Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.;

1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.2.; 1.2.27.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Kaunas

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2007-03-05 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 294 str. – 9 (devyniems) metams laisvės atėmimo; 2010-06-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 20 parų arešto, bausmė subendrinta su 2007-03-05 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 metai 11 mėnesių 8 dienos laisvės atėmimo, bausmę atlikęs; 2014-09-22 pagal BK 286 str., 64¹ str. – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;2014-10-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 str. 1 d.,- 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas ir galutinė bausmė 58 paros arešto. Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 286 str., 287 str. 2 d. ir 290 str.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. spalio 05 d. apie 18.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiu sudavė savo motinai E. S. į veidą, kaklą ir ranką, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kaklo srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje ir sukėlė savo šeimos nariai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2014 m. spalio 05 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, garsiai keikė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius A. Š. ir M. B., po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sulaikytas ir patalpintas į tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau garsiai keikė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius A. Š., M. B., bei Ž. K. ir tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus,

be to, jis tuo pačiu metu ir vietoje, atsisakė paklusti teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiųjų patrulių A. Š., ir M. B. reikalavimams sėstis į tarnybinį automobilį, stumdydamasis, muistydamasis ir standindamas rankas priešinosi, o sulaikytas ir patalpintas į tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodžiu grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir sumušti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius A. Š., M. B., ir tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams,

be to jis, tuo pačiu metu ir vietoje, sulaikytas ir patalpintas į tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas jog būtų paleistas iš laikinojo sulaikymo, žodžiu grasino pažintimis nusikalstamo pasaulio žmonių tarpe, jog neseniai atliko laisvės atėmimo bausmę už žmogžudystę ir gali dar pasėdėti kalėjime, jog palauks prie namų ir nušaus, savo pareigas atliekančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius A. Š., M. B. ir Ž. K. bei įspyrė vyriausiajam patruliui A. Š. į dešinės kojos blauzdą, nes pastarieji jį sulaikė, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą grasino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. spalio 5 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose kartu buvo jo tėvai, brolis, šventė močiutės gimtadienį, vartojo alkoholį. Gerokai išgėrus kilo konfliktas su motina, ši puolė jį, apdraskė jam veidą, tada jis sudavė kumščiu motinai į veidą ne mažiau nei du kartus, po to ši nukrito, gal dar kur užsigavo. Veide motinai atsirado kraujosruva. Po to, jis pamatė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Pareigūnai ėmė jį sulaikinėti, bet jis prašė, kad leistų apsirengti, apsiauti batus, tačiau pareigūnai neleido, dėl to jis dar labiau supyko, ėmė kieme keikti pareigūnus necenzūriniais ir kitais žodžiais. Jis nenorėjo būti sulaikomas, todėl priešinosi, muistėsi, nedavė surakinti rankų, buvo patalpintas į pareigūnų automobilį, grasino pareigūnams pažintimis su nusikalstamo pasaulio atstovais, kadangi buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, grasino, kad išėjęs į laisvę nušaus pareigūnus. Tačiau jis taip elgėsi būdamas visiškai girtas, iš tiesų neketino viso to daryti, tik norėjo, kad jį paleistų, nes neseniai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę. Su motina susitaikė, toliau ketina gyventi kartu, jis motinos atsiprašė, ši jam atleido. Pareigūnų atsiprašė, labai gailisi dėl savo veiksmų. Nusikalstamas veikas padarė dėl alkoholio, ketina gydytis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuomet jis parodė, kad 2014-10-05 kartu su tėvu, motina ir broliu išgėrinėjo namuose. Tarp jo ir motinos kilo konfliktas, kurio esmės neprisimena, nes buvo labai smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Konflikto metu motina jam apdrėskė veidą, todėl neapsikentęs sudavė kumščiais keletą kartų motinai E. S. į veidą, kaklą, ranką. Po šio konflikto su motina, pas juos į namus atvyko greitoji pagalba ir policiją. Atvykę policininkai buvo uniformuoti, atvyko tarnybiniu automobiliu, kuris buvo pažymėtas specialiais skiriamaisiais ženklais. Pareigūnai pareiškė, kad jis turi vykti kartu su jais į policijos komisariatą. Tuo metu jis buvo girtas ir sunkiai galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir jausmus. Jis neseniai atliko laisvės atėmimo bausmę, sėdėjo 8 metus, todėl jo nervai yra silpni. Suprato, kad policininkai jį gali sulaikyti, o jis nenorėjo į kalėjimą. Reikalavo, kad policininkai jį paleistų, nesileido būti sulaikomas, keikė policininkus įvairiais necenzūriniais žodžiais, juos įžeidinėjo, stumdė. Vėliau policininkai jį pargriovė ir uždėję antrankius įsodino į tarnybinį automobilį. Pakeliui, jis keikė policininkus, nes jie jį sulaikė ir vežė į policijos komisariatą. Kaip jis juos keikė ir kaip jiems grasino ir ar apskirtai grasino, neprisimena. Jis neprisimena, kad įspyrė kuriam nors policininkui, tačiau pripažįsta, kad taip atsitikti galėjo. Pripažįsta, kad būdamas labai girtas ir piktas ant policininkų galėjo daug ko prikalbėti, išvadinti juos įvairiais žodžiais, juos prigąsdinti savo draugais, su kurias sėdėjo kalėjime, prigrasinti, jog juos sušaudys. Tačiau tikrai neketino jiems niekaip keršyti, tai buvo jo girto paistalai. Nuoširdžiai gailisi padaręs šiuos nusikaltimus, pažada ateityje susitaikyti su motina ir policijos pareigūnais, jų atsiprašyti ir ateityje nebedaryti naujų nusikaltimų (b. l. 38, 41).

