Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-213/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
1-56-213/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Civilinis ieškovas
V. A., M. A.
Kaltinamasis
R. K., V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-56-213/2016Teisminio proceso numeris 1-01-1-38720-2015-1Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.1.;1.2.4.5. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 16 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A., jo atstovui adv. Raimundui Jurkai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. A.,kaltinamiesiems R. K. ir V. V., kaltinamųjų gynėjui adv. Aleksandrui Kačegarovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.

V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsilavinimo, vedęs. Dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

Kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė sveikatą M. A., o būtent:

kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. liepos 11d. apie 01 val. 30 min., prie komercinių kioskelių, esančių Saulės g. 1 ir Draugystės g. 32 sankirtoje, Elektrėnuose, kilus konfliktui su V. A. ir M. A., metaliniu vamzdžiu tyčia sudavė pastarajam ne mažiau trijų kartų į kairės pusės žando sritį, dešinį žastą bei viršugalvį, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame žande, muštinę žaizdą galvos dešinėje momeninėje srityje, atviru įspaustiniu dešiniojo momenkaulio lūžimu, oro ir kraujo susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodine kraujosruva dešiniame žaste, ir taip sunkiai sutrikdė M. A. sveikatą. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

V. V., kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą V. A., o būtent:

Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. liepos 11d. apie 01 val. 30 min., prie komercinių kioskelių, esančių Saulės g. 1 ir Draugystės g. 32 sankirtoje, Elektrėnuose, kilus konfliktui su M. A. ir V. A., mediniu pagaliu tyčia sudavė pastarajam ne mažiau trijų kartų į kairės pusės skruostikaulio sritį, kairės pusės žastą bei dešinės pusės juosmens sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairiojo skruostikaulio lūžį su poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje ir kairiojo smilkinio srityje bei muštinę žaizdą kairės ausies pamato srityje ir kairės ausies būgnelio plyšimą, poodines kraujosruvas kairiame žaste ir juosmens dešinėje pusėje, ir taip nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažįsta. Parodė, kad incidentas įvyko einant iš K. namų. Tai įvyko Elektrėnuose netoli prie policijos komisariato. Incidentas įvyko 2015 metų liepos mėnesį. Gali būti, kad tai buvo liepos 11 diena. Buvo apie pirma valanda nakties, jis kartu su vaiku ėjo iš Trakų gatvės į Šarkinės gatvę. Buvo išgėręs alaus. Parodė, kad prie perėjos sutiko abu nukentėjusiuosius, jie pradėjo kabėtis prie jų, sakydami iš kur tokie mandri vaikšto. Įvyko ginčas, jis pasakė nukentėjusiesiems, kad nelįstų prie jų, nes jie taip pat nelenda prie jų. Tuomet kai jis su vaiku ėjo per perėją, tai matė, kaip vienas iš nukentėjusiųjų nešėsi alaus, o kitas rūkė. Kuomet jis su vaiku priėjo prie laiptų, vienas iš nukentėjusiųjų paprašė ar tai parūkyti duoti, ar tai cigaretę pridegti, tačiau jis atsakė, kad nerūko. Parodė, kad tą naktį jis ėjo kartu su V. M. sūnumi, jam 14 metų. Suprato, jog nukentėjusieji ieško priekabų, bando sukelti konfliktą, dėl to nepilnamečiui liepė lipti laiptais greičiau. Parodė, kad vienas iš nukentėjusiųjų pamatę pas jį iš kelnių išlindusį lipduką, pasakė, kad iš po jo kelnių matosi tampaksai. Parodė, kad konfliktas vyko tarp jo ir V., nes išvadino jį naglu, apipylė alumi. Tada pamatė, kad V. nori jam trenkti su buteliu. V. pradėjo smūgiuoti jam per galvą, dėl ko jis nukrito ant žemės, tada V. pradėjo jį spardyti. Tuomet prie jo, kai jis gulėjo ant žemės, priėjo ir antrasis nukentėjusysis, kuris jį taip pat pradėjo spardyti, tačiau kaltinamasis gynėsi su kojomis, vieną iš nukentėjusiųjų pargriovė, po ko, pasinaudodamas proga, nusirideno į apačia. Parodė, kad dar apsidairė, bandydamas pamatyti, ar nėra vaiko, tačiau jo niekur nebuvo. Vienas iš nukentėjusiųjų dar šaukė, kitam, kad pastarasis viską filmuotų telefonu, tuomet nukentėjusysis su baltais marškiniais pradėjo jį vytis, o kaltinamasis užbėgo už metalinio kiosko ir ten pamatė R. K. ir U. Tas vaikas, kurs buvo su juo kartu, matyt pasakė R., kas atsitiko ir pastarasis su automobiliu atvažiavo iki jo, kartu dar buvo V. M.. Kai R. atvažiavo, jis įlipo į automobilį, su automobiliu jie visi įvažiavo į aikštelę, sustojo. Tuomet jis R. pasakė, jog va ten stovi tie vyrai. R. pasiūlė nueiti išsiaiškinti, ko jie kabinėjasi. Parodė, kad abu išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vaikino su baltais marškiniais ir paklausė pastarojo, už ką jis jam trenkė, tačiau vyras su baltais marškiniais trenkė jam per veidą. Tuomet kaltinamasis pabėgo iš tos vietos šiek tiek toliau, surado numestą pagalį, jį paėmė į rankas ir kadangi vyras su baltais marškiniais jį vėl puolė, jis jam trenkė su lazda į šoną, per ranką ir gal per galvą sudavė, tačiau nukentėjusysis pagavo jo rankose turėtą lazdą ir pargriovė jį ant žemės, bandė iš jo atimti lazdą. Nurodė, kad kaltinamajame akte teisingai nurodyti, kur jis trenkė nukentėjusiajam su ta lazda. Tada prie jų pribėgo R. ir nukentėjusįjį nustūmė nuo jo, pastarasis paleido tą lazdą ir atsitraukė nuo kaltinamojo. Kas atsitiko tarp V. ir K., jis nematė. Parodė, kad po incidento jis kreipėsi ir į medikus ir į policiją. Juos sulaikė, jis pats nuėjo į policiją ir viską papasakojo. Su kitu A. jis susidūrė ant laiptų, tačiau jis jam netrenkė. Parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir žalos atlyginti neturi. Atsiprašė nukentėjusiojo, dėl padaryto gailėjosi.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3344/15(01) matyti, kad joje nurodyta apie tai, jog V. V. VšĮ Elektrėnų ligoninėje paminėtos sumušimo žymės kairėje viršugalvio pusėje ir kairio antakio srityje bei galvos sumušimo diagnozė ekspertiniu požiūriu nepagrįstos objektyvaus traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nevertinamos (tomas 2, b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-09-02 kaltinamasis V. V. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 2, b.l. 41-66).

