Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. liepos 14 d. skundu Z. M. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl G. K. laikomo šuns keliamo triukšmo. Skunde nurodo, kad G. K. laikomas šuo pastoviai loja, kelia triukšmą, puldinėja ir gąsdina tiek pareiškėją, tiek jos šeimos narius. Dėl tokio šuns elgesio pareiškėja ir jos artimieji nuolat patiria išgąstį šuo trikdo jų poilsį ir ramybę.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato Veiklos skyriaus tyrėja D. M. 2025 m. liepos 15 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nebuvo nustatytas administracinis nusižengimas – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad lydraštyje prie nutarimo nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta.

2025 m. liepos 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas pareiškėjos Z. M. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. liepos 15 d. nutarimo. Skunde nurodoma, kad 2024 m. liepos 13 d. nuo 16 val. iki 21 val. pareiškėja būdama savo namų valdoje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje buvo užpulta kaimyno G. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), už tvoros buvusio šuns, dėl ko patyrė išgąstį, tą vakarą negalėjo užmigti. Dėl besikartojančios tokio kaimyno šuns elgesio (puldinėjimo, lojimo) ir jo nepriežiūros yra pažeidžiama jos ir jos šeimos narių teisė į poilsį, ramybę ir saugumą. Šuo lojo ir gąsdino ne tik 2025-07-13 bet ir 2025-07-12, kai pas ją svečiavosi anūkės; tą dieną šuo lojo iki vėlaus vakaro. Dėl visų aplinkybių ji 2024 m. liepos 13 d. telefonu kreipėsi pagalbos telefonu ir pranešė apie šuns keliamą triukšmą bei minėtus užpuolimus, o kitą dieną pati nuvyko į Instituciją ir dėl minėtų įvykių pateikė skundą. Mano, kad Institucija nesiėmė priemonių visapusiškai ir išsamiai ištirti įvykių aplinkybes, neįsigilino į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai buvo priimtas Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tiriant pareiškėjos pateiktą skundą buvo atsižvelgta tik į klausimą dėl šuns keliamo triukšmo, tačiau nepasisakyta dėl šuns puldinėjimo, nevertinta, ar šuo negalėtų peršokti jos ir kaimyno G. K. kiemus skiriančios tvoros.

Institucija atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėja Z. M. bei jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Z. M. atstovas nurodė, kad skundžiamas nutarimas net neatitinka tikrovės. Pagal bylos medžiagą ir nutarimą viskas nesuderinama, įvykio vieta neapžiūrėta, nepatikrinta, ar šuo galėjo pabėgti; pažeistos Z. M. teisės, nes nebuvo tinkamo tyrimo. Papildomai teismo posėdyje apklausta Z. M. parodė, kad kaimyno šuo kėlė triukšmą ir lojo bei puldinėjo 2025-07-12 bei 2025-07-13. Šuo agresyvus. 2025-07-12 šuo lojo ir puldinėjo ant atvykusių anūkių. 2025-07-13 šuo netikėtai puolė ant jos (Z. M.) išgąsdino ją, jautė stresą, tą dieną užfiksavo šuns lojimus telefono kameroje, įrašus pateikė policijai. Norėjo parodyti policijai, kad šuo yra agresyvus ir puldinėja.

Teismo posėdyje apklaustas G. K. parodė, kad namuose laiko šunį, šuo jaunas, reaguoja į garsus už tvoros, suloje. Šunį išleidžia į voljerą, kieme. Šuo galimai reaguodamas į kaimynus suloja, tačiau šuo nėra agresyvus, peršokti tvoros negali ir nebando to daryti, nebando pulti. Po to, kai buvo atvažiavusi policija, uždėjo lentelę ant tvoros dėl šuns, tačiau jo manymu tokia lentelė nėra reikalinga, nes šuo kieme būna daliniame voljere, t.y. dalis kiemo yra padaryta kaip voljeras. Su visais kaimynais aplinkui sutaria, tačiau kaimynai parašę skundą yra nebendraujantys. Tik iš policijos sužinojo, kad yra skundžiamasi dėl šuns. Šuo yra su dokumentais, jo veislė – (duomenys neskelbtini), šuo didelis, tačiau visiškai neagresyvus, šuo prižiūrimas veterinaro, ugdomas, auklėjamas elgtis tinkamai. Šuo nėra nuolatos paliekamas kieme, išvedamas pasivaikščioti 2 kartus per dieną. Kaimynės skundas yra nepagrįstas.

Liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad yra L. M. sutuoktinis. Kaimyno šuo yra agresyvus, puldinėja, loja. 2025-07-13 šuns agresyvumą ir lojimą fiksavo telefonu, įrašą pateikė policijai. Nori ramiai gyventi, tačiau nuolat terorizuojami kaimyno šuns. Tiek jis, tiek sutuoktinė jaučia stresą. Po to kai žmona kreipėsi į policija, situacija pasikeitė, situacija tapo ramesnė.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis teismą įpareigoja nagrinėjant bylas dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs pareiškėjos skundą, jame nurodytus argumentus, Institucijos atlikto tyrimo metu surinktus duomenis ir teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių duotus paaiškinimus, sprendžia, kad pareiškėjos skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, ištyrus visas svarbias aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo nėra pagrindo naikinti.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas – ANK uždrausta asmens padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisyklės nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, gyvūnų laikymo ir priežiūros bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje. Šių Taisyklių 6.7 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį viešosiose vietose, butuose, individualių namų teritorijose, negyvenamosios paskirties patalpose.

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas pilnai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų ir objektyvių, neginčijamai patvirtinančių duomenų, jog G. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnyje. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti Z. M. skunde nurodomų aplinkybių pagrįstumą, buvo atlikti veiksmai – paimtas pareiškimas, vaizdo įrašai, G. K. paaiškinimas, bendrauta su aplinkinių namų gyventojais, tačiau negauta pakankamai duomenų, kurie įrodytų, jog G. K. laikomas šuo nuolatos lotų ar puldinėtų žmones.

Skunde pareiškėja kelia abejones dėl galimai neapklaustų aplinkinių namų gyventojų Institucijai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjos teigimu, minėti gyventojai nėra įvardinti Institucijos Nutarime, todėl galimai jie nebuvo apklausti. Iš byloje esančių duomenų, konkrečiai – 2024 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, matyti, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo ne tik pabendrauta su šuns šeimininku G. K.. Buvo apklausti ir aplinkinių namų gyventojai – (duomenys neskelbtini) namo gyventojas M. P., gyvenantis kitoje gatvės pusėje priešais G. K. namus, kuris atvykusiems pareigūnams nurodė, kad dėl šuns lojimo neturi jokių pretenzijų, taip pat apklaustas T. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo kiemas ribojasi su Z. M. kiemu, kuris nurodė, kad jis nieko negirdi, jam niekas netrukdo, jis neturi jokių pretenzijų.

Be kita ko, skunde nurodomų aplinkybių apie nuolatinį šuns lojimą ir puldinėjimą nepatvirtina ir pačios pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose girdimas šuns lojimas, tačiau pažymėtina, tai nepatvirtina, kad šuo loja nuolatos. Girdima, kad šuo loja prie teritorijas atskiriančios tvoros priartėjus žmogui. Tačiau tokį lojimą galimą laikyti kaip šuns teritorijos saugojimo išraišką – įspėjimą, reakciją į aplink jį esančius dirgiklius (praeinančius žmones), o ne bandymą užpulti. Šuns elgesyje, kiek jis matomas vaizdo įraše, nestebimas agresyvumas, jis nepuola vaizdo įraše matomų asmenų, nebando peršokti per tvorą, į tvorą nešokinėja.

Z. M. teigimu, Institucija neišsamiai atliko tyrimą ir pasisakė tik dėl šuns keliamo triukšmo klausimo, tačiau nevertino, ar G. K. šuo negali peršokti jos ir G. K. kiemus skiriančios tvoros. Šioje vietoje pažymėtina, kad Z. M. pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad tvora skirianti jos ir G. K. kiemą yra beveik aklinai uždara, kaip nurodo G. K., (duomenys neskelbtini) cm aukščio. Akivaizdu kad tokios tvoros, minėtas šuo negali peršokti. Byloje nėra duomenų, kad šuo bandė šią tvora peršokti, ar kitokiu būdu patekti į Z. M. namo teritoriją.

Pažymėtina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Administracinės atsakomybės pagrindas – veikos sudėties buvimas asmens veiksmuose. Konkrečių veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius administracinį nusižengimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog G. K. padarė administracinį pažeidimą, todėl pagrįstai priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, jis pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo, netinkintinas ir Z. M. atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas iš Valstybės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Z. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) teiseną panaikinimo – atmesti.

Z. M. atstovo advokato pad. R.Rutės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.