Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-340-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
2S-340-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21181-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-340-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21181-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei T. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. L. 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei T. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3229,90 EUR turtinei ir 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas..

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis atiko remontą buto adresu (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymu. Atsakovė ieškovui buvo pažadėjusi, kad su juo atsiskaitys, kai butas bus jam parduotas arba išnuomotas. Atsakovė leido ieškovui naudotis butu, tačiau paaiškėjo, kad teisėtas buto, kaip nekilnojamojo turto administratorius, yra ne atsakovė, o Prūdiškių SGN, todėl ieškovas teismo sprendimu buvo iškeldintas iš minėto buto.

3. Ieškovo teigimu, jis patyrė 3229,90 EUR turtinę ir 1500 EUR neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro remonto išlaidos, įsiskolinimo už komunalinius mokesčius padengimas, santechnikos ir įvairių statybinių medžiagų pirkimas. Neturtinę žalą patyrė, kadangi buvo pažemintas, išvadintas sukčiumi, ką laiko reputacijos pablogėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė ieškovui D. L. terminą iki 2017 m. birželio 12 d. pašalinti ieškinio trūkumus. Nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų ir pareikalavo pateikti įrodymus dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, pagrįsti žalos dydį, nurodyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir pilietės T. S. pareigos atlyginti ieškovui žalą už trečiajam asmeniui priklausančio buto remontą, pagrįsti, kuo pasireiškia neturtinė žala.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas D. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti. Apeliantas laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytų trūkumų ieškinys neturi, kadangi ieškovas pilnai įvykdė CPK 135 straipsnio reikalavimus – nurodė ieškinio sumą, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus, paaiškino, kuo pasireiškė neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK. CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).

9. Teismų praktikoje ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio, yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė atitinkamus įrodymus. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.). Tačiau, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas neturi nurodyti ieškovui, kokio pobūdžio ieškinys turėtų būti pareikštas ir kokiu pagrindu. Be to ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti, ar pateiktų įrodymų pakanka įrodyti ieškinio aplinkybes.

11. Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentu, kad jis ieškinyje nurodė ieškinio sumą, t.y. turtinės ir neturtinės žalos dydį, taip pat visas reikšmingas aplinkybes ir pridėjo įrodymus. Pareikštas ieškinio reikalavimas yra pakankamai aiškus, taip pat pakankamai aiškios bylos nagrinėjimo ribos, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundžiamoje nutartyje konstatavo ieškinio trūkumus.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad teismas be pakankamo pagrindo pareikalavo pateikti įrodymus dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Viena vertus, tokie įrodymai buvo pateikti su ieškiniu ir jų įrodomoji vertė bei sąsajumas turės būti vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kita vertus, ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu, arba renkami teismo pagalba, jeigu ieškovas jų negali gauti. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo D. L. ieškinio trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

14. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovo D. L. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą iš naujo rekomenduotina į paminėtas aplinkybes atsižvelgti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovo D. L. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Alma Urbanavičienė