- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1-3031-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41644-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba padėjėju MB „Olilite“, teistas (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 19.27 val. Vilniuje, Lentvario g. ties pastatu Nr. 33, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.
V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
V. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad automobilis Audi 80 priklauso jo patėviui J. S., kuris leido minėtu automobiliu naudotis. Automobilis stovėjo jo daugiabučio namo kieme. 2019 m. rugsėjo 28 d. nuo 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 0,5 l degtinės. Maždaug 19.20 val., būdamas neblaivus, jis išvažiavo į parduotuvę, esančią Lentvario pl. Važiuojantį Vilniuje, Lentvario g., jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu V. P. alkotesteriu buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, vėliau – 2,05 promilių neblaivumas. Jis sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Dėl įvykio gailisi (b. l. 41).
Liudytojas L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuodami kartu su kolega L. D., apie 19.25 val. Vilniuje, Lentvario g., pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Audi 80, kuris vingiavo po visą kelią. Įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nusprendė jį sustabdyti patikrinimui. Vairuotojas V. P. pateikė tvarkingus transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Bendraudamas su V. P., liudytojas pajuto vairuotojui iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkotesteriu V. P. buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Antro patikrinimo metu jam nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. V. P. paaiškino, kad po darbo išgėrė alkoholinių gėrimų ir važiavo namo. Dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino ir gailėjosi (b. l. 23).
Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo specialisto L. U. 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės (b. l. 9).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. rugsėjo 28 d. 19.56 val. gautas pranešimas, kad policijos pareigūnai sustabdė automobilį Audi 80, kurio vairuotojui alkotesteriu nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, vėliau – 2,05 promilių neblaivumas (b. l. 8).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. S. (b. l. 10).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio Audi 80 Avant TDI kaina Lietuvoje be PVM yra 487 Eur (b. l. 11).
2019 m. rugsėjo 28 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. P. šią dieną 19.27 val. nustatytas 1.95 promilių neblaivumas, o 19.46 val. – 2,05 promilių neblaivumas. V. P. sutiko su neblaivumo rezultatais (b. l. 32).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0742 kvituose (b. l. 29–30).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0742 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 25 d. (b. l. 31).
Dėl automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo buvo patirtos 1,03 Eur išlaidos (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi 80, kai jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad V. P. vairavo automobilį Audi 80, be kita ko, patvirtina liudytojo L. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. V. P. neblaivumo požymių buvimą vairuojant transporto priemonę patvirtina pareigūno L. U. parodymai, , duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės ir neblaivumo nustatyto aktas.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu– ir jos dydžiu. Be kita ko, neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui (b. l. 60).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau teistas keturis kartus (b. l. 51–53), ne kartą baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto, smulkią vagystę, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 54–57), dirba, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, artima vidurkiui už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi 80 vertę atitinkančios pinigų vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, Lentvario g., vakaro metu, kai eismas dar ganėtinai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. rugsėjo 29 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo V. P., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį Audi 80. Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Audi 80 nuosavybės teise priklauso J. S. (b. l. 10). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – J. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (487 Eur) išieškojimas iš V. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš V. P. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio Audi 80 – vertę atitinkanti pinigų suma – 487 Eur (b. l. 11)
VI. Kardomųjų priemonių taikymas
V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44–47, 49–50). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 19.27 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 11.35 val. (viena diena) (b. l. 34, 35). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis).
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Audi 80 nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išlaidos, kurias sudaro 1,03 Eur (b. l. 13–21). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš V. P..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. rugsėjo 28 d. 19.27 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 11.35 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.
Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. rugsėjo 29 d.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Audi 80, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 487 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
Priteisti iš V. P. 1,03 Eur (vieno euro ir trijų euro centų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.
2. V. P. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas