- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-176/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė (pran.), Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „Balgva“
- Atsakovas
- BAB „Metalų komercija“, UAB „Panerių terminalas“
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Vladimiras Kononenka
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
viešajame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Balgva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-2107-39/2005 pagal ieškovo UAB „Balgva“ ieškinį atsakovams BAB „Metalų komercija“ ir UAB „Panerių terminalas“ dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir duomenų iš hipotekos registro išbraukimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Balgva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir išbraukimą iš hipotekos registro duomenų apie 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartį Nr. 15-02-40/97, 1997 m. spalio 20 d., 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimus, patvirtintus Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės, sudarytus tarp AB „Metalų komercija“ ir AB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filialo dėl nekilnojamųjų daiktų - garažo, plane pažymėto indeksu 19G1/p, sandėlio, plane pažymėto indeksu 2F1/g, administracinio pastato, plane pažymėto indeksu 8B4/p, esančių Agrastų g. 2, Vilniuje; panaikinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir išbraukimą iš hipotekos registro duomenų apie 1997 m. spalio 20 d. turto įkeitimo sutartį, 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimus, patvirtintus Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės, sudarytus tarp AB „Metalų komercija“ ir AB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filialo dėl nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, plane pažymėto indeksu 1G1/g, esančio Agrastų g. 2, Vilniuje; pripažinti, kad UAB „Balgva“ ir toliau turi teisę gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto – garažo, plane pažymėto indeksu 19G1/p, sandėlio, plane pažymėto indeksu 2F1/g, administracinio pastato, plane pažymėto indeksu 8B4/p, gamybinio pastato, plane pažymėto indeksu 1G1/g, esančių Agrastų g. 2, Vilniuje; žemės sklype, kuriame yra statiniai, kadastro Nr. 0101/0082:52 Vilniaus mst.k.v. ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas AB „Metalų komercija“ 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartimi Nr. 15-02-40/97 ir aukščiau minėtais susitarimais, užtikrindama paskolos grąžinimą, įkeitė AB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filialui nekilnojamuosius daiktus – garažą, sandėlį, administracinį pastatą, esančius Agrastų g. 2, Vilniuje. Sutartis bei susitarimai buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje. 2001 m. rugsėjo 3 d. atsakovas AB „Metalų komercija“ už 487.971,56 Lt pardavė įkeistą garažą, sandėlį, administracinį ir gamybinį pastatus atsakovui UAB „Panerių terminalas“. Pagal šios sutarties 2.1. p., pirkėjas įsipareigojo sumokėti visą sumą mokėjimo pavedimu iki 2001 m. rugsėjo 25 d., tačiau šios prievolės neįvykdė. 2001 m. rugsėjo 25 d. kreditorius AB „Vilniaus bankas“ už 488.160,67 Lt pardavė ieškovui visą kreditoriaus reikalavimą skolininkui AB „Metalų komercija“, kurio įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Ši sutartis 2001 m. spalio 3 d. įregistruota hipotekos registre. 2001 m. spalio 26 d. atsakovas AB „Metalų komercija“ sutartimi savo skolą kreditoriui UAB „Balgva“ perkėlė naujajam skolininkui AB „Metalų komercijos“ terminalas (dabar UAB „Panerių terminalas“). 