa apimtimi, taigi ir 450000 Lt akcizą. 2009-06-10 ieškovas pateikė Vilniaus apskrities VMI prašymą grąžinti už akcizais apmokestinamas prekes, panaudotas akcizų įstatyme nurodytiems tikslams, sumokėtus akcizus 856773 Lt sumai. Vilniaus apskrities VMI 2009-06-10 nusprendė ieškovo prašymą patenkinti iš dalies ir grąžino 677902 Lt akcizų sumą, apskundus tokį sprendimą, po pakartotinio patikrinimo Vilniaus apskrities VMI 2010-09-17 sprendimu netenkino ieškovo prašymo ir negrąžino 178871 Lt akcizų sumos už pagal 2003-01-15 PVM sąskaitą-faktūrą GDB Nr.6416244 patiektą ir elektros gamybai sunaudotą mazuto kiekį. Valstybinė mokesčių inspekcija, Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės bei Vilniaus apygardos teismas ieškovo skundus atmetė. 178871 Lt akcizo suma buvo negrąžinta motyvuojant tuo, kad atsakovas nesumokėjo ir neturėjo mokėti pagal aukščiau nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą akcizo į valstybės biudžetą (akcizo įstatymo 13 str. ir 36 str. (redakcija, galiojusi iki 2003-06-20)), o jo grąžinimas siejamas su tokio mokesčio sumokėjimu į valstybės biudžetą. Ieškovas nurodo, kad už mazutą atsakovui sumokėjo dar 2003 metais, bet iki mazuto faktinio sunaudojimo elektros energijos gamybai neturėjo galimybės reikšti prašymą akcizus grąžinti iš valstybės biudžeto. Atkreipia dėmesį, kad elektros energijos gamybai sunaudojama mazuto dalis nėra apmokestinama akcizo mokesčiu, todėl už šiam tikslui panaudotą mazutą akcizas yra grąžinamas iš valstybės biudžeto. Ieškovas turi galimybę sužinoti, kokia dalis mazuto buvo sunaudota elektros energijos gamybai tik po šio mazuto sunaudojimo, todėl prašymą dėl šio akcizo grąžinimo ieškovas pateikė tik 2009-06-10. Taigi, atsakovas dalį apmokėjimo už mazutą iš ieškovo yra priėmęs kaip atsakovo valstybei mokėtiną akcizą, o iš tiesų šio akcizo nesumokėjo, o ši aplinkybė ieškovui paaiškėjo tik mokestinio ginčo išsprendimo. Kadangi atsakovas nesumokėjo ir neturėjo mokėti akcizo už ieškovui patiektą mazutą, tai reiškia, kad atsakovas negalėjo įtraukti į perkamo parduodamo mazuto kainą 450000 Lt dydžio akcizą. Kadangi atsakovas nepagrįstai į PVM sąskaitą-faktūrą įrašė už kurą mokėtiną sumą, įskaičiuojant akcizą (akcizo tarifas – 45 Lt/t) ir atsakovas šios sumos nesumokėjo į valstybės biudžetą, atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita be teisėto pagrindo, todėl pagal CK 6.237 str. ir 6.242 str. atsakovui atsirado pareiga atlyginti ieškovui 450000 Lt nuostolius. Ieškovo pateiktos pretenzijos atsakovas dėl minėto sumos grąžinimo atsakovas nepatenkino. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje neteisingai nurodo bei interpretuoja tam tikras reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su 2003-01-15 sutartimi. Nuo 2002 metų sausio mėn. atsakovui buvo perduotas visų šalies naftos produktų valstybės rezervas, kurį iki tol kaupė ir tvarkė LR ūkio ministerija. 2001-2002 metais buvo keičiami mokesčių įstatymai, tačiau nebuvo oficialių mokesčių įstatymų išaiškinimų bei poįstatyminių aktų, kurie paaiškintų, ar parduodant mazutą iš valstybės rezervo akcizas mokėtinas ar nemokėtinas. 2003 m. pradžioje ieškovas norėjo nedelsdamas nupirkti mazutą iš valstybės rezervo, kuris atsakovui buvo perduotas LR ūkio ministerijos, tačiau pagal pakeistus mokesčių įstatymus nebuvo aišku ar iš valstybės rezervo parduodamas mazutas turėjo būti apmokestinamas akcizo mokesčiu. Esant tokioms aplinkybėms, šalys, sudarydamos sutartį, sutarė dėl mazuto pardavimo kainos – 638,38 Lt už 1 t (su akcizu ir PVM) ir dėl bendros sutarties kainos (sutarties 3.2 p.). T.y. atsakovas prisiėmė visų mokėtinų mokesčių mokėjimo riziką, o ieškovas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti fiksuotą pardavimo kainą – 638,38 Lt už vieną toną, kuri nekeičiama, neatsižvelgiant į tai, ar akcizas