- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- A20.-900-1156/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00107-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Audra Lukaševičiūtė Krantz
dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui M. S. H. H., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio M. S. H. H. skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis bendradarbiauja su pareigūnais, teikia duomenis apie save, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra padaręs pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nebandė išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Jo sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Užsieniečiui taikant apgyvendinimą be judėjimo laisvės apribojimų būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų asmens laisvės, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.
2. Užsienietis ir jo atstovė prašė skundą tenkinti. Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublikoje yra 10 mėnesių, nebenori gyventi kalėjimo sąlygomis. Išvyko iš savo kilmės valstybės neturėdamas konkretaus tikslo, į kurią valstybę važiuoti, tiesiog nori gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Patvirtino, kad jo dėdė gyvena (duomenys neskelbtini). Suteikus teisė judėti, niekur nebėgs. Jam tirpsta galūnės, centre negauna reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Prašymų, kad jį pristatytų į sveikatos priežiūros įstaigą, apgyvendinimo vietos administracijai nerašė, tačiau papasakojo, kad kiek anksčiau, kai dar buvo sniego, lankėsi pas gydytoją, bet jis jam padėti negalėjo, nes neturėjo tam tikros įrangos. Advokatė pabrėžė, kad užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nuoširdžiai pasakoja apie save, šiuo metu jam taikomos apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui. Akivaizdu, kad pareiškėjui reikia kvalifikuotos medikų pagalbos ir bendrosios kompetencijos gydytojas jam negali padėti.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 16 d. pateikė teismui atsiliepimus į skundą, kuriais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodoma, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, priimtais reguliuojant paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pabrėžiama, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietis gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas jį apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nes tuo metu dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečio atžvilgiu priimtas Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio dar nėra įsiteisėjęs. Pažymima, kad užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 22 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nėra sulaikytas, taikoma judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
4. Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nes išsamius argumentus išdėstė atsiliepime. Pareiškėjui ir jo atstovei sutinkant, byla išnagrinėta Migracijos departamento atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
7. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. S. H. H., neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. liepos 22 d., jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsieniečiui (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su priimtu Migracijos departamento sprendimu užsienietis pateikė skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas (Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis) ir jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė įleisti M. S. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Taip pat nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytus rizikos veiksnius nusprendė jį apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
8. Atsižvelgiant į tai, kad per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo prašymo, todėl daroma išvada, kad Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl užsienietės įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, kadangi sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 8 d., galutinis sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje dar nebuvo priimtas.
9. Migracijos departamento vertinimu, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pagrindas leidžiantis manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nes užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą; jo dėdė iš tėvo pusės gyvena (duomenys neskelbtini), o dėdės iš motinos pusės gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
10. Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, o ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2022, 24 punktas). Todėl daroma išvada, kad nepagrįsti skundo argumentai, susiję su užsieniečio sulaikymu, nes nagrinėjamu atveju skundžiamu Migracijos departamento sprendimu jis nebuvo sulaikytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2394-815/2022). Sprendžiant klausimą ar šiuo metu užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės yra būtinas ir proporcingas įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti Užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2022, 25 punktas).
11. Byloje nėra duomenų apie užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau svarbu pažymėti tai, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio nagrinėjimo metu teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją (tai nustatė Migracijos departamentas), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyti veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat, neatskleisti tikrieji užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui, todėl manytina, jog netaikant judėjimo laisvės ribojimo, užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį ir pasislėpti. Įvertinus tai, kad užsienietis turi giminų, gyvenančių kitose Europos valstybėse, šios faktinės aplinkybės suponavo realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę tol, kol jo prieglobsčio prašymas dar buvo nagrinėjamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2394-815/2022, 29 punktas). Nors užsienietis tvirtina, kad apgyvendinimo vietoje negauna reikiamos medicinos pagalbos, teismas pažymi, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2629-881/2022, 26 punktas). Todėl užsieniečio deklaruojamos sveikatos problemos (byloje nėra duomenų, patvirtinančių diagnozuotus sveikatos sutrikimus) savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios suponuotų užsieniečio prašomos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės galimybę. Teismo vertinimu, skyrus užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.
12. Konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusio M. S. H. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.