Kaltinamasis R. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pilnai pripažįsta. Parodė, kad 2015 m. liepos 11d. apie 1 valandą nakties sulaukė skambučio iš krikštasūnio, pastarasis jam pasakė, kad jie buvo užpulti. Krikštasūnis taip pat pasakė, kad yra mušamas V. E. M. jam pasakė, kad jis stovi šone ir viską stebi, tuomet jis vaikui liepė bėgti arba pas tėvą ar pas jį. Po kiek laiko pas jį atvažiavo V. M. ir visi nuvažiavo pas V. Važiavo su kaltinamojo automobiliu, kartu buvo ir kaltinamojo draugė U. G. Kai skambino krikštasūnis, tai jis pasakė, kur viskas vyksta. Kai atvažiavo į tą vietą, pamatė V. bėgantį už kioskų link Statol degalinės. Kai V. įsėdo į automobilį, visi nuvažiavo į tą vietą, kur buvo muštinės. Važiavo ten, nes norėjo pažiūrėti, gal kokie pažįstami buvo, nes kaltinamasis jau 12 metų gyvena Elektrėnuose.. V. pasakė, kad jį sumušė. Matėsi po akim apibrozdinimai. Prie kiosko sutiko du vyriškius, jie stovėjo prie laiptų, tačiau šių vyriškių jis nepažinojo. V. pasakė, kad būtent šie vyriškiai jį sumušė. Tuomet jie nuėjo su tais vyriškiais pasikalbėti. Vėl puolė mušti V., o jis ėjo jį ginti. Įvyko grumtynės, tačiau negali pasakyti su jis pats grūmėsi, nes buvo tamsu. Jis sudavė su lazda, bet kuriam iš jų, pasakyti negali. Vienas iš tų vyriškių buvo užgriuvęs V. Parodė, kad automobilyje turėjo skardinį vamzdį nuo skambučio. Jis tą vamzdį vežiojosi gal du mėnesius. Jis sugrįžo prie automobilio tą vamzdį paimti, kai pamatė, kad yra mušamas V. Sudavė jis netyčia, tačiau neginčija tos aplinkybės, jog nukentėjusiajam M. A. padarė tokius sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. M. taip pat ir jį puolė mušti, jis taip pat ir jam sudavė. Parodė, kad ieškinį atlygins, sumokės tiek, kaip nuspręs teismas.

Patikrinus R. K. blaivumą alkoholio matuokliu gauta duomenų, kad R. K. 2015-07-11 01:43 val. nustatytas 1,11 ‰ (promilių) girtumas. (tomas 2, b. l. 84).

Be kaltinamųjų R. K. ir V. V. visiško prisipažinimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2015-09-02 buvo apžiūrėta įvykio vieta, kas patvirtinama apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (1 tomas, b.l. 17-25).

Nukentėjusysis V. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų iki incidento nėra matęs. Elektrėnuose jis gyvena nuo vaikystės. Parodė, kad išvakarėse jų šeimoje buvo didelė šventė, nes buvo krikštijama jo duktė. Iš anksto ruošėsi dukros krikštynomis.. Vievyje kavinėje sėdėjo visi ir šventė. Šventė ėjo į pabaiga, o brolis kitą dieną turėjo išvykti, ir jie nusprendė dar pasėdėti ir pabendrauti. Iš Vievio jis su broliu atkeliavo į Elektrėnus, brolis atėjo pas jį į namus, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Elektrėnuose. Jų tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Brolio žmona buvo pas jų tėvus Pergalės gatvėje, todėl brolis nusprendė grįžti nakvoti pas tėvus, o jis paėmęs šunį, išėjo jį palydėti. Abu ėjo Saulės gatve, už jų irgi ėjo žmonės, tie žmonės juos aplenkė, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kas dėl to kaltas, pasakyti negali. Parodė, kad jis bandė tą situaciją nuraminti, sakė, kad einam kiekvienas savo keliais. Kas pradėjo konfliktą, pasakyti negali. Paėjus kokius 50 metrų jis su šuniu atsiliko, tada išgirdo, kad ir vėl kyla konfliktas, pamatė, kad yra užpultas jo brolis ant laiptukų. Tai pamatęs, jis puolė bėgti link jų\, kad išskirti. Tada kilo susistumdymas, ir gavosi taip, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, tai buvo V. ir su juo buvo dar vaikinukas, kuris konflikte nedalyvavo. Neatkreipė dėmesio ar jis galėjo būti nepilnametis. Ar kažkas kažkam sudavė, pasakyti negali. Jis pats V. nemušė. Parodė, kad tuomet, kai V. puolė jo brolį ir pamatė, kad jis atbėga į pagalbą, tada pastarasis išsigando ir ėmė trauktis ir gavosi taip, kad jis nuo laiptukų bėgo žemyn, o nukentėjusysis iš inercijos ėmė jį vytis ir pasivijo. Tuo metu muštinių nebuvo, tarp jų įvyko tik susistumdymas. Jis išsitraukė telefoną, kad nufotografuoti, nes buvo išgėręs, po to abu su broliu nuėjo link tėvų namų, o likus 50 metrų iki tėvų namu, jis pasakė, kad jau grįžta namo, tačiau jo brolis jam pasakė, kad jo vieno nepaleis. Tuomet jie abu ėjo atgal ir kai nusileido laiptais žemyn, pamatė du vyrus. Tie kioskai buvo jiems po dešinę pusę ir tada jis pamatė sparčiai link jų einančius vyrus ir kad jų rankose kažkas sublizgėjo, gal lazda. Nebuvo jokių kalbų, jis tik spėjo pakelti ranką ir gavo smūgį į galvą, į šoną, kitą smūgį jis su ranka atrėmė ir tada abu nugriuvo. Parodė, kad jis grūmėsi su V. Tačiau negali pasakyti, ar K. jo atžvilgiu smurtavo. Akies kraštu jis matė, kaip K. daužė jo brolį. Tada jis atėmė lazdą iš V., užpuolikas greitai nubėgo į automobilį, kuris stovėjo netoliese ir į jį įsėdo. Jis bandė užpuoliką vytis, bet nepavijo. Automobilis išvažiavo, netrukus atvyko policija, jis pasakė, kad su broliu buvo užpultas ir kad užpuolikai tame automobilyje. Po incidento jis ieškojo brolį, bet jo nerado. Tuomet paskambino į greitąją, bet greitosios nesulaukė. Jam smarkiai kraujavo iš kairio žastikaulio. Tuo metu jo brolis be sąmonės gulėjo krūmuose. Nukentėjusysis pats ėjo pas medikus, jis buvo stipriai sužalotas, gulėjo ligoninėje, jam darė operacija, buvo sutrupintas skruostikaulis. Porą mėnesių buvo nedarbingas. Dabar dar liko randai, kuriuos nori pašalinti. Prašė ieškinį tenkinti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2399/15(01) nurodyta, kad V. A. padaryta: kairiojo skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje pusėje ir kairiojo smilkinio srityje, bei muštine žaizda kairės ausies pamato srityje ir kairės ausies būgnelio plyšimu; poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir juosmens dešinėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2015-07-11). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skruostikaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (tomas 1, b. l. 78-79)

