Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02313-2013-3

2015 m. vasario 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 290 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu nukentėjusiųjų V. L. ir M. M. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Š. ir E. Ž. solidariai 1000 Lt (290 Eur) neturtinės žalos atlyginimo V. L. bei 1000 Lt (290 Eur) neturtinės žalos atlyginimo M. M.. Civilinės ieškovės S. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Š. ir E. Ž. solidariai priteisti 360 Lt (104 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas M. Š., tačiau dėl jo nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2013-12-08, apie 21.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. M. Š. dėl menkavertės priežasties prikibo prie V. L. ir M. M., stovinčių prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, grasindamas rankose turėtu metaliniu strypu trenkė į sieną. Nukentėjusiesiems V. L. ir M. M. išėjus iš namo laiptinės į kiemą, E. Ž. ir M. Š., veikdami bendrai, sakė nukentėjusiesiems V. L. ir M. M. necenzūrinius žodžius, grasindami mojavo rankose turėtais metaliniais strypais. Po to nukentėjusiesiems V. L. ir M. M. įsėdus į automobilį (duomenys neskelbtini) ir pradėjus važiuoti, bėgo su metaliniais strypais paskui automobilį, prie automobilio pribėgęs E. Ž. rankose turėtu metaliniu strypu išdaužė automobilio galinio lango stiklą, kurio vertė 214,88 Lt, ir tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, nuteistas už tai, kad 2013-12-08, apie 22.40 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), atvykus pagal iškvietimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos pirmo būrio vyriausiajam patruliui A. K. ir vyresniajam patruliui M. K., juos įžeidinėjo, išvadindami nepadoriais ir asmenį žeminančiais žodžiais ir tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu E. Ž. paskirta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Ž. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, kad jis padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, į chuliganiškus nusikaltimo padarymo motyvus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkaudamas su M. Š.. Teismas įvertino ir E. Ž. asmenybę – kad anksčiau teistas 5 kartus, taip pat ir už nusikaltimus viešajai tvarkai, bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka taip pat baustas, tai rodo jo polinkį nusikalsti, nepaklusti įstatymams, tačiau dirba, mokosi, yra jauno amžiaus, jo gyvenimo draugė laukiasi kūdikio, savo kaltę pripažino nuo pat tyrimo pradžios, padėjo atskleisti nusikaltimų aplinkybes, gailisi, žada savanoriškai atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas E. Ž. už kiekvieną iš nusikaltimų pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiųjų melagingų parodymų apie gydymąsi ir vaistų vartojimą po padaryto nusikaltimo. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. L. dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir pateikė teismui medicininius dokumentus iš klinikos, juose nurodoma, jog nukentėjusysis po įvykdyto nusikaltimo patyrė stresą, susilpnėjo jo imunitetas, ant veido ir kaklo jam atsirado dideli Herpes viruso židiniai, todėl jis buvo gydomas (b. l. 37–44, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiais įrodymais pagrįsta nukentėjusiojo patirta neturtinė žala.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam E. Ž. už du tyčinius nesunkius nusikaltimus subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 64¹ straipsnį sumažinęs ją 1/3, be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjęs 2 metų laikotarpiui, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.