- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-325/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- J. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties, kuria J. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. liepos 13 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. N. , R. K. ir E. T. , viešose vietose įžūliu elgesiu, patyčiomis bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2011 m. birželio 25 d., apie 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie B. Š. priklausančio baro, matant aplinkiniams, V. N. be priežasties sudaužė B. Š. įmonei priklausančią peleninę, kartu buvę asmenys sudaužė stikliuką (be priežasties mesdami į pastato sieną), po ko išėję iš baro, (duomenys neskelbtini), prie seniūnijos administracinio pastato esančios skelbimų lentos, paėmus už peties E. P. ir atsukus jį, be priežasties trenkė vieną kartą į krūtinę. Tęsdami nusikalstamą veiką, iš N. G. priklausiančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), lankytojų savavališkai paėmė du alaus bokalus, išėję į lauką alumi aplaistė P. D. , V. M. , A. K. , o vieną bokalą sudaužė mesdami į grindinį, kumščiu trenkė P. D. į veidą, padarydami kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K. ranka smogė į dešinį skruostą V. M. , o šiam nugriuvus ant žemės liepė nesikelti ir smogė kumščiu į veidą, vieną kartą kumščiu trenkė į nosį A. K. , vieną kartą pagaliu trenkė į ausį V. V. , koja sudavė K. G. , nuo ko jis nukrito ant žemės. Po to, eidami link (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), E. T. bei J. K. turėtais pagaliais sudaužė ant elektros stulpų pakabintus dekoratyvinius vazonus su gėlėmis, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) seniūnijai 153 litų dydžio žalą, (duomenys neskelbtini) namo kieme, poilsiaujančių žmonių akivaizdoje E. T. šlapinosi, visi kaltinamieji kėlė triukšmą, užkabinėjo, tyčiojosi, R. K. įrėmė tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą S. V. į pilvą ir grasino „nudėti”, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė (duomenys neskelbtini) miestelio visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
J. K. taip pat kaltinamas tuo, kad 2011 m. birželio 25 d., apie 16.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie K. G. priklausančio pastato, kuriame yra N. G. priklausantis alaus baras, veikdamas kartu su E. T. , lazda sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam V. D. į galvą, tuo padarydami galvos smegenų abiejų kaktinių, smilkininių ir momeninių skilčių sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, linijinį kaktikaulio dešinės pusės ir dešiniojo momenkaulio lūžį, t.y., sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis 2011 m. birželio 27 d. 04.30 val. VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje mirė. Šiais veiksmais J. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka J. K. 2011 m. liepos 13 d. laikinai sulaikytas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam J. K. suėmimo terminas dar kartą pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 13 d. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad, būdamas laisvėje, J. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis J. K. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti.
Kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismo nutartis pratęsti suėmimo terminą yra nepagrįsta ir neteisėta, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą. Tik sužinojęs, jog yra kviečiamas į apklausą, jis 2011 m. liepos 13 d. pats savo noru atvyko į policijos komisariatą, niekur nebėgo ir nesislėpė, nes pats yra suinteresuotas, kad kuo greičiau šioje byloje būtų nustatyta tiesa, o tai paneigia apygardos teismo išvadą, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
J. K. teigia, kad jis praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, t.y. tėvais ir broliu, su kuriais kartu gyvena, jį pilnai išlaiko tėvai. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis mano, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymi, jog ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras teismo posėdžio metu prašė taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Atkreipia dėmesį, kad suėmime yra laikomas jau dvejus metus, o teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad su inkriminuojamu tyčiniu nužudymu jis nėra susijęs.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamųjų R. K. , V. N. , liudytojų K. G. , M. Š. ir kitų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, telefoninių pokalbių suvestinėse, specialisto išvadose, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti įrodymai nevertinami, ar J. K. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bus atsakyta pirmosios instancijos teismo baigiamajame dokumente.
J. K. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie tai, kad J. K. yra nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo ir nesimokė, be to, buvo nusikaltęs užsienio valstybėje, leidžia pagrįstai teigti, kad būdamas laisvėje J. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Taigi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju yra suėmimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis kviečiamas iš karto atvyko apklausai į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o iki sulaikymo gyveno kartu su tėvais ir buvo jų išlaikomas, šios teismo išvados nepaneigia.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomųjų priemonių paskirtį, numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nustačius, kad, būdamas laisvėje, J. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo, darytina išvada, kad minėti tikslai nebūtų pasiekti, netaikant kaltinamajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Šiuo atveju viešasis interesas netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį galimai padarė J. K. , neabejotinai turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę ir su tuo susijusias teises ir leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo J. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.