Patikrinus V. A. blaivumą alkotesterio matuokliu gauta duomenų, kad V. A. 2015-07-11 01:51 val. nustatytas 1,95 ‰ (promilių) girtumas. (tomas 1, b. l. 30)

Nukentėjusysis V. A. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (tomas 1, b. l. 46-62).

Nukentėjusysis M. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki incidento šių vaikinu nepažinojo. Jis gyvena užsienyje. Po vaiko krykštinų su broliu kartu buvo jo namuose, dar išgėrė ir jis nusprendė grįžti namo, nes reikėjo kitą dieną anksti išskristi. Brolis jį lydėjo ir iš galo ėjo du vaikinai, vienas iš jų nukentėjusįjį užkabino jį su pečiu ir kilo konfliktas. Jis paklausė, kodėl jį užkabino, negi maža vietos praeiti, į tai vaikinas atsakė, ar jis nežino, kas jis toks yra, kad jis daro tai, ką nori. Buvo du vaikinai, vienas iš gal ir buvo nepilnametis. Pečiu užkabino vyresnis. Po žodinio konflikto jie išsiskyrė ir vėl susitiko ant laiptų, ten įvyko vėl žodinis konfliktas,. Jaunesnis išėjo laiptais į viršų, o jis su tuo kitu vėl konfliktavo, tuomet priėjo jo brolis, brolis jį pastūmė ir pastarasis lygtai nukrito. Parodė, kad vienas ant kito šukavo, žodinis konfliktas vyko tarp jo ir V. Jis buvo viršuje ant laiptų, o V. buvo apačioje ant laiptų, o brolis buvo per vidurį ir fotografavo. Parodė, kad kai su broliu nulipo žemyn, nuėjo link namų. Tuomet, kai brolis pasakė, kad jau grįš namo, jis nutarė jį palydėti. Jie grįžo su broliu atgal ir jis tik tiek prisimena, kad buvo mašinos šviesos ir smūgiai, jis prarado sąmonę, tik prisimena, kad nušliaužė į krūmus. Kas jam smūgiavo, jis negali pasakyti. Jis atsigavo netoli krūmų ir tada nušliaužė į krūmus. Būdamas krūmuose, paskambino į pagalbos telefoną, tačiau vietos, kuris jis gulėjo nurodyti negalėjo. Skambino į pagalbos telefoną ne vieną kartą. Tuomet susitarė, kad jis atsikels, išlis iš už krūmų. Parodė, kad jis galėjo atsikelti, bet jam darėsi vis blogiau. Jis ieškojo brolį, paskambino jam telefonu ir sužinojo iš jo, kad jis yra prie poliklinikos. Po įvykio jam teko gydytis, darė galvos operaciją. Ir šiuo metu jam skauda galvą, bijo vakare tamsoje eiti. Ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2786/15(01) nurodyta, kad M. A. padaryta: galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiame žande, muštine žaizda galvos dešinėje momeninėje srityje, atviras įspaustinis dešiniojo momenkaulio lūžis, oro ir kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu; poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2015-07-11). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyta muštinė žaizda galvos dešinėje momeninėje srityje, atviras įspaustinis dešiniojo momenkaulio lūžis, oro ir kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu yra pavojingi gyvybei. Kiti sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą dėl atviro įspaustinio dešiniojo momenkaulio lūžio. Nustatytų sužalojimų sritys yra pasiekiamos nukentėjusiojo ranka. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių. (tomas 1, b. l.116-117)

Patikrinus M. A. blaivumą alkotesterio matuokliu gauta duomenų, kad M. A. 2015-07-11 01:54 val. nustatytas 1,72 ‰ (promilių) girtumas. (t. 1, b. l. 110)

