- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-1317-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Marijampolės, Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- UAB „Ailona“
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros atstovui V. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-201-374/2010 pagal ieškovų Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir Valstybės įmonės Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos ieškinį atsakovui UAB „Ailona“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ailona“ 2812,50 Lt baudos Valstybės įmonei Kazlų Rūdos mokamajai miškų urėdijai ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad 2008-12-09 ieškovas Valstybės įmonė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija ir atsakovas UAB „Ailona“ pasirašė apvalios medienos pirkimo-pardavimo pusmetinę sutartį Nr.9-39, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti apvaliąją medieną ir laiku už ją atsiskaityti. Atsakovas įsipareigojo iš atsakovo nupirkti 150 m³ pjautinių pušies rąstų, po 75 m³ 2009 m. I-ą ir II-ą ketvirtį. Ieškovas 2009-01-19 pranešimu Nr. 5-41 informavo atsakovą, kad atsakovui pagaminta 25 m³ rąstų ir paprašė iki 2009-01-28 nupirkti paruoštą medieną. Atsakovas 2009-02-24, vėliau 2009-03-24 informavo ieškovą, kad dėl sunkios finansinės padėties ir susiklosčiusių itin nepalankių ekonominių sąlygų vykdyti sutarties negali ir sutartos produkcijos nepirks. Ieškovo nuomone, atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl, sutinkamai su minėtos sutarties 6.2 p. ir LR aplinkos ministro 2008-09-29 įsakymu Nr. D1-504 „Prekyba apvaliąją mediena taisyklės“ 54 p., privalo mokėti 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies baudą, kas sudaro 2812,50 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, netesybų klausimas aptartas sutartyje, numatant išlygą, kad netesybos gali būti netaikomos, jeigu dėl objektyvių priežasčių sutarties šalys negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų (b.l. 5). Apie priežastis, trukdančias atsakovui įvykdyti savo įsipareigojimus, atsakovas informavo ieškovą 2009-02-24, 2009-03-24 (b.l. 7-8). Ieškovas į atsakovo nurodytas aplinkybes ir priežastis nereagavo, atsakovą informavo apie skaičiuojamas baudas (b.l. 9,10), ir su atsakovu nebendradarbiavo sprendžiant iškilusius sutartinius klausimus. Teismo nuomone, sutartis buvo neįvykdyta ne dėl atsakovo kaltės ir ne dėl to, kad atsakovas būtų atsisakęs pirkti medieną, o dėl ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, kurios egzistavo Lietuvos ekonominėje rinkoje ir nebuvo nuo atsakovo priklausomos ir jo nekontroliuojamos, t. y. nukritus medienos pardavimo kainai rinkoje atsakovas atsidūrė ne lygiavertėje padėtyje su ieškovu. Elgdamasis sąžiningai ir apdairiai bei vykdydamas šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principus, atsakovas 2009 m. kovo 24 d. raštu informavo ieškovą nurodydamas, kad nuo sutarties pasirašymo iki rašto pateikimo dienos tiek medienos, tiek ir visoje kitoje ekonominėje rinkoje iš esmės pasikeitė situacija, kuri turi įtakos pasirašytų sutarčių tolimesniam vykdymui ir, siekiant išvengti abipusių nuostolių, nusprendė nepirkti medienos. Taip pat teismas nurodė, kad pagal šalių pasirašytos Sutarties 6.2 p., ieškovo teisė reikalauti numatytos 10 proc. baudos nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės nėra absoliuti ir numato, kad ši nuostata gali būti netaikoma išimtinais atvejais dėl objektyvių nuo Sutarties šalių nepriklausomų ir Sutarties sąlygų neleidžiančių įgyvendinti aplinkybių, kurios turi būti įrodytos. Faktas, jog egzistuoja tiek pasaulinė ekonominė krizė, tiek ir ekonominė krizė Lietuvoje, yra ne tik viešai pripažinta ir visiems žinoma aplinkybė, tačiau ši aplinkybė yra įtvirtinta ir teisės akte - 2009 m. kovo 25 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 223 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Todėl teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad, būtent, susiklosčiusi sunki ekonominė situacija (pasaulinė ekonominė krizė), dėl kurios medienos pardavimo kaina nukrito apie 30 proc., ir yra viena iš objektyvių nuo Sutarties šalių nepriklausomų ir Sutarties sąlygų neleidžiančių įgyvendinti aplinkybių, atitinkanti Taisyklių 54 p. nurodytą išimtinį atvejį, dėl ko atsakomybė neturėtų būti taikoma.
Apeliaciniu skundu ieškovas Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas elgėsi sąžiningai. Ieškovas po sutarties sudarymo, 2009-01-19 pranešė atsakovui, jog dalis medienos jau yra pagaminta ir pasiūlė iki 2009-01-28 nupirkti paruoštą medieną. Tačiau atsakovas 2009-02-24 informavo ieškovą, kad medieną planuoja nupirkti kovo mėnesio antroje pusėje. Apie susidariusią sunkią ekonominę situaciją neužsiminė ir apie sutarties 6.2 p. numatytas objektyvias nuo jo nepriklausančias aplinkybes nepranešė. Tik praėjus vos mėnesiui atsakovas pranešė ieškovui, kad susidarė situacija, kurią jis įvardina „nenugalima jėga“. Ekonominė krizė neprasidėjo per vieną mėnesį, jos požymiai jau buvo 2008 metų rudenį, todėl atsakovas, kaip verslininkas, privalėjo įvertinti riziką pasirašant sutartį ir priimant tam tikrus įsipareigojimus. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas nesielgė sąžiningai ir nesivadovavo CK 6.38, 6.158, 6.200 str. nuostatomis. Ieškovas, vadovaudamasis šalių sutarties 6.2 p. bei CK 6.204 str. nuostatomis, pasiūlė atsakovui bendradarbiauti ir nors iš dalies sušvelninti ieškovo patirtus nuostolius (nes mediena buvo pagaminta), apmokant sutartyje numatytas netesybas, tačiau atsakovas nebendradarbiavo. Teismas nevertino pirminių susirašinėjimo faktų, kuriuose atsakovas teigia apie ketinimus pirkti medieną ateityje, ir tik iš 2010-03-24 atsakovo atsisakymo pirkti medieną padarė klaidingą išvadą ir pripažino atsakovą sąžiningu.
2. Teismo motyvai dėl susidariusios ekonominės padėties ir dėl atsakovo kaltės nebuvimo bei dėl aplinkybių, kai nukritus medienos pardavimo kainai rinkoje, atsakovas atsidūrė ne lygiavertėje padėtyje su ieškovu, yra prieštaraujantys tiek teismo išnagrinėtoms aplinkybėms, tiek visiems žinomiems faktams. Šalys sudarė sutartį 2008 m. gruodžio mėn., žinodamos apie prasidėjusią pasaulinę krizę ir, atsižvelgiant į tai, sutartyje įrašė įsipareigojimų nevykdymo institutą. Abi šalys dalyvavo toje pačioje rinkoje ir buvo lygiavertėje padėtyje, t. y. priešingai, nei teismas padarė išvadą. Netgi atvirkščiai, būtent ieškovas jau buvo atlikęs dalį sutartyje numatytų įsipareigojimų, kurių sugrąžinti į pirminę padėtį nebuvo jokių galimybių, taigi turėjo realias išlaidas, nes elgėsi sąžiningai. Tuo tarpu atsakovas teigdamas ieškovui, kad ketina pirkti pagamintą medieną, staiga atranda „nenugalimą jėgą", sunkią ekonominę situaciją ir visiškai atsisako vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tokiu būdu atsakovas pažeidžia šalių sąžiningumo, ekonomiškumo principus, numatytus CK 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str. Be to, įstatymas įpareigoja šalis, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis, imtis maksimalių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, sutarčiai įvykdyti. Byloje ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, sutartinės atsakomybės. Atsakovas yra verslininkas, todėl jam keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Jeigu sutartinės prievolės nevykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kita (CK 6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Aplinkybės, sietinos su esama ekonomine krize, negali būti laikomos išimtimi, numatyta šalių sutarties 6.2 p. bei LR aplinkos ministro 2008-09-29 įsakymu Nr. D1-504 „Prekyba apvaliąja mediena taisyklės“ 54 p., kaip nuo sutarties šalių nepriklausomos ir sutarties sąlygų neleidžiančios įgyvendinti aplinkybės, nes jos savo pobūdžiu nėra adekvačios aplinkybėms, numatytoms Sutarties 6.2 p. Be to, pagal minėtos sutarties bei Taisyklių nuostatas, aplinkybės turėtų būti įrodytos, tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ailona“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, jog apeliantas neteisingai nurodo faktą, kad jis pasiūlė atsakovui bendradarbiauti ir sušvelninti ieškovo patirtus nuostolius. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad realių nuostolių jis nepatyrė, UAB „Ailona“ pagaminta mediena buvo realizuota, o toks apelianto pasiūlymas nebuvo gautas. Tarp VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija ir UAB „Ailona“ sudarytoje sutartyje ir Prekybos apvaliąja mediena taisyklėse yra numatyta, kad jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Tačiau ši nuostata gali būti netaikoma išimtiniais atvejais dėl objektyvių nuo sutarties šalių nepriklausomų ir sutarties sąlygų neleidžiančių įgyvendinti aplinkybių, kurios turi būti įrodytos. Nei sutartis nei Prekybos apvaliąja mediena taisyklės nedetalizuoja, kokios tai turėtų būti aplinkybės. Atsakovo nuomone, jis įrodė tokių aplinkybių buvimą ir teismas jas pripažino objektyviomis, neleidžiančiomis sutarties sąlygas įgyvendinti aplinkybėmis, atitinkančiomis Taisyklių 54 punkte nurodytą išimtinį atvejį, dėl ko atsakomybė neturėtų būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo ribose. Išklausiusi į teismo posėdį atvykusio apelianto atstovo pasisakymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas savo skundą dėl sprendimo nepagrįstumo grindžia teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad atsakovas UAB „Ailona“ 2009-02-24 informuodamas VĮ „Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją“ apie negalėjimą šalių 2008-12-09 sutartyje Nr. 9-39 numatytu laiku nupirkti medieną elgėsi sąžiningai (b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aukščiau paminėtos sutarties 7.1 punkte numatyto termino praleidimo priežastis, kolegijos nuomone, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmus besąlygiškai nulėmė būtent ekonominės krizės poveikis bei šalių neprognozuoti pokyčiai medienos gaminių produkcijos realizavimo rinkoje, todėl teismas pagrįstai vertino atsakovo UAB „Ailona“ 2009 – 02 – 24 įspėjimą ieškovui (b. l. 7) dėl būsimo medienos sandorio negalimumo bei 2009 – 08 – 24 atsisakymą nuo sandorio (b. l. 8) kaip objektyvių aplinkybių sąlygotus veiksnius, atleidžiančius atsakovą nuo sutartinės prievolės vykdymo. Kad atsakovas dėl susiklosčiusių sunkių ekonominių sąlygų laiku negalėjo nupirkti medienos ruošinių iš VĮ „Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos“ tai pat patvirtina ir 2009-03-24 aiškinamasis raštas (b. l. 8), todėl negalima laikyti pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl to, kad atsakovas, vienašališkai atsisakydamas pirkti dalį jam paruoštos medienos elgėsi nesąžiningai. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovas net ir vertindamas verslo riziką neturėjo galimybės numatyti pasaulinės ekonominės krizės padarinių ir informuodamas VĮ „Kazlų Rūdos mokomąją miškų urėdiją“ elgėsi nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei CK 6.38.6.158 ir 6.200 straipsnių reikalavimų.
Šias teismo išvadas ir atsakovo atsisakymo įvykdyti prievolę dėl itin nepalankiai susiklosčiusių ekonominių aplinkybių be aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina ir ta aplinkybė, jog būtent dėl negalėjimo efektyviai vykdyti ūkinę – finansinę veiklą yra areštuotas didelės vertės atsakovo turtas ir priteistos skolos už nupirktą medieną (b. l. 38-40), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.