Nukentėjusioji E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2014-10-05 buvo namuose kartu su sūnumi, vartojo alkoholį. Ji kažką pasakė sūnui, papriekaištavo, tada sūnus trenkė jai kumščiu į veidą. Visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Tuomet ji nubėgo pas J. S. ir paprašė šio iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Šiuo metu su sūnumi susitaikė, šis jos atsiprašė, ji atleido, pretenzijų sūnui neturi.

Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str. 4 d.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji parodė, kad 2014-10-05 kartu su sutuoktiniu J. S. bei sūnumis J. S. bei V. S. buvo namuose, vartojo alkoholį. Visi kartu labai prisigėrė. Apie 18 val. tarp jos ir sūnaus V. S. kilo žodinis konfliktas, ji papriekaištavo, kad šis nedirba, mažai padeda namuose ir pan. Jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Vėliau ji neapsikentė, puolė jį apdrėskė jam veidą, už tai V. S. vieną kartą smogė jai kumščiu į veidą, pataikė jai į kairę akį. Dar jis sudavė kumščiais po vieną kartą į kaklą iš kairės pusės, į kairės rankos žastą, alkūnę. Sūnus daugiau jos nemušė, nebuvo agresyviai nusiteikęs, tuoj po to jie išsiskirstė ir daugiau nekonfliktavo. Jai labai skaudėjo pamuštą akį, todėl ji paprašė J. S. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes laba sutino kairė akis, ji nieko negalėjo matyti. Ji neprašė iškviesti policijos pareigūnų, nes pretenzijų niekam neturėjo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, atvyko ir policijos pareigūnai, kurie sulaikė V., jį išvežė. Kodėl pareigūnai sulaikė sūnų, ji negalinti paaiškinti, nes ji bendraudama su pareigūnų bandė paaiškinti, kad prentenzijų neturi, civilinių ieškinių nereiškia (b. l. 21, 22).

