Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-396-524/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-04-28
Bylos Nr.
2-396-524/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Atsakovas
K.V.
Advokatai
Rimvydas Paulauskas, Linas Žukauskas
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-396-524/2008Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios K.Vainoro komercinės firmos atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovo K.V. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios K.Vainoro komercinės firmos ieškinį atsakovui K.V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankrutavusi K.Vainoro komercinė firma prašo iš atsakovo K.V. priteisti 595 000 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-20 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Sergejus Kononenko, kuris vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. tikrino ieškovės sudarytus sandorius ir nustatė, kad atsakovas, kuris buvo įmonės savininkas, su UAB „Kęstutis ir Rolandas“ sudarė 2005-05-12 pirkimo–pardavimo sutartį bei susitarimą ir kelis kartus mažesne nei rinkos kaina perleido su atsakovu susijusiai įmonei įmonės nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises, taip padarydamas įmonei 595 000 Lt žalos. Pažymi, jog atsakovas veikė nesąžiningai, tokiais veiksmais pažeidė įmonės kreditorių interesus, iki šiol žalos ieškovei neatlygino. Esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytoms aplinkybėms, prašo priimti sprendimą už akių (b.l. 3-6).

2007 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino (b.l. 52-53). Priteisė ieškovei iš atsakovo 595 000 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei bei 9950 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas K.V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-20 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o bylą išnagrinėjus ieškinį atmesti (b.l. 60-61). Pažymi, kad apie priimtą sprendimą nežinojo, teigia, jog įmonės bankroto administratorius žinojo atsakovo telefono numerį, tačiau apie iškeltą bylą neinformavo, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teigia, kad ginčo skola, kilusi iš likviduotos individualios įmonės veiklos, gali būti išieškota tik bankroto byloje, nustatant turtą, į kurį galima nukreipti kreditorinius reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašo atsakovo pareiškimo netenkinti, o 2007-11-20 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 65-67). Pažymi, jog atsakovo pareiškime nėra nurodyta aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teigia, kad atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Konstatuoja, kad ieškiniu nesiekiama išspręsti bankrutavusios įmonės neįvykdytų prievolių įvykdymo klausimo, o sprendžiamas asmeninės atsakovo atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimas.

2007 m. gruodžio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino 2007-11-20 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (b.l. 68-69). Nurodė, jog atsakovas nebuvo informuotas apie ieškovės pareikštą ieškinį, o sužinojęs apie jį pareiškė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Konstatavo, jog CPK įtvirtinti principai įpareigoja teismą sudaryti sąlygas šalims teikti įrodymus, ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą spendimą, todėl šalies dalyvavimas tesimo posėdyje yra ypatingai svarbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-20 nutartimi K.Vainoro komercinei firmai buvo iškelta bankroto byla ir įmonė įgijo bankrutuojančios statusą ir įmonei taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11str. įmonės administratorius valdo, naudoja, disponuoja įmonės turtu šio įstatymo nustatyta tvarka, gina visų kreditorių interesus. Šiuo atveju įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. LR individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. LR civilinio kodekso 2.50 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 7 str., individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas. Individualios įmonės savininkas užtikrina kasdieninį įmonės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovės atžvilgiu. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad K.Vainoro komercinė firma, atstovaujama savininko K.V., 2005-05-12 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį bei susitarimą su UAB „Kęstutis ir Rolandas“, kuriais K.Vainoro komercinė firma pardavė administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę į žemės sklypą už 45 000 Lt. Atlikus minėto objekto turto vertinimą (b.l. 22-25) paaiškėjo, kad parduoto turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 640 000 Lt. Taigi, nustatyta, kad turtas parduotas už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą. Pažymėtina tai, kad 2006-04-28 administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisė į žemės sklypą buvo parduoti už 1 876 200 Lt. Tai, jog šis turtas, nepraėjus nė metams po pirmojo pirkimo-pardavimo sandorio, parduotas keliasdešimt kartų didesne kaina, įrodo, kad atsakovas veikė priešingai įmonės kreditorių interesams. Atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo pirkimo-pardavimo sandorių dokumentai, įrodantys, kad atsakovas veikė nuostolingai. Sandoriai - tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Visi dvišaliai sandoriai yra sutartys, todėl juos sudarant suderinama dviejų šalių priešpriešinė valia. Sudarydamos sutartį šalys privalo sutarti dėl esminių jos sąlygų: objekto, kainos, atsiskaitymo tvarkos, ginčų sprendimo būdų ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu būdamas ieškovės atstovu, o, be to, ir pardavėju sutartyje, nustatė ir sutiko su rinkos vertės neatitinkančia sutarties objekto kaina. Pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, o ypač verslininkas, koks yra atsakovas, pirkimo-pardavimo sutartimi siekia gauti pelno. Priešingu atveju jo veiksmai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam protingumo principui. Todėl šie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, atsakovas nepateikė jo sutartos ypatingai žemos kainos faktą paneigiančių įrodymų. Minėti dokumentai įrodo ir atsakovo kaltę. Kaltė yra bendroji atsakomybės sąlyga ir žemutinė suklydimo riba šiuo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Analizuojant priežastinį ryšį tarp atsiradusių pasekmių ir atsakovo veiklos darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių yra tik atsakovo veiksmai, padarę įmonei žalą. Žala (nuostoliai) civilinėje teisėje asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiškia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Ši žala yra dviejų rūšių, t.y. tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šiuo atveju įmonė negavo 595 000 Lt, kurių neteko dėl nuostolingo pirkimo-pardavimo sandorio, todėl darytina išvada, kad žala įmonei pasireiškė negautomis pajamomis. Dėl šių veiksmų įmonė tapo nemoki ir tai patvirtino pats atsakovas, netrukus po nuostolingo sandorio sudarymo, 2005-05-23 kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas - tokia įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, įvertintina tai, kad vienas iš juridinių asmenų pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto. Įmonės bankroto administratorius nurodo, kad 2005-02-12 sandoriu perleistą turtą pardavus rinkos kaina, gautų už parduotą turtą pajamų būtų užtekę padengti visų K.Vainoro komercinės firmos kreditorių finansiniams reikalavimams, kurie atsakovui buvo žinomi. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas, ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Šioje byloje nustatyta, jog 2005-05-12 sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukels teisinių pasekmių, o sandorio pripažinimas negaliojančiu įgauna teisinę prasmę, kai galima taikyti jo negaliojimo pasekmes. Viena iš negaliojančių sandorių pasekmių - restitucija, tačiau restitucijos taikymas galimas tik nepažeidžiant CK 1.80 str. 4 d. ir 4.96 str. nuostatų, nustatančių sąžiningo įgijėjo interesų gynimą. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo turtas perleistas sąžiningam įgijėjui (b.l. 31-33), restitucija yra negalima, ir nukentėjusios šalies interesai turi būti ginami kitais būdais, šiuo atveju taikytinas žalos atlyginimo institutas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo K.Vainoro komercinės firmos savininkas, jam kyla prievolė atlyginti pirkimo-pardavimo pagrindu K.Vainoro komercinei firmai bei jos kreditoriams padarytą turtinę žalą. Iš atsakovo ieškovei priteistina 595 000 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 9950 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo K.V. bankrutavusiai K.Vainoro komercinei firmai 595 000 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 9950 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė