- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-1406-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00828-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. P. Jonavos rajono apylinkės teismo prašė peržiūrėti jo bylą ir pritaikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistojo A. P. prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmetė ir konstatavo, kad BK 75 str. gali būti taikomas tik priimant nuosprendį, tačiau ne nuosprendžiui įsiteisėjus ir tuo labiau nuteistajam jau atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad toks išaiškinimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad šis straipsnis yra taikomas ir priimant nuosprendį, ir asmeniui, jau atliekančiam bausmę pataisos įstaigoje. Apylinkės teismas neatsižvelgė į BK 3 str., nes BK pakeitimai, kurie lengvina ar švelnina nuteistojo padėtį, turi grįžtamąją galią, o tai reiškia, kad gali būti taikomi ir jau nuteistiems asmenims. Be to, mano, kad yra pagrindas taikyti BK 75 str. 1 d., nes yra atlikęs 2 metus ir 1 mėnesį bausmės, kaltę pilnai pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė teismo posėdyje, pataisos įstaigoje pradėjo dirbti, vieną kartą skatintas ir nebaustas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas tenkinamas.
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 str. 1 d., numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią (2K-7-27-746/2015; 2K-66-303/2015; 2K-216-139/2015; 2K-289-693/2015). Aukštesnysis teismas, vertindamas šią aplinkybę, pabrėžia, kad apylinkės teismo argumentai dėl BK 75 str. 1 d. netaikymo nuteistam ir atliekančiam bausmę asmeniui yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. yra nuteistas už apysunkio ir sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 135 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.), už kuriuos jam paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-215/2015, 2K-66/2015).
Šiuo atveju kaip nusikaltimo parymo metu, taip ir nuosprendžio priėmimo metu įstatymas draudė taikyti BK 75 str. asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą, todėl teismas nuosprendžio priėmimo metu šios galimybės nesprendė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad yra ne tik formalusis, bet ir materialusis pagrindas taikyti nuteistajam A. P. pakeisto BK 75 str. nuostatas ir bausmę švelninti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad A. P. anksčiau nebuvo teistas, ankstesnėje gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo atsiprašė teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 36-42), iki suėmimo nedirbo, tačiau pataisos įstaigoje pradėjo dirbti, yra motyvuotas atlyginti teismo nuosprendžiu priteistas padarytos žalos sumas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę lengvinanti ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. A. P. nusikalto būdamas jaunas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, ir kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis būtų padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą.
BK 75 str. taikymo aspektu vertintina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad sunkus nusikaltimas – nukentėjusiojo sveikatos sunkus sutrikdymas padarytas turint išankstinį tikslą, iš bylos aplinkybių matyti, kad šis nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai, nuteistasis savo kaltę pripažino. Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu suėmime išbūtas laikas bei po nuosprendžio įsiteisėjimo įvykdyta bausmės dalis atliko bausmės paskirtį, todėl aukštesnysis teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą tikėtis pozityvaus A. P. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, į sunkios nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, A. P. skirtinos BK 75 str. 2 d. numatytos pareigos, susijusios judėjimo laisvės ribojimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p. ir 9 d., teisėjas
nutarė:
Nuteistojo A. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per 1 mėnesį pradėti dirbti arba mokytis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.