Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones bei automobilio konfiskavimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. smurtaudamas artimoje aplinkoje tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. balandžio 25 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.36 promilės girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine R. S. metu, tampė pastarąją už plaukų, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis beveik dvejus metus gyvena kartu su savo sugyventine R. S. ir jos motina T. B., adresu (duomenys neskelbtini). Su sugyventine jo santykiai yra geri. 2020 m. balandžio 25 d., apie 14.00 val., į svečius atėjo jo pažįstamas, su kuriuo žiūrėjo televizorių, vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė apie 350 gramų degtinės, kažkiek degtinės išgėrė ir jo sugyventinė. Vėliau pažįstamas nuėjo namo, o jis su sugyventine liko kambaryje. Apie 20.00 val. tarp jo ir sugyventinės dėl alkoholio vartojimo kilo žodinis ginčas, kurio metu rankomis griebė sugyventinę už plaukų ir kažkiek už jų patampė. Nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą, norėtų jos atsiprašyti, daugiau taip nesielgs. Įvykio metu daugiau kambaryje nieko nebuvo (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Be A. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. S. parodymais (b.l. 9-13), neblaivumo nustatymo kvitu (b.l. 41), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b.l. 19-21), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 5-7) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis A. R. ir nukentėjusioji R. S. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji R. S., kaip kaltinamojo A. R. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. R. 2020 m. balandžio 25 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.36 promilės girtumas), tyčia panaudojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. R. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 57).

Skiriant bausmę A. R. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sugyventinei, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę –laisvės apribojimą, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį bei įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią priemonę įvykdant per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 25 d., 22.30 val., iki 2020 m. balandžio 27 d., 14.28 val., kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas (b.l. 23, 33).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 34), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį bei įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. skirti galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį bei įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

A. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 25 d., 22.30 val., iki 2020 m. balandžio 27 d., 14.28 val., kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

Paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti A. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.