mokėtinas ar ne. PVM sąskaitoje-faktūroje nebuvo nurodyta bendra akcizo suma, o tik galimas mokėtinas akcizo tarifas, kurio mokėjimo prievolę, jeigu tokia atsirastų, prisiėmė atsakovas, nereikalaudamas iš ieškovo didesnės mazuto kainos. Ieškovas, reikalaudamas grąžinti akcizo sumą, neatsižvelgė į sutarties sąlygas, jos sudarymo aplinkybes bei tikruosius sutarties šalių ketinimus. Aukščiau nurodytos sutarties sudarymo aplinkybės, jos sąlygos bei sutarties vykdymo eiga patvirtina, kad sutartyje buvo sutarta fiksuota 1 tonos pardavimo kaina bei bendra sutarties kaina, sutartis tinkamai įvykdyta, todėl ieškovas kelia nepagrįstus reikalavimus. Atsakovas neklaidino ieškovo, akcizo mokėjimo klausimas buvo neaiškus. Tai, kad akcizas nebuvo sumokėtas, nelaikytina lėšų pasisavinimu, nes sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl mazuto kainos. Pažymi, kad 2003 metais ieškovas net neturtėjo teisės reikalauti grąžinti akcizą už mazutą, sunaudotą elektros energijos gamybai. Be to, atsakovas kelia abejones dėl ieškovo tvirtinimų, kad iš atsakovo pirktą mazutą jis faktiškai sunaudojo elektros energijos gamybai, nes ieškovas prašymą sugrąžinti akcizą pateikė tik 2009 metais. Ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovas papildomai pateikė raštišką patvirtinimą apie minėtoje sąskaitoje priskaičiuotą 450000 Lt akcizą, nes atsakovas ieškovui yra pateikęs priešingą raštišką patvirtinimą, kad ginčo sąskaitoje-faktūroje akcizas nebuvo nurodytas ir nebuvo išskirtas atskiroje eilutėje, o atsakovo darbuotojo ieškovui buvo pateiktas klaidingas paaiškinimas, kurio net nebuvo įgaliotas pateikti. Nesutinka, kad atsakovas ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Jeigu asmuo įgyja turtą be teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Nagrinėjamu atveju pagrindas nemokėti akcizą yra pagrįstas mokesčio administratoriaus paaiškinimu bei prejudicinę galią turinčiais teismo sprendimais, o šalių sutarta mazuto kaina yra pagrįsta sutartimi. Atsakovo teisės nesumokėti akcizo sumos teisėtas įgyvendinimas, kai jis buvo prisiėmęs akcizo mokėjimo riziką, nelaikytinas nesąžiningu praturtėjimu. Šalys susitarė dėl fiksuotos mazuto kainos. CK 6.237 str. ir 6.242 str. numatyti pagrindai yra skirtingi, todėl nėra aiški ieškovo pozicija, kuo jis grindžia savo reikalavimus – atsakovo nepagrįstu praturtėjimu ar be pagrindo gautu turtu ir jo išreikalavimu. Šiam ginčui netaikytinos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normos, nes mazuto kaina buvo sumokėta pagal sutartį, ieškovas sutartą kainą turėjo mokėti nepriklausomai nuo to, ar akcizas buvo mokėtina ar ne. Ieškovo pareikšti reikalavimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2003-01-15 sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui 10000 tonų mazuto M-100, saugomo valstybės rezerve pagal 2002-01-02 pasaugos sutartį Nr1 ieškovo turimose talpyklose, o atsakovas nupirko šį mazutą ir sumokėjo sutaryje bei 2003-01-15 PVM sąskaitoje-faktūroje GDB Nr.6416244 nurodytą 6383800 Lt sumą (b.l.10, 12-13). Pagal minėtos sutarties 3.1 p.šalys nustatė parduodamo mazuto kainą – 638,38 Lt už toną (su akcizu ir PVM), o sutarties 3.2 p. šalys nustatė bendrą perkamo mazuto kainą – 6383800 Lt.
Ieškovas nurodo, kad mazutas buvo parduodamas su akcizu (45 Lt/t), kurio atsakovas nesumokėjo į valstybės biudžetą, tokiu būdu atsakovas sutaupė ir nepagrįstai ieškovo sąskaita įgijo 450000 Lt sumą už akcizo mokestį ir 94500 Lt PVM nuo minėtos akcizo sumos. Ieškinį grindžia CK 6.237 str. ir 6.242 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose esančius argumentus, bylos medžiagą, darytina išvada, kad tokie ieškovo nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje, kalbant apie nepagrįstą praturtėjimą, yra išaiškinęs, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).
