Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas ga­lutine 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas au­to­mo­bilį „Man TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į vairuojamos transporto prie­monės gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui nuva­žiavo. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis „Mazda 323“. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad įrodymų visuma nustatyta, kad M. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl jis baus­tinas.Apeliaciniame skunde M. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti ir dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodo, kad apeliantas savo kaltės neneigia, tačiau dėl krovininio automobilio gabaritų nepastebėjo pačio kliudymo fakto ir negalėjo suvokti, kad jo vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitas automobilis. Po automobilio kliu­dy­mo jis iš karto neišvyko, pasikrovė krovinį kitame pasikrovimo punkte ir vėl nuvyko į pasi­kro­vimo punktą, kur stovėjo apgadintas automobilis, paėmė krovinio duomenis ir vėl išvyko. Ne­su­vokdamas, kad kliudė automobilį, nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymo ar aplinkybių ats­klei­dimo. Sužinojęs, kad padarė žalą – iš karto ją atlygino, ant jo vairuojamo automobilio nebuvo jokių kliudymo požymių. Iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdamas išvengti atsakomybės, o nesu­vok­damas, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga galėjo kliudyti prie įvažiavimo į pasikro­vi­mo punktą stovintį automobilį „Mazda 323“. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgy­ven­dinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar ins­ti­tucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų ko­dekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįs­tumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame ko­dekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti ad­mi­nistracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, su­dė­tis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti fak­tiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teis­mas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių pa­ti­ki­mumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis regu­liavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad M. V. protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė eismo įvykį ir po to iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, išvažiavo. Aukštesnės ins­tancijos teismas pripažįsta, kad tokie M. V. veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 str. 1 d.) numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau kaltė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir pagal ANK 426 str. 1 d.) nurodytą admi­nis­tracinį teisės pažeidimą gali pasireikšti tik tiesio­gi­ne tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pa­sišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad kon­kre­čioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasi­likti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės ty­čios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, ver­tinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V. nurodė, jog su sunkvežimiu apsisukinėjo toje pačioje vietoje, kur stovėjo „Mazda“ automobilis. Per vieną kartą neišsisuko, pasistūmė dar kartą. Teigė, kad žiūrė­da­mas per veidrodėlius matė tik priekabos laidus, daugiau nieko nesimatė. Kon­takto nejuto. Pasi­krovęs automobilį vėl grįžo į tą pačią vietą, matė apgadintą „Mazda“ automobilį, tačiau nesuprato, kad apgadinimus padarė jis (b. l. 31). Taigi vertinant eismo įvykio mechanizmą ir M. V. parodymus matyti, jog jis galėjo nepastebėti eismo įvykio, nes vairavo labai didelių gabaritų au­tomobilį, vairuojamą auto­mo­bilį apsukinėjant per veidrodėlius galėjo būti nepastebimas prie­ka­bos galas. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, sunkvežimio apga­di­ni­mai labai nedideli (b. l. 22), todėl tikėtina, kad M. V. galėjo nepajusti kontakto su žymiai mažesnės masės automobiliu „Mazda“. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į as­mens elgesį po eismo įvykio. Nors M. V. nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo auto­mo­bilio kontakto su automobiliu „Mazda“, ir nuvažiavo, tačiau vėliau vėl grįžo į tą pačią vietą, o sužinojęs, jog padarė žalą kitam automobiliui, iš karto ją atlygino. Pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos M. V. nebuvo jokio tikslo – jo automobilis buvo apdraustas, by­loje nėra jokių duomenų, kad jis įvykio metu būtų buvęs neblaivus.

Aptartos aplinkybės paneigia M. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nu­matyto ANK 130 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vie­tos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad M. V. suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinus įvykio aplinkybių, va­dovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. V. veikoje nepa­­grįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 str. 1 d.) numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenki­na­mas, nutarimo dalis, kurioje M. V. nubaustas už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, nai­ki­nama.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo tai­sykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš skundžiamo nu­tarimo, kvalifikuojant apelianto veiksmus pagal šio straipsnio nuostatas buvo konstatuota, jog savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto sau­gu­mui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos pa­lyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 222 punktą (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis pri­va­lo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo tai­syk­lių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju M. V. teisę vairuoti transporto priemones turėjo), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis nu­mato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), M. V. veiksmai, skundžiamu apy­linkės teismo nutarimu kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojami į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Atsižvelgiant į pasikeitusią M. V. veiksmų kvalifikaciją, iš naujo spręstinas ir jam už ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos admi­nis­tra­cinės nuobaudos klausimas. Sutinkamai su ANK 417 straipsnio 8 dalimi, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Nagrinėjamu atveju, skiriant administracinę nuobaudą M. V. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – įvykdytas nusi­žen­gimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, įvertintina M. V. asmenybė – praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis nebuvo baustas (b. l. 13), atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei jo atsakomybę sun­kinančių aplinkybių nebuvimą. Esant šių aplinkybių visumai, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus geriausiai pasiekta M. V. paskyrus baudą, nustatant minimalų jos dydį, įtvirtintą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Skirti švel­nesnės rūšies administracinę nuobaudą – įspėjimą, vertinamu atveju aukštesnysis teismas teisi­nio pagrindo neįžvelgia. Kons­ta­tuojant šią išvadą pažymėtina, kad pažeidėjas, būdamas profe­sio­naliu didelio sunkve­ži­mio vairuotoju, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti gali­mas nei­giamas savo prie­šingo teisei elgesio pasekmes, todėl jo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms šioje dalyje skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rug­sėjo 22 d. nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną M. V. dalyje pagal ATPK 130 straips­nio 1 dalį nutraukti.

M. V. veiką, iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą M. V. paskirti 10 (dešimties) eurų baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.