2001 m. gruodžio 28 d. AB „Metalų komercijos“ terminalas už 558.160,67 Lt pardavė ieškovui įkeistus daiktus: garažą, sandėlį, administracinį ir gamybinį pastatus. Ieškovas nurodo, kad įkeitimo teisės pasibaigimas ir išbraukimas iš hipotekos registro duomenų apie minėtas įkeitimo sutartis pripažintinas negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartimi 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Taikant restituciją, BAB „Metalų komercija“ naudai iš ieškovo priteisti: garažas, sandėlis, administracinis ir gamybinis pastatai, esantys Agrastų g. 2, Vilniuje, o iš UAB „Panerių terminalas“ priteista ieškovo naudai 558.160,67 Lt. 2005 m. kovo 7 d. nutartimi pradiniam savininkui BAB „Metalų komercija“ minėti nekilnojamieji daiktai buvo grąžinti be suvaržymo (įkeitimo). Tuo tarpu šie daiktai skolininko AB „Metalų komercija“ buvo įkeisti bankui 1997 m. balandžio 21 d. Ieškovas 2001 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo pardavimo sutartimi perėmė visą kreditoriaus reikalavimą skolininkui AB „Metalų komercija“, kurio įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Ieškovas nurodo, kad 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento tapo negaliojančiu ir ieškovo įsipareigojimas sumokėti už nupirktus pastatus, kuris vėliau įskaitytas į priešpriešinį reikalavimą. Nesant vieno iš priešpriešinių reikalavimų, 2001 m. gruodžio 28 d. sutartis neatitinka CK 6.130 straipsnio, todėl ji yra niekinė. Pripažinus sutartį niekine, būtina taikyti negaliojimo pasekmes, t.y. konstatuoti, kad galioja kitas šia sutartimi įskaitytas reikalavimas – įkeitimu užtikrintas ieškovo 488.160,67 Lt reikalavimas atsakovui AB „Metalų komercijos“ terminalas ir nebelieka pagrindo įkeitimo teisei pasibaigti bei įkeitimo sutarčių išbraukimui iš hipotekos registro duomenų. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad atsakovas BAB „Metalų komercija“ yra sugrąžintas į geresnę padėtį, nei buvo iki nuginčytų sutarčių sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad jog ieškovas nepagrįstai prašo atkurti įkaito turėtojo teises. Nurodė, jog 2001 m. spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartimi, kuri buvo sudaryta esant kreditoriaus UAB„Balgva“ sutikimui, AB „Metalų komercija“ savo skolą perkėlė UAB „Panerių terminalas“. Taigi, pagrindinė prievolė sumokėti skolą, sudarius šią sutartį AB „Metalų komercija“, pasibaigė. AB „Metalų komercija“ tapo laisva nuo bet kokių prievolių, todėl nėra teisinio pagrindo apsunkinti bankrutuojančios įmonės turto įkeitimu. Patenkinus tokį ieškinį, būtų nusižengta protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnio nuostatoms. 2001 m. spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartis yra galiojanti, ieškovas jos neginčija, todėl šalims ji turi įstatymo galią, taigi ieškovui skolinga ne BAB „Metalų komercija“, o UAB „Panerių terminalas“, iš kurio atkurdamas teisingumą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi ir priteisė 558.160,67 Lt UAB„Balgva“ naudai. Teismas sprendė, jog priežastis, lemianti negalimumą tenkinti tokį ieškinį, yra paties ieškovo UAB„Balgva“ nesąžiningumas, konstatuotas 2005 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad UAB „Panerių terminalas“ neprivalėjo sudaryti 2001 m. gruodžio 28 d. sandorio, nes šis sandoris pažeidė AB „Metalų komercija“ kreditorių teises. UAB „Panerių terminalas“ apie tai žinojo ar turėjo žinoti, šis sandoris turėjo įtakos AB „Metalų komercija“ nemokumui. CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu konstatuota UAB„Balgva“ nesąžiningumo prezumpcija. Restitucija pritaikyta natūra ir turtas iš ieškovo išreikalautas vien dėl tos priežasties, jog buvo įrodyta, kad UAB„Balgva“ elgėsi nesąžiningai. UAB„Balgva“ yra pati atsakinga dėl aplinkybių, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas išreikalautas iš ieškovo. Ieškovo teiginys, jog teismas ex officio turėtų pripažinti 2001-12-28 sutartį dėl įskaitymo niekine yra nepagrįstas. CK 1.78 straipsnis nustato, kad niekiniai sandoriai laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. 