Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai A. K., dalyvaujant jos atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. K. yra V. P. K. sutuoktinė (b. l. 8). Pareiškėjos sutuoktinis V. P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš Valstybės įmonės registrų centras duomenų bazės informacijos 2020-02-06 (b. l. 9-11) matyti, kad pareiškėjos A. K. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 0,2438 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Kaišiadorių apylinkės seniūnijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Kauno miesto 3-ojo notaro biuro notaro 2020 m. vasario 5 d. liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po V. P. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 9).

Taigi byloje nustatyta, kad po mirusiojo V. P. K. mirties yra likęs turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 0,2438 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l.9-11).

Taigi, po pareiškėjos sutuoktinio V. P. K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo sutuoktinė ir vaikai. Pareiškėja ir mirusysis vaikų neturėjo. Po mirties pareiškėja, jos pačios rašytiniais paaiškinimais ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė sutuoktinio paliktą turtą: prižiūrėjo namus, žemės sklypą, gyveno ir gyvena nurodytame name, perėmė namų apyvokos daiktus, baldus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje duotų pareiškėjos atstovės paaiškinimų teisme, esančių rašytinių įrodymų: pareiškėjos atstovo advokato A. Kuznecovo, apklausto liudytojo K. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir rašytinių paaiškinimų bei kitų duomenų nustatyta, kad po V. P. K. mirties jo sutuoktinė A. K. - iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais pastatais, juose gyveno ir gyvena, rūpinosi ir rūpinasi žemės sklypu, moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt.

Įvertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog A. K. po savo sutuoktinio V. P. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po V. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.