Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiškėjos J. U. atstovui advokato padėjėjui Mantui Cemnolonskiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje iš­nagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiškėjos J. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo I. S. jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nepareiškė ir įrodymų, paneigiančių pareiškėjos argumentus ir pateiktus įrodymus, nepateikė.

Su pareiškimu pateikti A. S. mirties liudijimas ir civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas Nr. 132 patvirtina, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gimimo liudijimas ir jos santuokos liudijimas patvirtina, kad A. S. yra pareiškėjos J. U. motina, todėl pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p.).

Su pareiškimu pateikti Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad mirusios A. S. vardu yra įregistruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r. sav., o prašymas dėl daiktinių teisių į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Lazdijų r. sav., įregistravimo A. S. vardu nėra pateiktas, tačiau dalis šio žemės sklypo nuosavybės teise įregistruota viešame registre 2004-05-11 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 59-18359 pagrindu.

A. S. paveldėjimo byla patvirtina, kad pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo notarui yra pateikusi tik jos dukra I. S., o kiti mirusiosios vaikai, išskyrus pareiškėją, palikimo atsisakė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas niekam iki šiol nėra išduotas.

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad po A. S. mirties yra likęs jos palikimas, į kurį dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o pareiškėja J. U. nėra atsisakiusi savo motinos palikimo, tačiau yra praleidusi palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 3 d. numatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti. Todėl atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti pareiškėja galėtų paveldėti savo motinos palikimą kartu su palikimą priėmusia savo seserimi I. S..

Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 588 str., tiek nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 5.57 str. numato galimybę atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtis yra dvejopa ir nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Vertinant pareiškėjos elgesį dėl motinos palikimo priėmimo pažymėtina, kad pareiškėja jau 20 metų serga, jai diagnozuota sunki liga – išsetinė sklerozė. Su pareiškimu pateikti medicininių dokumentų išrašai ir neįgalumą (nedarbingumą) patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė dar 1997 metais, o vėliau liga progresavo, pareiškėja nuolat buvo gydoma tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai ir šiuo metu jai neterminuotam laikui nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Tokie medicininiai ir nedarbingumo įrodymai patvirtina, kad mirus motinai pareiškėja jau sirgo ir nuolat gydėsi, 2001 m. - 2005 m. invalidumo pažymėjimai patvirtina, kad kasmet jai buvo atliekamos ekspertizės darbingumui nustatyti ir jos darbingumas dėl blogėjančios sveikatos mažėjo (nuo antros invalidumo grupės iki pirmos). Todėl teismas pripažįsta, kad silpna pareiškėjos sveikata ir nuolatinis gydymasis įvairiose gydymo bei reabilitacijos įstaigose tiek objektyviai kliudė pareiškėjai rūpintis mažiau svarbiais turtiniais reikalais, tiek subjektyviai yra pateisinama priežastis praleisti terminą palikimui priimti, jeigu žmogui reikia nuolat rūpintis blogėjančia savo sveikatos būkle.

Be to, palikimo priėmimo termino praleidimui akivaizdžiai įtakos turėjo ir tai, kad A. S. mirties metu jokio palikimą sudarančio turto dar nebuvo, todėl pareiškėja sąžiningai klydo, galvodama, kad nėra poreikio kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad nuosavybės teisės į dalį vieno žemės sklypo A. S. buvo atkurtos 2004-05-11, o į kitus du sklypus - tik 2011-12-22. Sąžiningą įpėdinių klydimą dėl A. S. palikimo buvimo įrodo ir jos paveldėjimo byla, iš kurios matyti, kad jos dukra I. S. į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo taip pat kreipėsi tik 2006 metais, t. y. po to, kai 2004-05-11 A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį jos žemės. Kiti A. S. įpėdinai nuo palikimo atsisakė tik 2012 metais. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, kaip ir kiti A. S. įpėdinai, terminą palikimui priimti praleido sąžiningai klysdama ir galvodama, kad palikimo iš viso nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas, nes tai atitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (Civilinio kodekso 1.5 str.), nepažeidžia kitų šio teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 290 291, 578 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.