2001 m. gruodžio 28 d. sutartis buvo galiojanti, jos sudarymo dieną neprieštaravo įstatymui, taigi ją galima tik nuginčyti. Teismas konstatavo, kad tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė, kaip ir nepareiškė reikalavimo ginčyti 2001 m. spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB„Balgva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas. Nurodė, jog ieškovas skolos perkėlimo sutarties sudarymui neprieštaravo, nes skolinio įsipareigojimo įvykdymas (hipoteka) ir jo kaip hipotekos kreditoriaus teisės išliko. Sutikimo skolos perkėlimui sąlygos buvo aiškios: naujas skolininkas UAB „Panerių terminalas“ buvo įkeistų ieškovų pastatų savininkas. Šias sutartis pripažinus negaliojančiomis ir pastatus grąžinus BAB „Metalų komercija“, remiantis skolos perkėlimo sutartimi neginamas kreditorius (ieškovas), kuris atlygino AB „Vilniaus bankas“ BAB „Metalų komercija“ skolą. Neteisėtus veiksmus atliko BAB „Metalų komercija“, o jos kreditoriai, kurie neturėjo prievolių užtikrinimo, gavo be apsunkinimo buvusius įkeistus pastatus. Tuo tarpu ieškovas, atlyginęs hipotekos kreditoriui AB „Vilniaus bankas“, kuris irgi kaltas, kad leido 2001 m. rugsėjo 3 d. sutartimi perleisti pastatus UAB „Panerių terminalas“, neteko kreditorinių reikalavimų į BAB „Metalų komercija“. Teismai ieškovui priteisė iš UAB „Panerių terminalas“ pinigines lėšas, bet be jokio užtikrinimo į tą pinigų sumą, kurią ieškovas atlygino bankui. Todėl teismas pažeidė teisingumo principą.
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė hipotekos pasibaigimo pagrindą. Hipotekos pasibaigimą nustato CK 4.197 straipsnis. Šioje byloje hipoteka buvo užbaigta tuo pagrindu, kad hipotekos kreditorius, remdamasis 2001 m. gruodžio 28 d. sutartimi dėl įskaitymo nurodė, kad skolininkas UAB „Panerių terminalas“ su kreditoriumi atsiskaitė. O pirmosios instancijos teismas nurodė, kad hipotekos panaikinimo pagrindas yra tas, kad sutapo kreditorius ir įkeisto turto savininkas. CK 4.197 straipsnis nenumato tokio hipotekos panaikinimo pagrindo, nes tai prieštarautų CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui įkeistą daiktą perduoti kreditoriui.
3. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.126 straipsnio 8 dalį, o netaikė restitucijos normų. Nei BAB „Metalų komercija“, nei UAB „Panerių terminalas“ negrąžino paskolos sutartimi nustatytos pinigų sumos AB „Vilniaus bankas“, todėl įkeitimas nepagrįstai buvo panaikintas tuo pagrindu, kad atsiskaityta su kreditoriais ar kreditorinio reikalavimo perėmėjais.
4. Nesutinka su teismo išvadomis apie ieškovo nesąžiningumą ir atsakomybę už aplinkybes, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais. Banko kreditorinis reikalavimas 487 971 Lt buvo užtikrintas įkeitimų, o savininkų pasikeitimas nekeičia įkeitimo teisės, ji išlieka. Įkeitimas yra pagrindinės prievolės išvestinė prievolė. CK 4.171 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą.
5. Dėl susidariusios situacijos kaltas ne tik ieškovas, bet ir kitos nurodytų sandorių šalys. Tuo tarpu atsakovas BAB „Metalų komercija“ yra sugrąžintas į žymiai geresnę padėtį, nei buvo iki nuginčytų sutarčių sudarymo, o ieškovas atsidūrė nepalyginamai blogesnėje padėtyje. Todėl tokia padėtis prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB „Metalų komercija“ atsiliepime nurodo, kad:
1. Teismas teisingai pritaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes atnaujinus įkeitimo teisę būtų apsunkintas bankrutuojančios įmonės turtas ir pažeisti kreditorių interesai. Be to, 2001 m. spalio 26 d. skolos perėmimo sutartis buvo sudaryta gavus ieškovo UAB „Balgva“ sutikimą. Kadangi UAB „Balgva“ sutiko, kad jos skolininkas taptų ne BAB „Metalų komercija“, o UAB „Panerių terminalas“, tai BAB „Metalų komercija“ buvo išlaisvinta nuo visų prievolių UAB „Balgva“. Kadangi atsakovo BAB „Metalų komercija“ prievolės ieškovui pasibaigė, tai ieškovas neturi reikalauti atkurti įkeitimo santykius BAB „Metalų komercija“ turtui.
