Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. P. Jonavos rajono apylinkės teismo prašė peržiūrėti jo bylą ir pri­taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas tenkinamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 str. 1 d., numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neat­sar­gumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įsta­tymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu bau­džiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią (2K-7-27-746/2015; 2K-66-303/2015; 2K-216-139/2015; 2K-289-693/2015). Aukštesnysis teismas, vertindamas šią aplinkybę, pabrėžia, kad apylinkės teismo argumentai dėl BK 75 str. 1 d. netaikymo nuteistam ir atliekančiam bausmę asmeniui yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. yra nuteistas už apysunkio ir sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 135 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.), už kuriuos jam paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vyk­dy­mo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nus­tatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nu­si­kals­tamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota ga­limybė da­ryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tik­rintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai­kant baus­mės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su tei­sin­gumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali pa­neigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepa­gar­bos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prie­laidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta baus­mė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pa­vyz­dinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pa­siek­ti be realaus bausmės atlikimo. Teismų prak­tikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, su­si­jusias tiek su padaryta nusikalstama vei­ka, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nu­teistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teis­mas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus so­cia­li­nius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-215/2015, 2K-66/2015).

Šiuo atveju kaip nusikaltimo parymo metu, taip ir nuosprendžio priėmimo metu įstatymas draudė taikyti BK 75 str. asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą, todėl teismas nuosprendžio priėmimo metu šios galimybės nesprendė. Įvertinęs byloje esančius duo­menis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad yra ne tik formalusis, bet ir ma­te­rialusis pagrindas taikyti nuteis­tajam A. P. pa­keisto BK 75 str. nuostatas ir bausmę švel­ninti atidedant laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymą. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad A. P. anksčiau nebuvo teistas, ankstesnėje gyve­na­mojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltę pri­pa­ži­no visiškai, nukentėjusiojo atsiprašė teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 36-42), iki suėmimo nedirbo, tačiau pataisos įstaigoje pradėjo dirbti, yra motyvuotas atlyginti teismo nuosprendžiu priteistas pa­da­­ry­tos žalos sumas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę lengvi­nanti ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nu­ma­tytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. A. P. nusikalto būdamas jaunas. Byloje nėra duomenų, pa­tvir­tinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, ir kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis būtų padaręs naują nusikaltimą, bau­džiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą.

BK 75 str. taikymo aspektu vertintina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad sunkus nusi­kal­ti­mas – nukentėjusiojo sveikatos sunkus sutrikdymas padarytas turint išankstinį tikslą, iš bylos ap­lin­kybių matyti, kad šis nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai, nu­teistasis savo kaltę pripažino. Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu suėmime išbūtas laikas bei po nuosprendžio įsiteisėjimo įvykdyta baus­mės dalis atliko bausmės pas­kir­tį, todėl aukš­tesnysis teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą tikėtis pozityvaus A. P. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuo­me­nės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą baus­mės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteis­ta­sis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tiks­lai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiš­kia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvar­žy­mai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam ati­de­da­mas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą, į sunkios nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, A. P. skirtinos BK 75 str. 2 d. numatytos pareigos, susijusios judėjimo laisvės ribojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p. ir 9 d., teisėjas

nutarė:

Nuteistojo A. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vyk­dy­mą A. P. atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per 1 mėnesį pradėti dirbti arba mokytis, baus­mės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.