- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- eI-7730-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01593-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymu atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015-03-10 elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui prašymą panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. KS-13 1 punktą ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą, ar V. B., būdamas Savivaldybės keleivinio transporto kontrolierius ir turėdamas administracinius įgalinimus keleivių vežimo sektoriuje, kuriame jo vadovaujama UAB „Svirka“ turi privačių interesų, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnis 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.
LVAT 2004-01-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2011-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Įvertinus ginčijamo sprendimą Nr. KS-13 bei pareiškėjos prašymą įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą, ar V. B., būdamas Savivaldybės keleivinio transporto kontrolierius ir turėdamas administracinius įgalinimus keleivių vežimo sektoriuje, kuriame jo vadovaujama UAB „Svirka“ turi privačių interesų, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Komisija pagal pareiškėjos 2014-11-05 prašymą atliko tyrimą ir priėmė sprendimą V. B. atžvilgiu. Teismo priimtas sprendimas dėl ginčijamo sprendimo dalies ir su juo tiesiogiai susijusio įpareigojimo pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. nepadarytų jokios įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o išsprendęs bylą dėl šios skundo dalies teismas pareiškėjos teisių apginti negalėtų, nes net ir šios skundo dalies tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog asmuo, pateikęs Komisijai skundą dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į Komisijos sprendimo panaikinimą, konstatuota ir LVAT 2006-11-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS15-580/2006.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nei Komisijos 2015 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. KS-13 ar jo dalis, nei atsakovės įpareigojimas pakartotinai išnagrinėti iš naujo nagrinėti klausimą, ar V. B., būdamas Savivaldybės keleivinio transporto kontrolierius ir turėdamas administracinius įgalinimus keleivių vežimo sektoriuje, kuriame jo vadovaujama UAB „Svirka“ turi privačių interesų, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, pareiškėjai tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų, pareiškėja neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.