Įvertinus tai, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų nebuvo, nustatytos įvykio aplinkybės iš esmės pasitvirtino išklausius kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius, byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad 2015-07-11 apie 01:00 val. jis buvo namuose. Namo atbėgęs jo sūnus E. M. pasakė, kad pastarajam su V. einant namo, jie buvo užpulti dviejų asmenų Saulės gatvėje, Elektrėnuose. Tada sūnui paskambino R. K. ir paklausė, ar viskas gerai. Šis R. K. pasakė, kad nėra V.. Tada V. M., palikęs sūnų namuose, sėdo į automobilį ir paėmęs R. K. važiavo ieškoti V.. Pakeliui jie sutiko V., kuris įsėdo į automobilį. V. megztinis buvo suplėšytas ir purvinas. V. M. automobiliu užsuko už kioskų. V. ir R. išlipo ir nuėjo link dviejų asmenų. Automobilis stovėjo galu į juos. V. M. iš automobilio išlipęs nebuvo. Jis tik matė, kad tie asmenys mosikavo rankomis. R. priėjo prie automobilio ir įlipo, jie pradėjo važiuoti. Tuo metu V. prabėgo pro automobilio priekį. Pavažiavus apie 100 metrų, V. M. buvo sustabdytas policijos. Kaip pasakojo sūnus, tai konfliktas tarp tų stovėjusių asmenų ir V. įvyko dėl to, kad tie du asmenys jo sūnų ir V. užkabino. V. M. nieko nemušė. Jis sėdėjo automobilyje ir nebuvo išlipęs, o kadangi automobilis stovėjo galu, tai nematė, kas vyko. Vėliau (tą pačią naktį) policininkai kartu su V. M. priėjo prie bagažinės ir ją atidarė. Ten gulėjo metalinis vamzdis (tomas 2, b. l. 11-12, 14-15, 28-29).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. lapkričio 17d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje V. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str., padarymo, atžvilgiu nutrauktas (tomas 2, b. l. 19-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nepilnametis E. M. parodė, kad 2015-07-11 apie 21-22 val., kartu su V. – tėčio bendradarbiu, atvyko pas krikšto tėvą R. K.. V. ir R. išgėrė alaus. Po to E. M. su V. išėjo ir ėjo namų link. Jie ėjo Draugystės gatve. Prie perėjos stovėjo du jam nepažįstami asmenys. Jis su V. pro juos praėjo. Tie asmenys rūkė, o jam ir V. pro juos praėjus, jie pradėjo eiti iš paskos - ėjo iš paskos iki laiptų, kurie yra už prekybos kioskų. E. M. ir V. lipant laiptais, tie du paprašė prisidegti. E. M. ir V. atsakė, kad nerūko. Tada tie du prisikabino prie V., kad iš V. kelnių yra išlindusi etiketė. E. M. nujausdamas kažką negero, parašė krikštatėviui žinutę, kad pastarasis paskambintų. R. K. paskambinus, E. M. pasakė, kad prie jų prisikabino du asmenys. Bekalbant telefonu jis pamatė, kad vyksta konfliktas tarp V. ir tų dviejų asmenų, kurių vienas rankoje turėjo butelį ir butelio turinį išpylė ant V. ir trenkė tuo buteliu V. per ranką. E. M. išsigando ir nubėgo link namų. Namuose jis pažadino tėtį, kuris išbėgo į lauką, liepdamas jam likti namuose. Daugiau į lauką E. M. nebuvo išėjęs. Tėčiui jis papasakojo, kad V. liko ten, todėl tėtis ir išbėgo. Tie du asmenys buvo agresyviai nusiteikę (tomas 1, b. l. 134-135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. G. parodė, kad 2015-07-10 vakare į jos namus buvo atėjęs V. V. kartu su R. krikštasūniu E. R., ji ir V. namuose išgėrė alaus, girti nebuvo. Po vidurnakčio, apie 00:15 val., V. su E. išėjo. Praėjus kelioms minutėms, R. gavo SMS pranešimą nuo E. „Pasuk“. R. paskambino E. Tuo metu U. G. sėdėjo visai šalia R., todėl gerai girdėjo ką E. sakė. E. pasakė, kad juos užpuolė ir klausė, ką daryti. E. negalėjo paaiškinti, kur tuo metu buvo, tik pasakė, kad yra prie kažkokio didelio namo, kur yra laiptai. R. E. liepė kuo skubiau bėgti iš ten. E. grįžo namo pas tėvą – V. M. ir apie tai, kad buvo užpulti, papasakojo V. M.. R. vėliau jai pasakė, kad pas juos važiuoja V. ir kad jie važiuos ieškoti V., nes V. namo negrįžo. V. atvažiavo prie jų namų. Jis vairavo R. automobilį Audi A6. R. sėdo į priekį, ant keleivio sėdynės, ji – ant galinės, už keleivio sėdynės. Jie nuvažiavo link Saulės gatvės. Važiuojant Saulės gatve, netoli kioskelių ji pamatė link jų mašinos bėgantį V. Pribėgęs prie mašinos, V. įsėdo šalia jos. Mašinoje ji matė, kad V. murzinas, kad sužalota jo ranka. V. rankovė buvo šlapia, jis kvepėjo alumi. Pasak V., jam trenkė alaus buteliu į ranką ir apipylė alumi, o po to sumušė. V. pasakė, kad jį užpuolę vyrai buvo dviese ir, kad jie liko įvykio vietoje, t. y. už kioskelių. Jis sakė, kad viskas vyko ant laiptų, kad po suduotų smūgių jis vertėsi į apačią. V. M. užsuko į aikštelę už kioskelių. Tada iš automobilio išlipo R. ir V. V. išlipo pirmas. Abu jie rankose nieko neturėjo. V. paliko praviras automobilio duris. Per duris ji matė šalia medžio du asmenis. Medžio šakos buvo nusvirusios ir šakų buvo daug, dėl to į tą vietą krito didelis šešėlis, lauke buvo labai tamsu, o apšvietimas buvo neryškus. V. apsuko automobilį ir automobilio priekis buvo į gatvę. Ji stebėjo įvykį. Kai V. išlipo iš automobilio, jis nuėjo prie tų dviejų vyrų. Vienas jų laikė šunį, kitas stovėjo šalia ir vilkėjo kostiumą. Kai V. prie jų priėjo, tas, kuris vilkėjo kostiumą, trenkė kumščiu V. į galvos sritį. V. suklupo, būtent tada iš mašinos išlipo R. ir nuėjo link V. ir tų dviejų vyrų. R. uždarė dureles ir, kadangi galiniai langai tamsinti, kas vyko toliau U. G. nematė. Po kelių minučių į mašiną įlipo R. ir pasakė važiuoti ir jie pradėjo judėti. V. nebuvo. Kas atsitiko, ji tiksliai nežino. U. G. neatsimena, ar R. darinėjo bagažinės duris. Vėliau jų automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. U. G. įvykio metu visą laiką sėdėjo mašinoje, gale, kartu visą laiką buvo V. M., kuris nebuvo išlipęs iš mašinos. (tomas 1, b. l. 137-138)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja. Ji prisimena įvykį 2015-07-11 apie 01:30 val. Elektrėnuose, Saulės-Draugystės gatvių sankryžoje. Tą dieną ji dirbo su tyrėju V. N., naudojo tarnybinį automobilį. Automobilį vairavo ji. Jiems važiuojant Draugystės gatve, Elektrėnuose, sankryžoje su Saulės gatve ji pamatė siluetus, šmirinėjančius priešais juos netoli toje vietoje esančių krūmų. Buvo naktis, bet gatvė buvo gerai apšviesta. Pradžioje O. K. matė tik vieno žmogaus siluetą, kuris vilkėjo šviesius rūbus. Ji iš karto suprato, kad tai vyro siluetas. Šio žmogaus daugiau tą naktį ji nematė. Pamatęs jų mašiną, tas vyras šviesiais rūbais, pradėjo bėgti į priešingą pusę, kirsdamas Saulės gatvę. Važiuojant link tos vietos, kur ji matė vyriškį šviesiais rūbais, ir įsukus į Saulės gatvę, šioje gatvėje tarp komercinių kioskelių ji pamatė stovintį lengvąjį automobilį. Gerai matėsi, kad šiame automobilyje yra vairuotojas (vyras). Automobilio variklis buvo užvestas, degė žibintai, galiniai langai buvo užtamsinti. Tuo pat metu, kai ji pamatė šį automobilį ir kai pamatė per gatvę bėgantį minėtą vyrą šviesiais rūbais, tuo pačiu metu ji matė link automobilio paskubom einantį vyriškį (kaip vėliau paaiškėjo – R. K.) ir iš krūmų išėjusį jaunuolį, kuriam stipriai kraujavo iš galvos. Pastarasis pasakė, kad jį sumušė ir nurodė į minimą mašiną. Tuo metu prie mašinos bagažinės stovėjo R. K., kuris į automobilio bagažinę kažką įmetė ir uždaręs ją, sėdo į automobilio priekį, ant keleivio sėdynės. Automobilis pajudėjo ir važiavo Saulės gatve. Nukentėjusysis nesakė nei kas jį sumušė, nei dėl ko. Matant, kad automobilis šalinasi iš įvykio vietos, nukentėjusiajam buvo liepta palaukti, o patys pareigūnai pradėjo vytis minėtą automobilį Audi A6. Įjungus garsinį signalą, Audi A6 sustojo. O. K. priėjo prie vairuotojo – V. M., o V. N. – prie keleivio R. K.. Jie jų paprašė pateikti dokumentus. V. M. įjungė šviesą automobilio salone. Tada O. K. pamatė, kad mašinoje yra dar vienas keleivis – ant galinės sėdynės sėdėjo mergina – U. G. V. M. į klausimą, kas atsitiko, pasakė, kad nieko neįvyko, kad aiškinosi santykius. Kaip O. K. vėliau suprato iš V. M. ir R. K. pasakojimo, tai kažkurio iš vyrų nepilnametis posūnis buvo sumuštas nukentėjusiųjų. Tada jie pradėjo aiškintis santykius su nukentėjusiaisiais – M. ir V. A.. Komisariate O. K. sužinojo papildomas įvykio aplinkybes, t.y. iš V. M. ir R. K. pasakojimo suprato, kad jie lazdomis sumušė A, nes pastarieji sumušė nepilnametį, kaip vėliau paaiškėjo - E. M.. Kadangi pasakojimo metu buvo pasakyta, kad buvo mušama lazdomis, O. K. su porininku pradėjo domėtis kokiomis lazdomis ir kur jos yra. Niekas nesakė kur yra lazdos. Tada ji prisiminė, kad R. K., būdamas Saulės gatvėje, ėjo prie bagažinės ir kažką į ją dėjo. Ji su R. K. nuėjo prie mašinos, atidarė bagažinę ir joje pamatė gulintį metalinį vamzdį. Paklausus, kur antra lazda, jai buvo paaiškinta, kad šią kažkur išmetė. Pareigūnai bandė ieškoti išmestos lazdos, bet jos nerado. Nei V. M., nei R. K. nebuvo sužaloti. Ji nematė jokių sužalojimų ant matomų jų kūno dalių. Vėliau ji sužinojo, kad nukentėjusiųjų buvo du ir abu buvo nuvežti į ligoninę. Iš kvapo O. K. suprato, kad R. K. buvo išgėręs, tačiau jis buvo adekvatus. Vairuotojas – V. M., buvo blaivus. Strypas po to, kai ji šį pamatė bagažinėje, taip ir liko ten gulėti iki kol tyrėjas neapžiūrėjo mašinos. R. K. į klausimą ar šiuo strypu buvo mušami A, nieko neatsakė, tik pasakė, kad tas strypas šiaip sau guli bagažinėje (tomas 1, b. l. 141-142)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. N. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. Prisimena įvykį 2015-07-11 apie 01:30 val. Tuo metu dirbo su porininke O. K. Jie tądien naudojosi tarnybiniu automobiliu. Automobilį vairavo O. K. Jiems būnant Draugystės gatvėje, netoli komisariato, sankryžoje su Saulės gatve, O. pasakė, kad mato kažkokius šešėlius ir paklausė kas ten vyksta. Pasižiūrėjęs priešais save jis pamatė, kad netoli kioskelių iš tiesų vyksta kažkoks judėjimas. Vieta, kurioje buvo tarnybinis automobilis, buvo gerai apšviesta lauko žibintų, kritulių nebuvo, o ta vieta, kur vyko judėjimas, buvo nelabai gerai apšviesta, nes ten nebuvo šviestuvų ir viskas vyko prieblandoje. Privažiavus arčiau V. N. pamatė, kad iš kioskelių pusės prie jų prieina vaikinas kruvinu veidu. Atidaręs dureles jis vaikino paklausė kas atsitiko. Vaikinas nieko konkrečiai nesugebėjo pasakyti, matėsi, kad buvo akivaizdžiai girtas. Vaikinas tik pasakė, kad buvo sumuštas ir ranka nurodė į tolstantį automobilį AUDI A6. Vaikinas vilkėjo kasdienius rūbus. Kiek asmenų sėdėjo automobilyje, V. N. iš karto nematė, tik vėliau, sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jame buvo du keleiviai, iš kurių viena buvo moteris, kuri sėdėjo gale, ir vairuotojas. Keleivis, sėdintis priekyje, buvo automobilio savininkas. Pastarasis buvo neblaivus. Vairuotojas buvo blaivus. Automobilio galiniai langai buvo tamsinti. Kelyje juos sutiko nukentėjusysis V. A., kuris pasakė, kad yra sumuštas, ir nurodė į išvažiuojantį automobilį. Pradėjus vytis minėtą automobilį Audi A6, tik įjungus švyturėlius automobilis iš karto sustojo. Vairuotojas galėjo būti V. M., o keleivis - galimai R. K.. Pastarieji paaiškino, kad buvo sumuštas sūnėnas ir jie atvažiavo šį gelbėti. Apie sumušimą buvo pasakojama abstrakčiai, nesigilinant į smulkmenas. Vyrų buvo paprašyta vykti į komisariatą ir pastarieji į komisariatą atvyko. Kaip V. N. suprato iš V. M. ir R. K. pasakojimo, tai sūnėnas buvo sumuštas nukentėjusiųjų. Kadangi pasakojimo metu buvo pasakyta, kad buvo mušama lazdomis, V. N. su O. K. grįžo prie kioskelių, kur bandė ieškoti lazdų, tačiau nieko panašaus nerado. Tada jie su kažkuriuo iš automobilyje Audi A6 buvusių asmenų nuėjo prie mašinos. Bagažinėje V. N. pamatė gulintį metalinį vamzdį, kurio nelietė, tik apie tai informavo budinčią tyrėją. Nei V. M., nei R. K. sužaloti nebuvo. Vėliau V. N. sužinojo, kad nukentėjusiųjų buvo du ir jie abu buvo nuvežti į ligoninę (tomas 1, b. l.144-145)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būryje. 2015-07-10 – 2015-07-11 jis dirbo kartu su tos pačios tarnybos vyriausiuoju patruliu M. V.. 2015-07-11 apie 01:34 val. buvo gautas pranešimas, kad Saulės ir Draugystės gatvių sankryžoje, Elektrėnuose, netoli prekybos kioskų laukia nukentėjęs asmuo, kurį sumušė du nepažįstami vyrai, daužė lazdomis. Atvykus į įvykio vietą, iš netoliese kioskelių esančių krūmų ant šaligatvio išėjo vyras, kuris buvo, apie 30 metų amžiaus, kraujuotas, vilkintis kostiumą ir baltus marškinius. Vyras galimai prisistatė M. A.. Paaiškėjo, jog M .A. ir pastarojo brolį užpuolė du vyrai, daužė metaliniais strypais. M. A. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam buvo praskelta galva. M. A. smulkiai nieko apie įvykį nepasakojo, tik pasakė, kad kartu su broliu buvo užpultas nepažįstamų asmenų ir buvo sumuštas metaliniu strypu. Kadangi nukentėjęs labai kraujavo, jie (patruliai) pastarąjį įsodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į Elektrėnų ligoninę. Būnant ligoninėje, A. J. pamatė į ligoninės priimamąjį ateinantį kitą sužalotą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo – M. A. brolį V. A.. V. A. buvo taip pat kruvinas, jo galva buvo praskelta, ausis kruvina. V. A. papasakojo, kad su broliu buvo užpultas dviejų nepažįstamų asmenų ir sumušti lazdomis. V. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pirminė informacija buvo tokia, kad du vyrai metaliniu strypu sumušė brolius A.. Kitos informacijos A. J. neturėjo ir nukentėjusieji nesugebėjo paaiškinti kas tiksliai įvyko. M. A. tą naktį vilkėjo kostiumą, o V. A. buvo apsirengęs kasdieniais rūbais. (tomas 1, b. l.147-148)

Automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio bagažinėje rastas ir paimtas tuščiaviduris geltono metalo metalinis vamzdis. (tomas 1, b. l. 156)

Vamzdžio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvojo automobilio AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje rastas tuščiaviduris geltono metalo metalinis vamzdis. Vamzdžio ilgis 85 cm. Vienas vamzdžio galas yra atviras (tuščiaviduris), kitas yra uždaras, kurio centre yra kilpa. Vizualiai apžiūrėjus dėmių, panašių į kraują, ant vamzdžio nerasta. (tomas 1, b. l. 157-160)

Garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra du gardo įrašai iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Pirmajame garso įraše užfiksuotas 2015-07-11 01.30 val. pokalbis tarp skambinančio vyro ir BPC operatorės. Skambinantis vyras nurodo, kad juos prie Elektrėnų policijos užpuolė du vyrai ir daužo lazdomis bei nurodo, kad jam smarkiai bėga kraujas iš galvos. BPC operatorei pasiteiravus ar reikalinga greitoji pagalba, vyras atsako, kad reikalinga. BPC operatorei bandant išsiaiškinti vyro buvimo vietą, vyras nurodo, kad yra Elektrėnuose, Saulės gatvėje prie kioskų. BPC operatorei paklausus vyro vardo ir pavardės, vyras prisistato M. A. ir nurodo, kad nepažįstą jį užpuolusių asmenų. BPC operatorei paklausus kur vyras lauks greitosios pagalbos ir policijos bei ar jis pats gali nueiti iki policijos, vyras nurodo, kad pabėgo nuo užpuolikų ir slepiasi krūmuose, todėl pats į policiją neis. BPC operatorei paklausu vyro amžiaus, vyras nurodo, kad jam 30 metų bei nurodo, kad nežino kas atsitiko su jo, kaip BPC operatorė įvardijo, draugu. BPC operatorė nurodo vyrui prieiti, kai privažiuos tarnybos. Antrajame garso įraše užfiksuotas 2015-07-11 01.35 val. pokalbis tarp skambinančio vyro ir BPC operatoriaus. Skambinantis vyras teiraujasi ar galima iškviesti policiją. BPC operatoriui paklausus kokiu adresu, vyras nurodo Elektrėnus, prie Elektrėnų policijos. BPC operatoriui paklausus kas ten vyksta, vyras atsako, kad muštynės. BPC operatorius nurodo, kad ši informacija jau yra perduota policijos pareigūnams. Vyras pradeda klausinėti kiek galima laukti policijos. BPC operatoriui bandant išsiaiškinti tikslesnę vyro buvimo vietą, vyras nurodo, kad yra prie Elektrėnų policijos, apačioje prie kioskų. BPC operatoriui paklausus ar užpuolikai dar vietoj, vyras atsako, kad dabar jų nemato, ieško savo brolio. Jis nurodo, kad jį daužė su lazdomis ir jam stipriai kraujuoja iš galvos. BPC operatoriui nurodžius užspausti žaizdą ir paklausu ar vyras gali kur nors pasitikti pareigūnus, vyras nurodo, kad yra ant pagrindinio kelio, tačiau policijos niekur nemato. BPC operatoriui sujungus vyrą su policija, vyras policijos teiraujasi kur jie yra. Policijos pareigūnas nurodo, kad jie jau privažiavo kur nurodė vyras, tačiau jo nemato. Vyras nurodo, kad eina pagrindiniu keliu link policijos automobilio ir klausia ar jį mato, tuomet nurodo, kad policijos mašina pasuko ir nurodo, kad ji apsisuktų. Tuomet pasako, kad policijos mašina jau apsisukinėja ir operatorius nurodo toliau bendrauti su pareigūnais. (tomas 1, b. l. 165-168)

Patikrinus V. M. blaivumą alkotesterio matuokliu gauta duomenų, kad V. M. 2015-07-11 02:57 val. nustatytas 0,00 ‰ (promilių) girtumas. (tomas 2, b. l. 3)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. sunkiai sutrikdė M. A. sveikatą, o būtent: kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015m. liepos 11d. apie 01 val. 30 min., prie komercinių kioskelių, esančių Saulės g. 1 ir Draugystės g. 32 sankirtoje, Elektrėnuose, kilus konfliktui su V. A. ir M. A., metaliniu vamzdžiu tyčia sudavė pastarajam ne mažiau trijų kartų į kairės pusės žando sritį, dešinį žastą bei viršugalvį, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame žande, muštinę žaizdą galvos dešinėje momeninėje srityje, atviru įspaustiniu dešiniojo momenkaulio lūžimu, oro ir kraujo susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, poodine kraujosruva dešiniame žaste, ir taip sunkiai sutrikdė M. A. sveikatą. Jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., nes nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jo padaryta nusikalstama veika pasitvirtino ne tik kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir jo parodymais, duotais įrodymų tyrimo teisme metu. R. K. padaryta nusikalstama veika pasitvirtino ir nukentėjusiųjų M. A. bei V. A. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, M. A. padarytų sužalojimų mastą patvirtino byloje esanti specialisto išvada. Todėl R. K. yra baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. liepos 11d. apie 01 val. 30 min., prie komercinių kioskelių, esančių Saulės g. 1 ir Draugystės g. 32 sankirtoje, Elektrėnuose, kilus konfliktui su M. A. ir V. A., mediniu pagaliu tyčia sudavė pastarajam ne mažiau trijų kartų į kairės pusės skruostikaulio sritį, kairės pusės žastą bei dešinės pusės juosmens sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairiojo skruostikaulio lūžį su poodine kraujosruva kairės akies vokuose ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje ir kairiojo smilkinio srityje bei muštinę žaizdą kairės ausies pamato srityje ir kairės ausies būgnelio plyšimą, poodines kraujosruvas kairiame žaste ir juosmens dešinėje pusėje, ir taip nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą. Jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., nes jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. A. sveikatą. V. V. padaryta nusikalstama veika pasitvirtino ne tik kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir jo parodymais, duotais įrodymų tyrimo teisme metu. V. V. padaryta nusikalstama veika pasitvirtino ir nukentėjusiųjų M. A. bei V. A. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, V. A. padarytų sužalojimų mastą patvirtino byloje esanti specialisto išvada. Todėl V. V. yra baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamųjų V. V. ir R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to gailėjosi.

Kaltinamųjų V. V. ir R. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš jų padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybę (BK 54 str.).

Skiriant kaltinamajam V. V. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, esant sunkinančiai aplinkybei, t.y. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos tokiems jo veiksmams, į tai, kad buvo pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nėra praeityje teistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturintis, turi nuolatinį darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas socialiniais ryšiais, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, gimę 2000 metais ir 2008 metais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 55 str. kaltinamajam skirtina ne laisvės atėmimo bausmė, o sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. V. V. atžvilgiu, įvertinus tai, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, taikytinos LR BK 64 ¹ str. nuostatos, paskirtą bausmę mažinant 1/3. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Paskirus laisvės apribojimo bausmę, jam skirtini apribojimai - įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždraudimas lankytis tose vietose, kur yra vartojamas alkoholis bei nevartoti alkoholio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. V. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Skiriant kaltinamajam R. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, esant sunkinančioms aplinkybėms (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), į tai, kad buvo pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nėra praeityje teistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturintis, turi nuolatinį darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas socialiniais ryšiais, turi nepilnametį vaiką, gimusi 2004 metais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 54 str. kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, yra atidedamas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (praeityje neteistas, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, yra saistomas socialiniais ryšiais). R. K. atžvilgiu, įvertinus tai, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, taikytinos LR BK 64 ¹ str. nuostatos, paskirtą bausmę mažinant 1/3. Pritaikius R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jam taikytini apribojimai - įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždraudimas lankytis tose vietose, kur yra vartojamas alkoholis bei nevartoti alkoholio.

Į bausmės laiką R. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-11 iki 2015-07-12.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą..

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3138,07 Eur žalos atlyginimo atmesti, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta, apie ką patvirtino ir pati civilinė ieškovė ir apie ką patvirtina byloje esantis kvitas.

Nukentėjusysis V. A. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. V.. V. A. prašė priteisti iš kalto asmens 1974,49 Eur turtinės žalos, nurodydamas, kad į šią sumą įeina 370,70 eur už sugadintus rūbus, 134,86 Eur kelionės išlaidų pas gydytojus, į ikiteisminio tyrimo įstaigas, 84,43 Eur turėtų išlaidų už vaistus, bei 79,50 Eur už konsultacijas bei 1305 Eur už būsimas operacijas, siekiant pašalinti prie dešinės ausies likusį randą. Kaltinamasis V. V. nurodė, kad jis patirtos žalos atlyginti nukentėjusiajam neturi, nes tai pernelyg didelė suma. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pagrįstais įrodymais laikytinos šios išlaidos - 134,86 Eur kelionės išlaidų, 84,43 Eur už vaistus, 79,50 Eur už konsultacijas, todėl ir priteisia bendroje sumoje 298,79 Eur turtinės žalos iš kalto asmens V. V. nukentėjusiojo V. A. naudai. Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų apie sugadintus rūbus ir jų vertę įvykio metu, todėl 370,70 Eur suma už sugadintus rūbus nepriteistina. Taip pat nepriteistina ir 1305 Eur suma už būsimas operacijos, kadangi byloje esantis įrodymas yra rekomendacinio pobūdžio, o ar bus atliekamos tokios operacijos nukentėjusiajam , bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai bei kitais atvejais.

