Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-117-883/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
2S-117-883/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
M. B.
Kreditorius
UAB „Mažeikių butų ūkis“
Skolininkas
V. B., R. B., M. B., K. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-117-883/2018Teisminio proceso numeris nenurodytasProcesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7.; 3.1.12.15.; 3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (iki 2018-01-01 – Mažeikių rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-948-03/2003 pagal kreditorės UAB „Mažeikių butų ūkis“ pareiškimą skolininkams V. B., R. B., M. B. ir K. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja M. B. 2017-11-29 teismui pateikė prašymą dėl praleisto termino pareikšti prieštaravimus atnaujinimo ir nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį atsitiktinai savo elektroniniame pašte rado antstolio 2017-09-19 patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Minėtas patvarkymas buvo priimtas 2003-03-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu (civilinės bylos Nr. L2-948-03/2003). Pareiškėja nurodė, kad ji iki antstolio patvarkymo gavimo dienos nežinojo apie priimtą teismo įsakymą, apie iš jos solidariai priteistą skolą. Teigė, jog jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo kitoje, negu teismo įsakyme nurodyta, vietoje, teismo įsakymas jai nebuvo įteiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos M. B. prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Nurodė, kad pareiškėja prieštaravimus bei prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti išsiuntė į teismą tik 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo jos tariamo sužinojimo apie priimtą teismo įsakymą. Pareiškėja nenurodė teismui svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido CPK 439 str. 2 d. nustatytą 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti. Pareiškėja taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jai nuo 2004 m. nebuvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą, nes iš 2017 m. rugsėjo 19 d. antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo matyti, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)skolininkės atžvilgiu yra užvesta 2004 metais, o 2006 m. gruodžio 21 d. įvykdyta teismo įsakymo dalis dėl 93,33 Lt (27,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja M. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Dėl 2003 m. kovo 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų įsakymo prieštaravimų nereiškė, nes nežinojo apie tokį teismo procesą ir jame priimtą sprendimą.2006 m., kuomet antstolis įvykdė dalį teismo įsakymo dėl 27,03 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei jokių prieštaravimų nereiškė, nes apie antstolio vykdytą išieškojimą nežinojo ir nebuvo informuota.2017 m. rugsėjo mėnesį gavusi antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo ėmė domėtis skola, ilgai rinko dokumentus, kuriuos jai vežė mama, o susipažinusi su dokumentais nusprendė kreiptis į teismą. Tokiu būdu pareiškėja praleido dviejų mėnesių terminą prieštaravimams pareikšti.Nors procesiniai dokumentai, kaip nurodė teismas, buvo įteikti jos motinai R. B., tačiau ji dokumentų įteikimo metu gyveno kitame mieste ir jau 11 metų su savo motina nepalaikė ryšių.Atsiliepimų į atskirąjį skundą teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB „Mažeikių butų ūkis“ 2003 m. kovo 12 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus prašydamas iš V. B., R. B., M. B. ir K. B. priteisti 218,00 Lt mokesčių už buto nuomą, 3466,32 Lt skolą už komunalines paslaugas ir 48,96 Lt delspinigių. Kreditoriaus teismui pateiktoje nuomos sutartyje nurodyta, kad Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis kaip ir nuomininkas teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4 p.). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2003 m. kovo 18 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino kreditoriaus pareiškimą ir įsakė išieškoti iš skolininkų V. B., R. B., M. B. ir K. B. solidariai 218,00 Lt už buto nuomą, 3466,32 Lt už komunalines paslaugas, 48,96 Lt delspinigių ir 93,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2017-09-19 pareiškėja M. B. elektroniniu paštu gavo antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir 2017-11-29 pateikė teismui prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pareikšti prieštaravimus.Pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakytina priimti skolininkės prieštaravimus. Pareiškėja nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą jai tapo žinoma 2017 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje, o prieštaravimus bei prašymą atnaujinti terminą į teismą išsiuntė tik 2017-11-29, dėl to, kad gavusi antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimą ėmė domėtis skola, ilgai rinko dokumentus, kuriuos jai vežė mama, o susipažinusi su dokumentais nusprendė kreiptis į teismą.Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata (lot. išspręstos bylos) galią.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tinkamo procesinių dokumentų įteikimo sąvoka yra plačiai išanalizuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje nurodyta, jog tam, kad teisė į teismą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje N. D.prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Kartu EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, todėl Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti teismo įsakymą (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pranešimas apie teismo įsakymą pasirašytinai buvo įteiktas M. B. motinai R. B. adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, tam, jog būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas būti informuotam apie pradėtą teisminį procesą, sudarant galimybę priešingai šaliai išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis). Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas nagrinėjamu atveju yra itin svarbus, kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Pareiškėja su prašymu dėl praleisto termino pareikšti prieštaravimus atnaujinimo pateikė gyventojų registro pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodo, jog su savo motina, kuriai ir buvo įteiktas pranešimas, ilgą laiką nebendravo, dėl to ji nebuvo informuota apie vykusį teismo procesą.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, remiantis bylos duomenimis, Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad: „Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis kaip nuomininkas teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai solidariai su nuomininku atsako turtu pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties“. Ši nuomos sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. tuomet, kai, vadovaujantis pareiškėjos pateikta gyventojų registro pažyma, pareiškėjos M. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjos į bylą pateikti duomenys sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti teismo įsakymo pagrįstumą.

Dėl CPK 439 str. 2 d. nurodyto termino praleidimo

CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. B. nurodo, jog apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2017 m. rugsėjo antroje pusėje, elektroniniu paštu gavusi antstolio patvarkymą, o prieštaravimus dėl teismo įsakymo išsiuntė tik 2017-11-29. Kaip nurodo pareiškėja, ji tik 2017-11-06 gavo VĮ Registrų centro pažymą apie asmens duomenis, taip pat užtruko dokumentų (teismo įsakymo) gavimas ir tik susipažinusi su procesiniais dokumentais pareiškė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, ginčo atveju nepriėmus prieštaravimų, nebuvo sudarytos galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo praktikoje pažymėjo, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas – atnaujintinas praleistas terminas prieštaravimams paduoti, o prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui LR CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti.

Skolininkės M. B. prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti – atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl 2003-03-18 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-948-03/2003 pareikšti.

Prieštaravimų dėl 2003-03-18 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-948-03/2003 priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Irena Stasiūnienė