Nagrinėjamu atveju šalis sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, sutartyje šalys nustatė parduodamo mazuto kainą, skaičiuojant už vieną toną, ir bendrą sutarties kainą. Vertinant sutarties sąlygas pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, įvertinus į tai, kaip yra nurodyta mazuto vienos tonos kaina ir bendra sutarties kaina, kad akcizo mokestis tiek sutartyje, tiek PVM sąskaitoje-faktūroje nebuvo išskirtas (sąskaitoje-faktūroje net nebuvo nurodytas mokėtina akcizo mokesčio suma), kaina nurodyta taip, kad akcizo mokestis yra įtrauktas į kainą, jo atskirai neišskiriant, darytina išvada, kad labiau tikėtinos yra atsakovo pateiktos sutarties sudarymo aplinkybės ir šalių ketinimai, t.y. kad sutarties sudarymo metu šalys sutarė, kad akcizo mokesčio sumokėjimo riziką prisiėmė atsakovas ir akcizo mokesčio mokėjimas ar nemokėjimas neįtakoja šalių sutartos mazuto pardavimo kainos, nes sutarties sudarymo metu pagal teisinį reglamentavimą nebuvo aišku ar nuo valstybės rezerve esančio mazuto, jį parduodant, turi būti skaičiuojamas akcizas ar ne. Kad šalys sutarė dėl konkrečios mazuto kainos, neatsižvelgiant į prievolės mokėti akcizą buvimą, patvirtina ir LR ūkio ministro 2002-11-28 įsakymas Nr.24RN ir jį iš dalies pakeitęs 2003-01-09 įsakymas Nr.25RN, kuriais vadovaujantis buvo sudaroma sutartis ir pagal kuriuos atsakovas mazuto atsargas turėjo teisę parduoti tuo metu, kai kaina didžiausia per paskutines 10 kalendorinių dienų, o konkreti mazuto pardavimo kaina turėjo būti nustatoma pagal mazuto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną galiojančią AB „Mažeikių nafta“ viešai paskelbtą bazinę mazuto kainą, suteikiant atsakovui teisę taikyti ne didesnę kaip 6 procentų kainos nuolaidą. AB „Mažeikių nafta“ viešai paskelbta bazinė mazuto kaina pagal šalių pateiktus įrodymus 2003-01-15 sudarė 675,02 Lt už toną (arba 630,02 Lt neįskaitant akcizo mokesčio), t.y. buvo didesnė nei šalių sutartyje nurodyta kaina, o skaičiuojant AB „Mažeikių nafta“ paskelbtą kainą be akcizo, ji yra apylygė šalių sutartai kainai (sutartyje -638,38 Lt už 1 t). Atsakovas neprivalėjo taikyti ieškovui kainos nuolaidos, nurodytos minėtame LR ūkio ministro įsakyme, tai buvo atsakovo teisė, o įrodymų apie tai, kad šalys sutarė, jog atsakovas pritaikys ieškovui kainos nuolaidą, byloje nėra. Be to, ieškovui parduotas mazutas buvo saugomas ieškovo talpyklose ir ieškovas nepatyrė jokių mazuto transportavimo išlaidų. Taip pat svarbi aplinkybė, jog pagal šalių pateiktus įrodymus mazuto kaina po 2003-01-15 nuolatos kilo, mazutas brango. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo galimybę įsigyti mazutą pigiau (neskaičiuojant kitų tiekėjų galimai taikomos kainos nuolaidos) nei jam pardavė atsakovas. Byloje esantis atsakovo 2003-01-15 pasiūlymas (b.l.123) nepaneigia minėtų išvadų, kadangi šis pasiūlymas yra tik pradinis pasiūlymo variantas, o galutinė šalių sutarta kaina ir jos sandara yra nurodyta sutartyje. Be to, pagal sutarties sudarymo metu galiojusio LR akcizų įstatymo nuostatas ieškovas sutarties sudarymo metu neturėjo teisės susigrąžinti sumokėto akcizo už mazutą, panaudotą elektros energijos gamybai. Todėl atmestinas ieškovo argumentas dėl atsakovo nesąžiningumo, gaunant šalių sutartą kainą už mazutą. Šalių minimi du atsakovo 2009-06-18 raštai (b.l.11, 91) nors ir kalba apie šalių sudarytą sutartį, tačiau yra skirtingo turinio, ieškovo pateiktas atsakovo raštas yra be atsakovo registracijos numerio, todėl abu kaip nepatikimi įrodymai atmetami.
Kaip jau minėta aukščiau, nepagrįsto praturtėjimo normoms taikyti, be kita ko, būtina nustatyti, jog asmuo turtą įgijo be konkretaus teisinio pagrindo – įstatymo ar sandorio. Nagrinėjamu atveju atsakovas visą sutartyje nurodytą mazuto kainą gavo iš ieškovo pagal šalių sudarytą 2003-01-15 sutartį, ieškovas sumokėjo sutartyje nurodytą kainą, t.y. esant teisėtam, įstatyme nustatytam, pagrindui. Sutartis yra šalių įvykdyta, ji nėra panaikinta ar nutraukta. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atlikti veiksmai ir dėl jų gauta turtinė nauda neatitinka nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinų sąlygų. Atititnkamai dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kadangi dėl nurodytų motyvų jie neturi teisinės reikšmės ginčui ir neįtakoja teismo padarytų išvadų. Dėl nurodytų motyvų ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu, todėl jis atmetamas.
Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistinso atsakovo patirtos advokatės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., 8.3 p., 8.18 p., į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, mažintinos iki 4100 Lt. Be to, iš ieškovo priteistinos 24 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 4100 (keturis tūkstančius vieną šimtą) litų bylinėjimosi išlaidų atsakovui VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“ ir 24 (dvidešimt keturis) litus bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.