- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-1721-319/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjęs Valdemaras nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-08-12 nutarimą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2012-07-03 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., , BK 63 str. 1, 4 d., – 5 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-02-09, pabaiga – 2016-02-09. Teistumai išnykę, laikomas ankščiau neteistu.
Atsiliepimas
Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2014-08-12 nutarimą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. skundu prašo nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes neatsižvelgė į tai, kad jis atlikęs didesnę nei įstatymu nustatytą bausmės dalį, kad tinkamai koreguoja savo elgesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žema, laisvėje turi kur gyventi, įvykdė Komisijos nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, kas rodo, jog jis gali tinkamai integruotis į visuomenę. Nurodo, kad nutartyje tik nurodyta, kad jis darys nusikalstamas veikas, tačiau tokia išvada visiškai nepagrįsta, taip pat nurodyta, kad jo mąstymas ir elgesys neleidžia teigti, kad jis galima jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau taip pat nepaaiškinta, kuo pasireiškia jo mąstymas ir elgesys, nes duomenys patvirtina, kad jis dirbti neatsisakė, yra skatintas už gerą elgesį, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendimą priėmė tik į padarytų nusikaltimų sunkumą, tačiau įstatymas nenumato tokio pagrindo vertinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, jam nuosprendžiu buvo paskirta bausmė, atsižvelgiantį visuomenės interesų gynimą, todėl pakartotinai ginti visuomenės interesą ir tuo pagrindu jam netaikyti lygtinio paleidimo nenumato joks įstatymas. Teigia, kad teismas nepasisakė apie tai, kad prokuroras neprieštaravo jo lygtiniam paleidimu, kad Komisijos, kuri nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą, dalį taip pat sudarė visuomenės atstovai. Teismas be jokio faktinio pagrindo nutartį argumentavo ir dar didele neatliktos bausmės dalimi, nors pagal įstatymą yra nurodyta dalis, kurią atlikus galimas lygtinis paleidimas, ir jis tą nuostatą atitinka. Nuteistojo įsitikinimu, toks teismo sprendimas iš esmės iškreipia numatytas teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.
BVK 157 str. 1 d. reglamentuoja, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie atitinka numatytas sąlygas – įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus. Taip pat vertinama nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 2 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus, drausmine tvarka baustas 3 kartus, vieną kartą nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, kas neduoda pagrindo teigti, kad bausmę jis atliko nepriekaištingai. Pataisos įstaigoje dirba, mokosi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Iš socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistasis savimi pasitikintis, save linkęs pateikti labiau socialiai palankiai, ne visada sugeba atpažinti problemas, trūksta problemų sprendimų įgūdžių. Nuteistasis neigia priklausomybę nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų, tačiau neneigia laisvėje pastarųjų bandęs vartoti, pataisos namuose lankė užsiėmimus priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis priklauso ir palaiko nuteistųjų subkultūros reikalavimus. Pažymėta, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas asmenų grupėje ir jų paveiktas, kas rodo, jog buvo įtakojamas asocialios grupės, V. M. suvokia, kad ji kitų asmenų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 40 balai pagal „OASys“ metodiką tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis balas yra maksimalus, žymintis žemą riziką (žema rizika 0–40 balai, vidutinė 41-99 balai). Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai likę tie patys kaip ir ankstesnio tyrimo metu: mąstymas ir elgesys (ne visų savo veiksmų pasekmių apgalvojimas), ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje).
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.
V. M. bausmę atlieka du tyčinius sunkius nusikaltimus. Jis laikomas neteistu, nes teistumai išnykę, tačiau kaip paminėta aukščiau, vertintinas aplinkybių visetas, todėl būtina atsižvelgti į nuteistojo elgesį ne tik bausmės atlikimo metu, bet įvertinti jo asmenybę ir elgesį iki bausmės atlikimo. V. M. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau naujų tyčinių nusikalstamų veikų darymas duoda pagrindo teigti, kad iš ankstesnių teistumų ir taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto jis nepasimokė, toliau darė pavojingus nusikaltimus. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo, nes, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neįvertino prokuroro pritarimo jo lygtiniam paleidimui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas per klaidą nurodė, jog prokuroras pritaria nuteistojo V. M. lygtiniam paleidimui. Iš teismui pateiktos medžiagos (b. l. 18) matyti, kad prokuroras savo atsiliepime į Komisijos nutarimą šio nuteistojo lygtiniam paleidimui nepritaria ir nurodo tokio sprendimo argumentus. Tačiau įvertinus kitus skundžiamos nutarties argumentus, darytina išvada, jog ši klaida esminės įtakos teismo sprendimui neturėjo.
Apygardos teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.