Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2024-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
e1-2024-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40607-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2024-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40607-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014 m. lapkričio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, subendrinta viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, bausmė atlikta 2015 m. liepos 15 d.;

2) 2017 m. rugpjūčio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, bausmė atlikta 2018 m. gegužės 10 d.,

3) 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2020 m. spalio 9 d. apie 5.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė sugyventinei S. N. į veido sritį, taip nukentėjusiajai S. N. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

D. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su S. N. yra sugyventiniai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 9 d. apie 5 val. ryte, jie abu buvo namuose, jis buvo blaivus, negėrė alkoholinių gėrimų, negali paaiškinti dėl ko, bet tarp S. ir jo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai vieną kartą sudavė kumščiu į veidą. Daugiau smurto prieš ją nenaudojo. Jo ir S. konflikto, vaikai nematė, kitų žmonių pas juos bute nebuvo. Jos necenzūriniais žodžiais nevadino. Po to, kai jis jai sudavė per veidą, S. nusiramino, nes prieš tai ji buvo supykusi ir suirzusi. Anksčiau tarp jo ir S. yra buvę smurto atvejų, ji į policiją kreipėsi, buvo pradėti tyrimai. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali (b. l. 112, 119, 130);

S. N., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiaja parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu D. J. ir dviem mažamečiais vaikais - N. J. ir B. J., gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 8 d. apie 23.00 val. jos sugyventinis D. J., namuose, pradėjo gerti alkoholį, gėrė alų. Gėrė visą naktį. 2020 m. spalio 9 d. apie 5.00 val. D. J. ją pažadino bei ėmė kolioti necenzūriniais žodžiais. Savo šukavimu D. J. prižadino ir abu vaikus. Ji atsikėlusi iš lovos paprašė, kad D. J. išeitų iš namų, kad netrukdytų jai ir vaikams ilsėtis. Jai ryte reikėjo į darbą, o vaikams į darželį. Konflikto metu D. J. vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą ir po kaire akimi atsirado mėlynė. Ji pagrasino policija, todėl D. J. nurimo ir atsigulė į lovą. Dėl tokio savo sugyventinio elgesio ji patyrė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė. Kadangi labai skubėjo į darbą, todėl iš karto ir nepranešė apie įvykį policijai. 2020 m. spalio 10 d. anksti ryte D. J. vėl pradėjo konfliktuoti, grasinti, todėl iškvietė policiją. Anksčiau D. J. yra prieš ją smurtavęs ir dėl to buvo kviesta policija. Nori, kad D. J. būtų iškeldintas iš namų ir būtų uždrausta jam artintis prie jos ir vaikų. Turtinė žala jai nepadaryta. Jai yra išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, civilinio ieškinio ji nereikš. Ji nesenai pradėjo dirbti, nenori prarasti darbo, todėl pas med. ekspertus nevyks (b. l. 13-15, 22-23).

Motyvuojamoji dalis

D. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. birželio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. spalio 9 d. apie 5.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus D. J. sumušė blaivią sugyventinę S. N. (b. l. 1-2);

2020 m. spalio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos S. N. pareiškimas, kad 2020 m. spalio 9 d. apie 5.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sugyventinis D. J. kumščiu sudavė jai į veidą taip sukeldamas fizinį skausmą; S. N. apklausa; apžiūrėta įvykio vieta – butas, kur buvo smurtaujama S. N. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto bendras vaizdas (b. l. 13-15, 22-23);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalų kopijomis, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 12.28 val. nukentėjusioji buvo blaivi, 2020 m. spalio 10 d. 12.31 val. kaltinamasis D. J. – blaivus (b. l. 25-28);

2020 m. spalio 10 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios S. N. veido apžiūra, ir nurodyta, kad po kairia akimi matoma kraujosruva (b. l. 29, 32);

2020 m. lapkričio 18 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios S. N. ir įtariamojo D. J., protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. N. nurodė, kad 2020 m. spalio 8 d. vakare jos sugyventinis D. J. namuose pradėjo gurkšnoti alų, ji su vaikais nuėjo miegoti, kai ryte apie 5 val. ją pažadino D. J., jis visą naktį neleido miegoti, vis kalbėjo nebūtus dalykus, bei tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji tuo metu dar gulėjo lovoje ir D. J. kažką pasakė, bei gulinčiai kumščiu vieną kartą smogė į kairę akį, ji pajuto fizinį skausmą, rankomis susiėmė už akies ir išlipo iš lovos, nes pabudo ir miegoję mažamečiai vaikai. Butas vieno kambario, todėl visi miega viename kambaryje. Nuraminusi vaikus, nuėjo į vonią ir pamatė paakyje kraujosruvą. Apie įvykį nepranešė policijai, nes ryte skubėjo į darbą, vaikus nuvedė į darželį, D. J. liko namuose. D. J. su tokiais S. N. parodymais sutiko iš dalies bei nurodė kad tą vakarą alaus tikrai negėrė. Pripažino, kad konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė lovoje gulinčiai S. N.. Kodėl jai smogė, negali paaiškinti. S. N. papildomai parodė, kad D. J. alų gėrė tikrai, nes vakare jis parsinešė 1 litro talpos plastikinį alaus butelį, kurio stiprumas 7,5 procento. Ryte tą butelį ji rado tuščią virtuvėje (b. l. 124-125).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. J. 2020 m. spalio 9 d. apie 5.00 val. namuose, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė sugyventinei S. N. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo D. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). 2020 m. lapkričio 18 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 144-146).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas būdamas teistas dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo neišnykus teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

D. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu (b. l. 57-65, 67-73). Kaltinamasis D. J. baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 77-84), Sodra duomenimis, nedirba (b. l. 85), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 86).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, nustatytina tarp sankcijoje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio, skiriamo asmenims įvykdžius nusikaltimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 10 d. 12.35 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 11.00 val., t. y. 1 para, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad D. J. yra atlikęs 1 arešto parą.

D. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. D. J. 2020 m. rugsėjo 3 d. įtrauktas į probacijos tarnybos registrą, laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatyta 2021 m. birželio 28 d. Neatlikta bausmės dalis baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną yra 6 mėnesiai ir 28 dienos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir sumažinta bausmė, subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, švelnesnę, laisvės apribojimo bausmę, keičiant griežtesne arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies, kuri keičiama griežtesne arešto bausme, pridedant dalį griežtesnės bausmės paskirtos šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64 straipsnio 3 dalis), ir D. J. skirtina galutinė subendrinta, maksimali įstatyme nustatyta arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad D. J. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. N., siekiant pakeisti jo smurtinį elgesį kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. J. paliktina galioti 2020 m. spalio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti, neieškoti ryšių su S. N..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

D. J. išaiškintina, jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam D. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies, kuri keičiama griežtesne arešto bausme, pridėti dalį šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, ir skirti D. J. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 12.35 val. iki 2020 m. spalio 11 d. 11.00 val., ir laikyti, kad D. J. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. J. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti, neieškoti ryšių su S. N..

Išaiškinti D. J., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti D. J., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti D. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

D. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė