Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

2022-04-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-80-564/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-04-21
Bylos Nr.
II-80-564/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00060-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Andželika Vosyliūtė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-80-564/2022 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00060-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. balandžio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,

dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2022 m. vasario 21 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N- 1017-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. V. 2022 m. vasario 21 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1017-2022 pripažino A. K. kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad šis 2020 m. kovo 12 d., 19.11 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitraukė iš eismo įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10573-20 ir su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau- ir KET), kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Minėtu nutarimu A. K. paskirta 850 Eur bauda (b.l.17).

Šalies argumentai

A. K. atstovė pateiktu skundu prašo panaikinti A. K. atžvilgiu priimtą nutarimą, o teismui nusprendus, kad pagrindų skundžiamą nutarimą naikinti nėra, vadovaujantis ANK 36 straipsnio 4 dalimi administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei nustatyta sankcijoje. Skunde pažymėta, kad A. K. po įvykio pamatęs, kad jo vairuojamas automobilis kliudė pėsčiąjį, buvo dideliame šoke, nes pėsčiasis gulėjo ant žemės, jam kraujavo veidas, skundėsi, kad skauda koją, dėl ko siekdamas išvengti sunkesnių padarinių sužaloto asmens sveikatai, A. K. ir T. M. nedelsiant gabeno sužalotą A. M. į ligoninės priimamąjį, kad būtų suteikta pirmoji pagalba. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos A. M. konstatuoti įvairūs sveikatos sutrikdymai. A. K. po įvykio buvo šoke, matė kraujuotą A. M. veidą, šis skundėsi silpnumu, todėl konsultuojantis su medikais telefonu, siekiant kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą sužalotam asmeniui, vežė sužalotąjį į ligoninę. Apie įvykį ligoninėje buvo pranešta policijai, kuri susisiekė su A. K. ir nurodė pastarajam prisistatyti į policijos komisariatą, ką šis ir padarė. Esant minėtoms aplinkybėmis, A. K. nepadarė pažeidimo, numatyto KET 219.4. punkte. Jame nurodyta, kad šiuo atveju pažeidimu nelaikoma, kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Atsižvelgiant į tai, A. K. nepagrįstai nubaustas ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Po pirmos pagalbos nukentėjusiajam suteikimo buvo kontaktuota su policija, kuri nurodė atvykti į policijos komisariatą, po ko buvo grįžta į eismo įvykio vietą. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. išvykimo iš eismo įvykio vietos priežastis buvo kuo greičiau suteikti sužalotam asmeniui pirmąją pagalbą, vėliau buvo sugrįžta į eismo įvyki vietą, todėl skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad A. K. pažeidė KET 219.4 punktą. Be to, atkreiptas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjimą taip veikti. Skunde pažymėta, kad jei teismas vis tik manytų, kad A. K. veiksmai atitinka aukščiau nurodyto nusižengimo sudėtį, turėtų būti įvertintas nusižengimo pavojingumas ir kitos aplinkybės ir, vadovaujantis ANK 36 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad A. K. pasitraukimo iš įvykio vietos priežastis buvo suteikti pirmąją pagalbą sužalotam asmeniui, kas rodo žymiai mažesnį inkriminuotos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad A. K. yra nebaustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis, jauno amžiaus, jo pajamos nėra didelės, charakterizuojąs teigiamai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodo, kad A. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga. Nuobauda už minėtą nusižengimą paskirta teisėtai ir pagrįstai, sankcijos ribose, nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme. A. K. su pažeidimu nesutiko ir nesigailėjo, todėl lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų ir trejų metų. Įvertinus visas aplinkybes skirta tik piniginė nuobauda- 850 eurų bauda. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų leidimas palikti eismo įvykio vietą nebuvo gautas, o pagal 2020-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadą Nr. G 173/2020 sužalojimas, kuris buvo nustatytas A. M., tikrai nekėlė grėsmės A. M. sveikatai ir gyvybei, todėl pirmoji medicininė pagalba galėjo būti suteikta eismo įvykio vietoje, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 219.5 p. Taip pat iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gavus pokalbio įrašą nustatyta, kad A. K. skambučio metu jau vyko į gydymo įstaigą, o ne laukė eismo įvykio vietoje. Pažymėta, kad 2020-03-12 apklausoje A. K. nurodo, kad nuvežęs nukentėjusįjį į VŠĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių ir apžiūrai užsitęsus ilgiau, jis nusprendė važiuoti namo. Jis pats nepaskambino ir nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, o tiesiog vyko namo. Policijos pareigūnai apie eismo įvykį sužinojo iš ligoninės darbuotojų, tada susisiekė su A. K., kuris tuo metu jau buvo namuose, o ne grįžęs atgal į eismo įvykio vietą. Pažymėta, kad A. K. pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos apsunkino eismo įvykio tyrimo pirminių veiksmų fiksavimą, dėl ko kilo grėsmė tikrųjų faktinių eismo įvykio aplinkybių nustatymui, bei pirminių veiksmų atlikimui.