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2014-10-05 dirbo su kolegomis M. B. ir Ž. K.. Apie 19 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko smurtas artimoje aplinkoje, sūnus sumušė motiną, yra agresyvus, neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Skubiai nuvyko į nurodytą vietą. Atvykus kieme stovėjo kaltinamasis V. S., jo brolis ir medikų ekipaže buvo jo motina. Išsiaiškino, kad V. S. sumušė motiną, matėsi, kad šios kairė akis sumušta, medikai suteikė jai pagalbą ir išvežė į klinikas. Tuomet jis su kolega M. B. priėjo prie kaltinamojo, šis matė, kad jie yra pareigūnai, jie buvo su pareigūnų uniformomis. Jie ėmė aiškinti, kas įvyko, tačiau V. S. buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išvadino juos „mentais“, „lopais“, kitais žodžiais, grasino užmušti. Jį kaltinamojo žodžiai įžeidė kaip pareigūną. Įvykio metu kieme buvo kaltinamasis, šio brolis, medikai, šie žmonės galėjo girdėti kaltinamojo kalbą. Jie paaiškino, kad kaltinamasis apsiramintų arba turės atsakyti už savo žodžius, kaltinamajam buvo nurodyta vykti į PK dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, šis buvo įspėtas, kad nepaklusus, gali būti pavartota prievarta. Tačiau kaltinamasis priešinosi, todėl buvo paimtas už rankų ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Priėjus prie automobilio buvo atlikta išorinė sulaikytojo apžiūra, tuo metu V. S. pradėjo priešintis, apsisuko, stumdė juos, muistėsi, norėjo nueiti nuo automobilio, kad jie nesulaikytų jo. Jie vėl įspėjo, kad, jeigu ir toliau priešinsis, bus panaudota fizinė jėga, tačiau kaltinamasis sakė „nebandykit manęs paimti, nes sudaužysiu jus“. Tuomet jie panaudojo fizinę jėgą, uždėjo antrankius, pasodino į tarnybinį automobilį. Automobilyje kaltinamasis toliau keikė juos, sakė „lopai“, „gaidžiai“, „mentai“ ir vėl buvo įspėtas, tačiau kaltinamasis ir toliau buvo agresyvus, aršiai nusiteikęs, keikė juos, grasino, tada iš dešinės kojos spyrė jam į dešinę blauzdą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po to kaltinamasis buvo parverstas ant sėdynių ir jis su kolega M. B. jį laikė. Kaltinamasis ir toliau nenurimo, grasino visiems trims, kad susiras juos po darbo, palauks savo automobilyje prie jų namų ir iš ginklo atliks kelis šūvius jiems į galvas. Kaltinamasis grasino jiems savo pažintimis nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, sakė, kad sėdėjo su Daktaro „padielnikais“ teigė, kad šiuos pažįsta, sakė, kad su jai eina per butus, ir kad reikės užeiti ir pas juos – pareigūnus, sakė, kad jeigu paskirs bausmę, atsėdės, išeis ir vis tiek padarys savo. Kaltinamasis aiškiai suprato savo veiksmus, žiūrėjo į juos, į kiekvieną iš jų ir pasakė, kad „tau, tau ir tau bus blogai“, grasino, kad nušaus kaip paukščiukus. Jam tikrai atrodė kaltinamojo grasinimai realūs, iš šio veiksmų, kūno judesių neatrodė, kad šis nesupranta savo veiksmų. Kaltinamasis buvo pristatytas į PK, kur ir toliau juos keikė. Girdėjo kaltinamojo atiprašymą, bet jo nepriima.

Nukentėjusysis M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2014-10-05 apie 19.00 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra smurtas artimoje aplinkoje, Nuvykus nurodytu adresu, pamatė kieme jau atvykusius medikus, jų automobilyje buvo nukentėjusioji. Išsiaiškino, kad sūnus smurtavo prieš nukentėjusiąją. Priėję prie kaltinamojo, paaiškino dėl ko šis bus sulaikomas, tačiau būti sulaikomas šis nesutiko, nieko nenorėjo girdėti, prašomas nenorėjo eiti į tarnybinį automobilį, nepakluso reikalavimams, tuomet jie su pareigūnu A. Š. paėmė kaltinamąjį už rankų, atvedė prie tarnybinio automobilio, atliko išorinę apžiūrą, prašė sėsti į automobilį. Kaltinamasis paklusti atsisakė, pradėjo keikti juos necenzūriniais žodžiais, grasinti. Kaltinamasis buvo įspėtas, kad, jeigu nepaklus reikalavimams, bus panaudota fizinė prievarta, tačiau šis vis tiek priešinosi, muistėsi, tada jie uždėjo antrankius, panaudoję fizinę jėgą, pasodino į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje kaltinamasis toliau keikėsi jų atžvilgiu, grasino, kad nužudys, kolegai A. Š. įspyrė į koją, po ko buvo parverstas ant sėdynių ir laikomas, kol jie atvyko į PK. Visą kelią kaltinamasis toliau keikėsi, grasino jiems, kad susiras po darbo, nušaus juos, pabrėžė, kad yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kur sėdėjo už nužudymą, todėl vėl gali padaryti tokį patį nusikaltimą. Kaltinamojo žodžiai įžeidė jį kaip pareigūną, grasinimai įbaugino, kaltinamasis neatrodė, kad būtų toks girtas, kad nesuprastų, ką kalbą, žiūrėjo jiems į akis ir grasino. Kaltinamajam neatleidžia.

Nukentėjusysis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2014-10-05 dirbo kartu su kolegomis M. B. ir A. Š.. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje, sūnus sumušė mamą, yra agresyvus, su kirviu vaikšto kieme. Nuvykę į vietą, pastebėjo atvykusią medicinos pagalbą. Jis daugiau bendravo su nukentėjusiąja, užsirašė šios duomenis, ši paaiškino, kad sumušė sūnus, su rankomis trenkė į veidą. Kolegos tuo metu nuėjo prie kaltinamojo. Kai jis atėjo į tarnybinį automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą, tuomet ir išgirdo necenzūrinių žodžių virtinę jų, kaip pareigūnų atžvilgiu. Kaltinamasis vartojo įvairius necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, sakė, kad pagaus juos ir nušaus kaip žąsiukus. Kaltinamojo žodžiai jį įžeidė kaip pareigūną, grasinimai jam pasirodė realūs, nes kaltinamasis gyrėsi savo pažintimis su nusikalstamo pasaulio atstovais. Ar kaltinamasis sulaikomas priešinosi, nematė, nes tuo metu bendravo su nukentėjusiąja, taip pat nematė, ar kaltinamasis spyrė pareigūnui A. Š., nes į tarnybinį automobilį atėjo vėliau.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 286 str., 287 str. 2 d., 290 str., padarymo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Pareigūnų A. Š., M. B. 2014-10-05 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės tos pačios įvykio aplinkybės, kokias pareigūnai nurodė teisiamojo posėdžio metu (b. l. 17-18, 19-20).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad 2010-10-05 namuose kartu su E. S. bei sūnumis V. S. bei J. S. vartojo alkoholį. Vėliau visi išvažiavo į kapus, o jis liko savo namuose. Kada kiti grįžo, koks kilo konfliktas jis nematė ir negirdėjo, tik pas jį buvo atbėgusi E. S. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Ligoninėje matė, kad E. S. ištinęs veidas. Kaip elgėsi sūnus su pareigūnais nematė, nes buvo greitosios automobilyje.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolų, įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad įvykio vieta yra policijos tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11).

2014-10-05 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, užfiksuota, kad 2014-10-05 atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), rasta E. S., kuri nurodė, kad sūnus smurtavo prieš ją, trenkė į veidą, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva bei patinimas veide. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pristatant V. S. į policijos įstaigą, sulaikytasis elgėsi agresyviai, prieš asmenį buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai, asmuo keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti su policijos pareigūnais, priešinosi sulaikymui (b. l. 12-15).

Iš 2014-10-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2578/14(02) matyti, kad E. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinančios į skruostą, kaklo srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2014-10-05, nurodytomis aplinkybėmis (b .l. 24);

Kaltinamasis buvo sulaikytas 2014-10-05 19 val. 10 min., iš sulaikymo paleistas 2014-10-07 9 val. 30 min. (b. l. 47-51).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 0629 matyti, kad 2014-10-05 20.06 val. V. S. tikrinimo rezultatas – 2,27 promilės (b. l. 48).

Veikų kvalifikavimas

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. S., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiu sudavė savo motinai E. S. į veidą, kaklą ir ranką, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kaklo srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos narės - motinos E. S. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti.

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pavestų pareigų vykdymą. Šia įstatymo norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo ir nukentėjusiųjų parodymai, patvirtinantys, kad V. S. įžūliai elgėsi policijos pareigūnų A. Š., M. B. bei Ž. K. atžvilgiu, juos plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais žodžiais, menkindamas jų garbę ir orumą, taip pareigūnus įžeidė, vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi pareigūnams A. Š. ir M. B. sulaikomas – muistėsi, bandė ištrūkti, stumdėsi, nedavė surakinti antrankiais rankų. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš jų parodymų, kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vadino policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, tuo įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus, bandydamas sumenkinti policijos pareigūnų autoritetą dėl jų atliekamų pareigų, aktyviais veiksmais priešinosi savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, todėl jo veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str. tinkamai.

Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime pagal BK 290 str., buvo nurodyta, jog kaltinamojo įžeidžiantys bei necenzūriniai žodžiai pareigūnų atžvilgiu buvo išsakyti girdint E. S. bei J. S., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ši aplinkybė nepasitvirtino, nukentėjusioji E. S. bei liudytojas J. S. nurodė negirdėję, kaip V. S. įžeidinėjo pareigūnus, nes buvo toliau nuo pareigūnų - medikų automobilyje, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Ištyrus teisiamojo posėdžio metu byloje esančius įrodymus, matyti, jog kitų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nėra, nukentėję pareigūnai taip pat negalėjo patvirtinti, ar kieme bei medikų automobilyje buvę asmenys tikrai girdėjo kaltinamojo išsakytus žodžius, todėl atitinkamai patikslintina pareigūnų įžeidimo aplinkybės. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių taip pat nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime pagal BK 286 str., buvo nurodyta, jog kaltinamojo pasipriešinimas pareigūnams pasireiškė ir spyriu nukentėjusiajam A. Š. į koją, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo veiksmu kaltinamasis siekė sutvirtinti savo grasinimą pareigūnams, o ne pasipriešinti jiems, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo dėl BK 286 str. numatytos veikos padarymo. Be to, šiame kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis pasipriešino pareigūnams A. Š., M. B. bei Ž. K., tačiau pareigūnas Ž. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jo atliekamiems veiksmams nesipriešino, kaltinamojo pasipriešinimo veiksmų kitų pareigūnų atžvilgiu, jis nematė, todėl atitinkamai patikslintina kaltinamojo pasipriešinimo pareigūnams aplinkybės. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Pagal BK 287 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos ar fizinio smurto panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Pagal BK 287 straipsnį asmuo atsako tik nustačius, kad jis iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavo neteisėto veiksmo.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodė, kad grasino pareigūnams nužudymu, susidorojimu, grasino, kad nušaus, siekdamas, kad nebūtų sulaikytas, kad būtų paleistas iš sulaikymo, nes pareigūnai, jam paaiškino, kad yra sulaikomas dėl smurto prieš motiną. Ar spyrė pareigūnui, kaltinamasis neprisiminė, tačiau patvirtino, kad galėjo taip būti, nes dėl sulaikymo jis buvo labai piktas ant pareigūnų, siekė ir reikalavo būti paleistas. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo ir nukentėjusiųjų A. Š., M. B. bei Ž. K. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 17-18, 19-20), patvirtinantys, kad V. S. grasino jiems nužudymu, „sudaužymu“, po to tyčia spyrė pareigūnui A. Š. į koją, tuo sukeldamas šiam fizinį skausmą, grasino, kad „susiras juos po darbo, palauks savo automobilyje prie jų namų ir iš ginklo atliks kelis šūvius jiems į galvas“, „nušaus kaip žąsiukus“, reikalavo jį paleisti ir nesulaikyti, grasino ir savo pažintimis nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, nes neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, sakė, kad jeigu jį sulaikysi, jeigu jam paskirs bausmę, atsėdės, išeis ir vis tiek padarys savo. Nukentėjusieji įvykio kontekste tai suprato kaip realų grasinimą, tokie žodžiai juos įbaugino. Tokie kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad jis tokiu neteisėtu būdu – naudodamas tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, siekė naudos sau – siekė būti paleistas iš sulaikymo, todėl jo veika pagal BK 287 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d., 286, 290 str.), bei apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 287 str. 2 d.), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Nukentėjusioji E. S. atleido sūnui, su juo susitaikė, pretenzijų jam neturi, nusikalstamomis veikomis reali žala nėra padaryta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra sveikas, darbingas, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas (išbrauktas be teisės registruotis 6 mėn., nes neatvyko į pokalbį). Kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis paskutinį kartą teistas taip pat už pasipriešinimą pareigūnams, teisme yra išnagrinėta dar viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ir nors jis šias naujas veikas padarė dar neįsiteisėjus 2014-09-22 nuosprendžiui, paskutinis baudžiamasis įsakymas taip pat nėra įsiteisėjęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tą, kad šios veikos buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 79-84), priklausomybės ligų gydytojo įskaitoje neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 87, 89). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d., 286 str., 287 str. 2 d., 290 str. numatytų nusikaltimų padarymą skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės pagal BK 286 str., 287 str. 2 d., 290 str. subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 str. d.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme (2 paros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 d. paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Kadangi 2014-10-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintinos.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3612, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014 m. spalio 15 d. sudaro 100,00 Lt / 28,96 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. S., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s prendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 286 str., 287 str. 2 d., 290 str. ir skirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 2 d. – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 d. paskirtą bausmę subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti V. S. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-10-05 - 2014-10-07 (dvi paras) bei, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaityti pagal 2014-09-22 teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį nuo 2014-09-06 iki 2014-09-08 (dvi paras).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.