Nukentėjusysis V. A. pateikė civilinį ieškinį ir dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl V. V. nusikalstamų veiksmų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų kūno sužalojimų veido, ausies, žasto, juosmens srityse patyrė didelį fizinė skausmą, nepatogumus žaizdų ir sumušimų gydymosi laikotarpiu. Padaryti sužalojimai buvo matomi išoriškai, dėl to turėjo vengti bendravimo su aplinkiniais, apriboti socialinius ryšius. Stiprų diskomfortą kėlė skruostikaulio lūžis, dėl kurio buvo atlikta operacija, siekiant atstatyti lūžimo padėtį. Taip pat nurodė, kad V. V. nusikalstamų veiksmų pasekmės buvo klausos sutrikimai. Minėtus sužalojimus gydėsi apie du mėnesius. Be to, jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, buvo sumuštas viešoje vietoje, brolio akivaizdoje. Šiandien jaučia nerimą, baimę ir neužtikrintumo jausmą einant gatve. Tai rodo, kad jis dėl V. V. nusikalstamų veikų patyrė ir neturtinės žalos. Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus dėl neturtinės žalos pagrįstumo, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. A. pateikti paaiškinimai ir argumentai dėl jo patirtų išgyvenimų, patirtų traumų ir pasekmių, yra pagrįsti, todėl ieškinį tenkintina, tačiau dalinai, mažinant prašomą priteisti sumą iki 2000 eurų, įvertinus tai, kad tai yra pakankama suma dėl patirtų nepatogumų, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo naudai turėtų būti priteista 20000 Eur neturtinė žala dėl V. V. nusikalstamų veikų (kaip jau buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, konfliktavo abi šalys, nukentėjusysis taip pat buvo išgėręs, turėjo realią galimybę išvengti šio konflikto, bet nieko nepadarė). Priteisdamas 2000 Eur neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, duomenų apie tai, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, byloje nėra, jo gaunamos pajamos į mėnesį sudaro vidutiniškai po 270 Eur. Įvertinus byloje esančią medžiagą dėl nukentėjusiojo atstovavimo, prašomos priteisti 2000 Eur išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 1000 Eur.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis V. A. yra apsidraudęs UAB gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „Aviva Lietuva“, kuri, gavusi duomenis iš teismo apie nuteistus asmenis, spręs klausimą dėl įvykio susijusio su V. A. sužalojimu pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos sumokėjimo jam.

Nukentėjusysis M. A. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo R. K.. M. A. prašė priteisti iš kalto asmens 233 Eur turtinės žalos, nurodydamas, kad į šią sumą įeina 6,33 Eur už vaistus, 29,53 Eur už specialisto išvados gavimą, 25 Eur už vertimą į anglų kalbą, nes reikėjo versti medicinos dokumentų išrašą, nes jis gyvena ir dirba užsienyje, 172,14 Eur kelionės išlaidų. Kaltinamasis R. K. nurodė, kad jis ieškinio dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta leistinais įrodymais, tai ją ir priteisia iš R. K..

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu asmens sveikatai bei kitais atvejais.

Nukentėjusysis M. A. pateikė civilinį ieškinį ir dėl 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl R. K. nusikalstamų veiksmų jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl patirtų sužalojimų (galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiame žande, muštine žaizda galvos dešinėje momeninėje srityje, atviras įspaustinis dešiniojo momenkaulio lūžis, oro ir kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu poodinė kraujosruva dešiniame žaste) nukentėjusysis kentė fizinius skausmus. Didelius nepatogumus patyrė dėl būtinos operacijos, pastovaus lankymosi sveikatos įstaigose, nuolatinio sveikatos stebėjimo. Dėl galvos sužalojimų yra priverstas ne tik imtis papildomų atsargumo priemonių, tačiau yra apribotas renkantis darbą, kadangi vis atsinaujina galvos skausmai, kurie, pagrįstai manytina, jog lydės visą gyvenimą. Sužalojimai neišvengiamai privertė kurį laiką apriboti socialinius ryšius, kas papildomai kėlė emocinę įtampą. Pažymėti, kad buvo sumuštas viešoje vietoje be jokios priežasties, brutaliais veiksmais, pasinaudojant metaliniu vamzdžiu, todėl buvo pažemintas ir sukrėstas. Dar šiandien jaučia įtampą ir baimės jausmą, kuomet tenka pėsčiomis pasiekti reikiamą vietą. Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus dėl neturtinės žalos pagrįstumo, daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. A. pateikti paaiškinimai ir argumentai dėl jo patirtų išgyvenimų, patirtų traumų ir pasekmių, yra pagrįsti, todėl ieškinį tenkintina, tačiau dalinai, mažinant prašomą priteisti sumą iki 3500 eurų, įvertinus tai, kad tai yra pakankama suma dėl patirtų nepatogumų, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo naudai turėtų būti priteista 30000 Eur neturtinė žala dėl R. K. nusikalstamų veikų (kaip jau buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, konfliktavo abi šalys, nukentėjusysis taip pat buvo išgėręs, turėjo realią galimybę išvengti šio konflikto, bet nieko nepadarė). Priteisdamas 3500 Eur neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamojo šeimoje auga nepilnametis vaikas, duomenų apie tai, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, byloje nėra, jo gaunamos pajamos į mėnesį sudaro vidutiniškai po 270 Eur.

Nukentėjusieji M. A. V. A. savo ieškiniuose nurodė, kad ieškinių užtikrinimui turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės kaltinamųjų V. V. ir R. K. turto atžvilgiu, siekiant užtikrinti pareikštų civilinių ieškinių įvykdymą. Teismas, įvertinęs tai, kad iš kaltinamojo V. V. priteisė 2298,79 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. A., o iš kaltinamojo R. K. priteisė 3733 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo M. A., laikinųjų apsaugos priemonių netaiko, nes kaltinamieji dirba, turi nuolatines pajamas, duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jų turtui, priteistų sumų išieškojimas pasunkėtų arba būtų neįmanomas, byloje nėra. Todėl šį prašymą ir atmeta.

Daiktinį įrodymą – Tuščiavidurį geltonos spalvos metalinį vamzdį, paimtą iš automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir patalpintą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 1 d. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 ir skirti V. V. laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams.

Laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti V. V. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždrausti lankytis tose vietose, kur yra vartojamas alkoholis bei nevartoti alkoholio.

Bausmės pradžią V. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. V. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 ir skirti R. K. laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. K. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždrausti lankytis tose vietose, kur yra vartojamas alkoholis bei nevartoti alkoholio.

Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-05-16. Į bausmės laiką R. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-11 iki 2015-07-12.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti. .

Priteisti iš V. V. 2298,79 Eur turtinės ir neturtinės žalos V. A. naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje V. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. K. 3733 Eur turtinės ir neturtinės žalos M. A. naudai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Kitoje dalyje M. A. ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – Tuščiavidurį geltonos spalvos metalinį vamzdį, paimtą iš automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ir patalpintą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė