- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-24387-1085/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14499-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Atsakovas
- R. P.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. P. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovo R. P. 1288,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos – paliekant pranešimą adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant, kad jie įteikti praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 25 d. Kaune, Žemaičių pl. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė SOLARIS URBINO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės PEUGEOT 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos R. P. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. 2017 m. balandžio 25 d. įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ADB „Gjensidige“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1687,37 Eur dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininkė R. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, po eismo įvykio jos kraujyje nustatyta 2,29 promilės etilo alkoholio. (duomenys neskelbtini) d. R. P. mirė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Po R. P. mirties palikimą priėmė R. P., M. P. ir I. P.. Atsakovui R. P., kaip R. P. palikimą priėmusiam asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Žala atlyginta nebuvo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 5-6), avarinis aktas (e. b. l. 7), mokėjimo nurodymas (e. b. l. 8), įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis (e. b. l. 9-10), pretenzija dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 11), pranešimas apie žalos atlyginimą (e. b. l. 12), eismo įvykio aprašymas (e. b. l. 13), testamentų registro išrašas (e. b. l. 14-15), patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Pagal Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas ar apdraustasis), jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Šios draudiko teisės taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punkte.
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). Šiuo atveju atlyginti žalą turi R. P., tačiau (duomenys neskelbtini) ji mirė. Pagal CK 5.52 straipsnį, už palikėjo skolas yra atsakingi įpėdiniai priėmę palikimą. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti solidariai žalą iš R. P..
Kadangi ieškovės ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ieškovei priteistina solidariai iš atsakovo 1288,75 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolių tinkamai nevykdė, iš jo taip pat solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį visiškai patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 29,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, solidariai iš atsakovo R. P., gimusio (duomenys neskelbtini).,
1288,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 75 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1288,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.