- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- I-5212-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03100-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) 8 500 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę nutraukti kankinantį ir nežmonišką elgesį bei perkelti pareiškėją į kamerą, kurioje gyvenamoji patalpa pareiškėjui būtų ne mažesnė nei 4 kv. m.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui ir teigia, kad dėl šių aplinkybių patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją.
Pareiškėjas paaiškina, kad kameros neatitiko visų privalomų higienos reikalavimų, t. y. sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, tačiau ji neapsaugojo pareiškėjo privatumo, todėl buvo juntamas nuolatinis diskomfortas, kamerose langai buvo nešvarūs, juntama nuolatinė drėgmė ir ventiliacijos stygius. Pareiškėjas pažymi, kad nusiprausti po šiltu dušu galėjo tik vieną kartą per savaitę ir mano, kad turėtų būti suteikta galimybė praustis kiekvieną dieną.
Pareiškėjas teigia, kad dėl šių aplinkybių patyrė nuolatinį pažeminimą, gilius dvasinius išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas emocijas, todėl prašo tenkinti pateiktą skundą ir priteisti iš atsakovės prašomą 8 500 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir teigia, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K nurodo, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Lukiškių TI-K pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus, tačiau Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo kameros ploto nenumato ir pažymi, kad nuo 2017 m. Lukiškių TI-K visose gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos užuolaidas, kurios atskyrė sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, o kai kuriose kamerose sanitarinis mazgas yra įrengtas kaip atskira kabina su durimis.
Atsiliepime Lukiškių TI-K taip pat pasisakė dėl patalpų vėdinimo ir nurodė, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.
Lukiškių TI-K teigimu, teisės aktų nuostatos nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini.
Atsiliepimas
Pateiktu atsiliepimu Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti 3,12 Eur dokumentų parengimo išlaidas ir nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį iš viso pateikė 52 lapų bylos medžiagą, todėl prašo iš pareiškėjo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Lukiškių TI-K, atsižvelgęs į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, kamerose buvo prasta ventiliacija, juntama drėgmė ir nebuvo galimybės nusiprausti dažniau nei vieną kartą per savaitę.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga tvirtina (b. l. 15 – 16), kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d.) pareiškėjas iš viso 82 paras buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.), tenkantį vienam asmeniui, reikalavimus.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalinimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju, viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendroje erdvėje ir neatitvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016).
Lukiškių TI-K teigia, kad nuo 2017 m. didžiojoje dalyje kamerų buvo įrengtos užuolaidos, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K yra nuo 2016 m. lapkričio 21 d., todėl pareiškėjo teisės iš dalies buvo pažeistos ir Teismas į šią aplinkybę atsižvelgs nustatant priteistinos žalos dydį.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos, todėl kamerose ventiliacija galima tik per langus. Toks vėdinimo būdas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja.
Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai Lukiškių TI-K leidžia pasinaudoti dušu tik kartą per savaitę, tačiau Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, tiek pagal HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgus į tai, kad Lukiškių TI-K sudaro pareiškėjui galimybę nusiprausti po šiltu dušu kartą per savaitę, laikytina, kad Lukiškių TI-K nustatytų teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų buvimą, nėra.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K byloje pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 36 – 68) iš kurių matyti, kad tik vienas iš jų atitinka aktualų pareiškėjo kalinimo laikotarpį ir kamerą, kurioje jis patikrinimo metu kalėjo (b. l. 66 – 68). Iš minėto patikrinimo akto matyti, kad buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 14 punkto pažeidimas, tačiau duomenų, kad jis būtų pašalintas, Lukiškių TI-K nepateikė, todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgta nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.
Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo nutraukti kankinantį ir žiaurų elgesį bei perkelti pareiškėją į kamerą, kurioje gyvenamoji patalpa pareiškėjui būtų ne mažesnė nei 4 kv. m. Nagrinėjamu atveju, Teismas pažymi, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nėra, nes pagal teisės aktų nuostatas asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, todėl reikalavimas dėl 4 kv. m ploto užtikrinimo yra nepagrįstas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad su pareiškėju Lukiškių TI-K elgtųsi nežmoniškai ar atliktų kankinančius veiksmus, todėl pareiškėjo skunde nurodytas prašymas atmestinas.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pareiškėjo nurodyta suma yra ženkliai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo padaryta reali žala sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Tačiau įvertinus, tai kad vienoje iš kamerų, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, buvo nustatyti pažeidimai ir Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, patvirtinančių jų pašalinimą, taip pat tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos ir įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 800 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas tinkamai nuo bendro kameros ploto ir kameros neatitiko kitų higienos reikalavimų.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 3,12 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų dėl dokumentinės medžiagos parengimo.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pagrindo atlyginti atsakovės atstovo patirtas išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo G. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti G. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.