2. Teismas tinkamai taikė CK 6.126 straipsnio 8 dalį, kuri nustato, kad įkeitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir įkeisto turto savininkas. Tačiau jeigu turtas iš kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių, už kurias kreditorius neatsako, įkeitimas atsinaujina. Turtas iš ieškovo buvo išreikalautas pripažinus negaliojančia 2001 m. gruodžio 28 d. pirkimo –pardavimo sutartį.
3. CK 4.197 straipsnis įtvirtina procesines teisės normas, susijusias su hipotekos pasibaigimu, tuo tarpu CK 6.128 straipsnio 8 dalyje numatytas hipotekos pasibaigimo pagrindas įtvirtintas materialinės teisės normoje.Todėl nėra jokio ieškovo nurodyto prieštaravimo tarp hipotekos pasibaigimo pagrindų. Juk prieš sudarant 2001 m. gruodžio 28 d. Turto pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo ir UAB „Panerių terminalas“, turtas buvo įkeistas ieškovo UAB „Balgva“ naudai. Todėl ieškovui įgijus nuosavybės teisę į turtą, kuris buvo įkeistas ieškovo naudai, hipoteka buvo pabaigta. Taigi buvo pagrindas taikyti CK 6.128 straipsnio 8 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėta apeliacinio skundo ribose.
Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 20 d. sprendime neteisingai nustatė hipotekos pasibaigimo pagrindą, netaikė restitucijos ir kt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino civilinio proceso teisės normas ir taikė CK 6.126 straipsnio 8 dalies nuostatas, kurios numato, kad įkeitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir įkeisto turto savininkas. Būtent tokie santykiai ir susiklostė tarp bylos šalių, todėl hipotekos registro įrašai buvo panaikinti. Be to, CK 6.126 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu turtas iš kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių už kurias kreditorius neatsako, įkeitimas (hipoteka) atsinaujina. Taigi ši norma gina sąžiningo privilegijuoto kreditoriaus interesus. O šiuo atveju ieškinys netenkinamas dėl ieškovo nesąžiningumo. Ieškovo nesąžiningumą nustatė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi. Kadangi abiejose bylose dalyvaujantys asmenys yra tie patys, skiriasi tik jų procesinė padėtis, tai 2005 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo kaltę, turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 1 d. 2 p.) ir laikytinos įrodytomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais, dėl ko turtas buvo išreikalautas iš UAB„Balgva“, konstatavo, kad UAB „Panerių terminalas“ neprivalėjo sudaryti 2001 m. gruodžio 28 d. sandorio, nes šis sandoris pažeidė AB „Metalų komercija“ kreditorių teises. UAB „Panerių terminalas“ apie tai žinojo ar turėjo žinoti, kad šis sandoris turėjo įtakos AB „Metalų komercija“ nemokumui. CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu konstatuota UAB„Balgva“ nesąžiningumo prezumpcija. Restitucija pritaikyta natūra ir turtas iš ieškovo išreikalautas vien dėl tos priežasties, jog buvo įrodyta, kad UAB„Balgva“ elgėsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB„Balgva“ yra pati atsakinga dėl aplinkybių, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas išreikalautas iš ieškovo. Dėl šių aplinkybių bei vadovaujantis CK 6.126 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo įkeitimui atnaujinti ir tenkinti ieškinį.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškovo UAB „Balgva“ ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Balgva“ 9 Lt pašto išlaidų valstybei.