Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 18 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m vasario 9 d., dieną).Komisija 2017 m. vasario 13 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam H. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam H. D., konstatavęs, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis H. D., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis H. D. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimu nutarta apeliantui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, rizika sumažėjo nuo 42 iki 36 balų ir yra žema Bausmę skundo autorius atlieka paprastos grupės sąlygomis. Už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje jis yra 1 kartą paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Apelianto manymu, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, Komisija nustatė, kad egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija ir darbinės veiklos planų turėjimas, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 rekomendaciją Nr.( 2003 )22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtini paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas. Pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.Anot skundo autoriaus, pagal BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Akcentuojama, kad apeliantas atliko reikiamą bausmės dalį. O sąlyga, kad vertintina tam tikra neatlikta bausmės dalis, BVK nenurodyta, todėl tai neanalizuotina ir negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Pažymima, kad apylinkės teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, tačiau kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 punkte, teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, ką jau padarė Komisija. Skundo autoriaus teigimu, teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji dėl to neturi motyvacijos elgtis tinkamai, abejoja, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkcijas.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, BK 2 straipsnio 6 dalį negalima bausti žmogaus du kartus už tą patį nusikaltimą, todėl vėl vertinant apelianto padarytą nusikaltimą, baudžiama dar kartą, kadangi netaikomas lygtinis paleidimas. Pats apylinkės teismas nurodė, kas svarbu vertinant lygtinio paleidimo klausimą: atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ir jos įgyvendinimo rezultatai bei nusikalstamos elgsenos rizika. Pakartojama, kad skundo autoriaus rizika žema, jis vykdo socialinės reabilitacijos programą, neturi nuobaudų, atliko reikiamą bausmės dalį. Be to, egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai. Tačiau apylinkės teismas nurodė, kad apeliantui negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiama, kad tokia teismo išvada abstrakti, argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių normų ir BVK. Remiamasi Kauno apygardos teismo praktika, kurioje nutarta taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, taip pat Konstitucinio Teismo praktika apie nutartims keliamus reikalavimus ir pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta nei viena konkreti aplinkybė, sudaranti pagrindą manyti, kad ateityje skundo autorius nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Toks teiginys be argumentų, yra nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir laikytinas BK 154, 155 straipsniuose numatyta nusikalstama veika. Tokia veika yra deliktas. Apelianto manymu, apylinkės teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Apylinkės teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Skundžiamos nutarties argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastis ją panaikinti.Skundo autorius prašo teisingai ir objektyviai vertinti visas faktines jo bylos aplinkybes. Pažymima, kad apeliantas suvokia, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik teisinio statuso pakeitimas. Atkreipia dėmesį, kad Komisija konstatavo, jog jis suvokia visus veiksnius, kurie įtakojo jo nusikaltimą ir teisingai vertina, mąsto, gailisi, kaltę pripažino. Be to, pabrėžia, kad apeliantas atlyginęs žalą ligonių kasai, nukentėjusiajam, su juo yra susitaikęs, nuo atsakomybės nesislapstė. Skundo autorius įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals, nevykdys jokios veiklos, priešingos įstatymams. Turi tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės socialinius ryšius. Taip pat laikysis visų paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą. Tvirtinama, kad apeliantas nori atstatyti savo reputaciją, vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuris turi ne tik teises, bet ir pareigas, nes jaučia didžiulę atsakomybę prieš šeimą, kuriai dabar ypač reikalinga jo parama ir pagalba. Nuteistojo H. D. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą H. D. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis H. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (36 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis H. D., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad H. D. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad H. D. nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. pakeitė savo elgesį – už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikoje buvo 1 kartą paskatintas (b. l. 13) ir nepažeidinėjo bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis pažeidė pataisos namuose nustatytą tvarką 10 kartų, buvo baustas 8 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, atsižvelgiant į H. D. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių – sunkaus ir nesunkaus – nusikaltimų padarymą. Nors nuteistasis mokosi, dalyvauja pataisos elgesio programose, 1 kartą buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikoje, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus H. D. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo H. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo H. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.