Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-107-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
1A-27-107-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00055-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
R. U.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-27-107/2014

Teisėja Adolfina Simatienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00055-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Motužiui,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,nuteistajam R. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. U., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-04-20 iki 2013-05-24.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nuteistas už tai, kad 2011-03-30, apie 21.05 val., prie (duomenys neskelbtini) namo įėjimo, (duomenys neskelbtini), iš J. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį su 0,550 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atgabeno į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame apie 21.10 val. paminėtą narkotinę medžiagą už 30 litų pardavė V. J..

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. U. teigia, kad savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo niekada neginčijo, nežinodamas apie ikiteisminį tyrimą, išvyko į Vokietiją, ten buvo sulaikytas ir nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą. Tada paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ir Lietuvoje. Į Lietuvą buvo parvežtas paties sutikimu. Apelianto tvirtinimu, jo paklydimui įtakos turėjo tai, kad, būdamas nepilnametis, liko gyventi vienas, mama išvyko dirbti į Vokietiją, tėvas žuvo, kai jam buvo ketveri metai. Nurodo, kad, kai prokuroras pakeitė kardomąją priemonę į švelnesnę, jis įsidarbino, tęsia studijas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis disponavo tik labai mažu lengvųjų narkotinių medžiagų kiekiu, dėl jų pardavimo jokios naudos neturėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apylinkės teisme pats kaltintojas prašė skirti laisvės apribojimo bausmę. R. U. tvirtinimu, atlikdamas bausmę Vokietijoje, jis padarė atitinkamas išvadas, tyčia daugiau nenusikals, prašo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis keistinas dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Nuteistojo R. U. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. U. prašo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, t. y. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo kaip tokio pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. BK nuostatų dėl švelnesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmės skyrimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. U. pats savo noru pas teisėsaugos organus nevyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, todėl visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti nėra.

Tam, kad būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia nepagydoma liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nuteistajam R. U. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti taip pat nėra.

Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas R. U. pagrindų nėra, tačiau, nagrinėjamoje byloje įvertinus visas nusikaltimų padarymo aplinkybes ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Ikiteisminis tyrimas dėl R. U. buvo išskirtas į atskirą tyrimą, jis iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs, apie jam taikomą baudžiamąjį persekiojimą nežinojo; ši aplinkybė konstatuota ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje. Nuteistasis R. U. savo kaltę pripažino nuo pat pirmosios apklausos, davė išsamius ir nuoseklius parodymus (t. 1, b. l. 131–132) ir taip padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką dėl narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėto įgijimo ir pardavimo, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. U. įsigijo tik 0,550 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), t. y. nedidelį kiekį, ar iš padarytos nusikalstamos veikos turėjo turtinės naudos, nenustatyta.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro D. Motužio 2013-05-24 nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas – R. U. buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, R. U. nuo 2013-06-03 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksistu (t. 2, b. l. 57, 58), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 7 klasėje neakivaizdine mokymosi forma (t. 2, b. l. 79). Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dveji su puse metų, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas. Kad po bausmės atlikimo Vokietijoje R. U. padarė kokią nors naują nusikalstamą veiką ar tyčinį administracinės teisės pažeidimą, byloje duomenų nėra. Yra pagrindo tikėti nuteistojo parodymais, kad jo ankstesniam elgesiui įtakos padarė šeiminės aplinkybės, šiuo metu R. U. yra savarankiškas. Aptartos aplinkybės patvirtina žymiai mažesnį R. U. pavojingumą visuomenei.

Aptartos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, nes jos rodo, kad R. U. padarytas nusikaltimas, nors ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nėra toks sunkus, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimu. Tokios nuomonės teisiamajame posėdyje ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka laikėsi ir valstybinis kaltintojas. Nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai bei kitos aptartos bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant R. U. laisvės atėmimo bausmės. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. U. šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai, todėl R. U. taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam skiriama švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Tokiu sprendimu nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme, pakeisti.

R. U. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti R. U. paskirtosios laisvės apribojimo bausmės metu tęsti mokslą bei dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-04-20 iki 2013-05-24.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Dalius JocysLinas Pauliukėnas