Šalies argumentai

A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad važiuodamas keliu atkarpoje nuo Liudvinavo kaimo link Liucinavo kaimo dešine kelio puse, automobiliu VW Passat kliudė ta pačia kryptimi ėjusį A. M.. Kartu su A. M. ėjo T. M.. Po eismo įvykio A. M. kraujavo galva, jis skundėsi šono, kojos skausmu, prašė vežti į ligoninę, nukentėjusiajam reikėjo padėti atsikelti ir judėti. Po eismo įvykio išsigando, pasimetė, norėjo kuo greičiau suteikti nukentėjusiajam pagalbą. Pats naudotis telefonu dėl pasimetimo negalėjo, nukentėjusiojo draugas T. M. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešdamas apie eismo įvykį bei sužalotą asmenį, bendrosios pagalbos tarnybos specialistai nurodė laukti medikų pagalbos eismo įvykio vietoje, tačiau, ketindami gauti pagalbą kuo greičiau, nusprendė patys nukentėjusįjį autoįvykyje dalyvavusiu automobiliu nuvežti į VŠĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių. Policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė. Nuvežę nukentėjusįjį laukė prie ligoninės, po kurio laiko nusprendė važiuoti namo. Parvežus į namus T. M., jam paskambino policijos pareigūnas ir nurodė atvykti į policijos komisariatą. Su tuo pačiu eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu nuvyko į policijos komisariatą, pateikė paaiškinimą, nuvyko į eismo įvykio vietą, buvo patikrintas jo blaivumas, apžiūrėtas automobilis.

A. K. atstovė prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti skunde nurodytais motyvais. Prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus vertinti kaip išimtį numatytą KET 219.4, kada asmuo dalyvavęs eismo įvykyje gali palikti eismo įvykio vietą kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Pažymėjo, jog nenustatytas būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis- tiesioginė tyčia.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas, teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime pateiktais argumentais (b.l.148).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų - tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra įrodytos surinktais bei teismui pateiktais įrodymais.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra įstatymo nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo faktą ir aplinkybes, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę. Jais gali būti minėtame straipsnyje išvardintos priemonės, kaip antai, nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, aktai, kiti dokumentai, apžiūros protokolai, asmenų, liudytojų paaiškinimai ir t.t. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų, neginčijamų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus duomenis, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2988-10).

Nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta 850 eurų bauda už tai, kad jis Marijampolės sav., Liucinavo k., Tuopų g., 2020 m. kovo 12 d. 19.11 val. vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jis galėjo tai pastebėti, nesulėtino greičio ar net visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties, šiuo atveju ėjusio pėsčiojo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to kliudė pėsčiąjį. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 128 ir 219.4 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nesutikdami su šiuo nutarimu, A. K. atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė bei eismo įvykio metu sužalotas A. M. kreipėsi su skundais į Marijampolės apylinkės teismą. 2021 m. birželio 7 d. teismo nutartimi A. M. šioje administracinio nusižengimo byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovės bei nukentėjusiojo A. M. skundus ir panaikino 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2032-2021 dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukė. Teismas taip pat panaikino 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2032-2021 dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Marijampolės AVPK. Nutartis išsiųsta Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti, ar nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10573-20 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.

2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartis palikta nepakeista.

2022 m. vasario 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje nutrauktas.

2022 m. vasario 21 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. V. priėmė skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1017-2022, pripažino A. K. kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo byloje nėra keliamas Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, padarymo faktas. A. K. prisipažįsta ir gailisi dėl kilusio eismo įvykio. Tačiau keliamas A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

KET 219.1, 219.2 punktai numato, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, <...> pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 219.4 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, su eismo įvykiu susijęs vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Sistemiškai aiškinant nurodytus KET punktus, daroma išvada, kad reikalavimas vairuotojui pasilikti eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietoje nėra absoliutus. Įvykdžius ar esant tam tikroms sąlygoms, išvykimas iš eismo įvykio vietos gali būti laikomas teisėtu. Išvykti iš eismo įvykio vietos galima tam, kad apie eismo įvykį būtų pranešta policijai, jeigu nukentėjusiam asmeniui ar vairuotojui reikia suteikti pirmąją pagalbą arba policijai leidus.

Tačiau nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. K. būdamas atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo sužalotas A. M., apie eismo įvykį policijos pareigūnams nepranešė, nes eismo įvykio vietoje išsigando, pasimetė, vėliau vairavo automobilį juo veždamas nukentėjusįjį į medicinos įstaigą. Kartu su nukentėjusiuoju buvęs T. M. apie eismo įvykį, tiksliau jo metu sužalotą asmenį, pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Sutiktina, kad nei išgąstis, nei vežimas į medicinos įstaigą, nuo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams neatleidžia. Kita vertus, labai svarbu įvertinti ir po eismo įvykio susiklosčiusias aplinkybes- nukentėjusiojo bei jo draugo prašymas ir spaudimas padėti. Akivaizdu, jog A. K. neturėjo tikslo nuslėpti paties eismo įvykio fakto, tik ketino padėti nukentėjusiajam, priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio jis neturėjo ir įvykio nuslėpti neketino. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto 2020-03-12 pranešimo apie eismo įvykį turinio, spręstina, kad skambučio metu situacija buvo labai įtempta- skambinusiojo fone buvo girdima frazė “važiuok griečiau”, skambinusysis nurodė: “mes važiuojam link greitosiose, reikia skubiai pagalbos”, klausimas nukentėjusiajam “Datemsi iki ligoninės?”. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakomybėn traukiamas A. K. galėjo sąžiningai suklysti dėl paties įvykio ir jo sukeltų pasekmių bei savo veiksmų teisėtumo. Tai, kad apie įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu, rodo, kad priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant nuslėpti eismo įvykį, A. K. neketino. Policijai apie įvykį nepranešė, kadangi, kaip matyti iš jo parodymų, jis tiesiog pasimetė ir iš nukentėjusiojo bei kartu buvusio T. M. elgesio suprato tik būtinybę padėti nukentėjusiajam. Teismas šiuo aspektu kritiškai vertina institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentą, kad nukentėjusiojo patirti ir eksperto nustatyti sužalojimai nekėlė grėsmės nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, todėl pirmoji pagalba galėjo būtu sukelta ir eismo įvykio vietoje. Akivaizdu, kad iš karto po eismo įvykio asmuo, neturėdamas jokio medicininio išsilavinimo, negalėjo nuspręsti ar nukentėjusiajam reikalinga skubi pagalba ar ne, ir įvertinti sužalojimo mastą bei grėsmę gyvybei, juolab kai akivaizdžiai, matėsi sužalojimai galvos srityje bei nukentėjusysis skundėsi silpnumu bei įvairaus pobūdžio skausmais. Vėliau susisiekus su policijos pareigūnais, tuo pačiu eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu A. K. nuvyko į policijos komisariatą, pateikė paaiškinimą, nuvyko į eismo įvykio vietą, buvo patikrintas jo blaivumas, apžiūrėtas automobilis. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pakankamai pagrindo teigti, kad A. K. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t. y. suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET ir to norėdamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. atstovės Andželikos Vosyliūtės skundas tenkintinas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2022 m. vasario 21 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1017-2022 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

A. K. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2022 m. vasario 21 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1017-2022, kuriuo A. K. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 850 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė