- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1702-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02206-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- E. P., M. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu: (duomenys neskelbtini) panaikinti 2010 m. vasario 21 d. savininko prašymu, pareiškėjas nedeklaravo naujos gyvenamosios vietos. Pareiškėja deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę 2013 m. gegužės 28 d., gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu: (duomenys neskelbtini) panaikinti 2010 m. vasario 21 d. savininko prašymu. Pareiškėjai nurodo savo paskutines deklaruotas gyvenamas vietas (duomenys neskelbtini), nors iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso pareiškėjams. Pareiškėjai neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjo vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruota viena transporto priemonė, tačiau ji išregistruota iš registro ir jos dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Pareiškėjai neturi kito registruoto turto Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkte susitarė, kad pareiškėjas perves išlaikymą nepilnamečiam vaikui į pareiškėjos banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad pareiškėja ir jos nepilnametis vaikas negyvena Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė ambasada Londone. Teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Lietuvos Respublikoje ar juos sietų ryšiai su Lietuvos Respublika. Teismas sprendė, kad pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir Reglamentas „Briuselis II bis“) 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas ir 8 straipsnį byla nagrinėtina Jungtinėje Karalystėje, nes ten yra pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad prašymas neteismingas Alytaus apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir pripažinti, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra teismingas Alytaus apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Neteisingai įvertinti pateikti įrodymai ir konstatuota, jog pareiškėjų pastovi gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjai paskutinę savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 4 dalimi, išvykimo į užsienį faktas nelaikomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Tokiais atvejais teismas turi nustatyti aplinkybes, patvirtinančias asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje. Pareiškėjų išvykimo iš Lietuvos Respublikos fakto deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir visam laikui įsikurti Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjai didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į ją grįžti. Tai patvirtina faktas, kad pareiškėjas turi jo vardu registruotą automobilį, kurio nepardavė išvykdamas į Jungtinę Karalystę laikinai užsidirbti. Remiantis Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punktu, ginčas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes abu sutuoktiniai ir jų vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę.
4.2. Faktą, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui patvirtina ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“. Pareiškėjų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma Lietuvos Respublika, todėl byla pagal paminėtą reglamentą yra nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose. Kreditoriaus, kuris šioje byloje yra šalių nepilnametis vaikas, nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjų nepilnametis vaikas gyvena su pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra duomenų, jog pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Lietuvos Respublikoje ar juos sietų ryšiai su Lietuvos Respublika, sprendė, kad pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas ir 8 straipsnį byla nagrinėtina Jungtinėje Karalystėje.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamoji byla turi tarptautinį elementą, todėl teismas turi patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
9. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.
10. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalį bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kelių jurisdikcijos pagrindų nėra hierarchijos, t. y. visi paminėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs. Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas, pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi.
11. Pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos adresą, atskirajame skunde neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, teigdami, kad tik laikinai, pateikė įrodymus, jog abu yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas, jog abiejų sutuoktinių buvimas Lietuvos Respublikos piliečiais yra pakankamas pagrindas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti Lietuvos Respublikos teismams, yra pagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis suteikia Lietuvos Respublikos piliečiams, neturintiems Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, pareiškimą dėl santuokos nutraukimo paduoti bet kuriam apylinkės teismui savo pasirinkimu, todėl pareiškėjai turėjo teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pagal paskutinę žinomą pareiškėjų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
12. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina. Ieškinio (šiuo atveju – prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio (prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme). Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nepasisakytina dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų E. P. ir M. P. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.