- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-398-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22883-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- Z. K.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. balandžio 12 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. M. mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Jis, 2019 m. birželio 1 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), A. M. priklausančios sodybos kieme, konflikto metu sudavė savo sugyventinei Z. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai Z. K. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su Z. K. iki
įvykio buvo sugyventiniai. Įvykis įvyko 2019 metais, tačiau ne birželio 1 d., nes birželio 1 d. jis buvo jau sulaikytas. Įvykis įvyko vieną dieną anksčiau prieš birželio 1 dieną. Buvo Z. K. pasikvietęs daržą ravėti. Ryte jos paklausė, ką padarė valgyti, tačiau Z. K. atsakė, kad „koks tavo reikalas“. Pradėjo konfliktuoti, pyktis, vadinti vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Parėjo iš daržo ir Z. K. pasakė, kad važiuotų į parduotuvę kartu su juo su mašina, tačiau ji nenorėjo sutikti. Z. K. nuėjo pas A. M., kuri gyvena netoli, tačiau grįžtant jos nesulaukė, jai skambino. Su mašina nuvažiavo į A. M. sodybos kiemą, tačiau Z. K. nerado. A. M. pasakė, kad Z. K. išėjo pas jį. Jis skambino Z. K., tačiau pamatė, kad ji telefoną palikusi pas A. M.. Paėmė Z. K. telefoną ir patikrino. Pamatė, kad ji telefonu visą savaitę yra bendravusi su buvusiu vyru, todėl ant jos supyko. Tuo metu atėjo Z. K. ir jai atidavė telefoną bei liepė greitai kraustytis iš jo namų. Išėjo pro duris į lauką, o Z. K. išėjo iš paskos. Norėjo važiuoti su mašina į parduotuvę, tačiau Z. K. puolė ir norėjo išleisti iš padangos orą. Jai pasakė, kad sėstų į mašiną ir važiuotų pas jį daiktus susirinkti. Parvažiavo į jo namus, Z. K. susirinko daiktus ir išėjo. Viskas pasibaigė ir jis išvažiavo į parduotuvę. Z. K. pasakė, kad jam iškvietė policiją ir po kiek laiko sulaukė policijos pareigūnų. Z. K. ateidavo pas jį išgėrusi, tačiau skambindavo savo buvusiam vyrui. Iš pavydo Z. K. policijai parašė pareiškimą, nes jis bendravo su kita moterimi. Kai Z. K. parėjo pas jį gyventi, jai jau du apatiniai dantys seniai klibėjo. Jeigu būtų jai davęs su kumščiu, būtų lūpa sutinusi. Jis jos net nepalietė, o ji puolė ant jo, mosikavo, puolė suduoti, puolė prie mašinos padangą išleisti. Niekas nematė, kada konfliktavo su ja, nes buvo tik dviese. Močiutė A. M. buvo kambaryje, o jie konfliktavo lauke. Policijos pareigūnai atvyko po kelių valandų. Tuo metu Z. K. buvo pas A. M., o pareigūnai atvyko pas jį į namus. Pareigūnams pasakė, kaip buvo. Policijos pareigūnai išvažiavo pas Z. K. ir sugrįžę juokėsi, sakė, kad ji nesumušta, jokių kraujų nėra, kalbėjo, kad yra jos pareiškimas ir turi jį sulaikyti. Jis buvo teistas dėl smurto prieš Z. K., nes tada jai buvo sudavęs. 2017 metais taip pat smurtavo prieš Z. K., tačiau tada jie susitaikė. Su civiliniu ieškiniu dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, jo nepripažįsta.
Nukentėjusioji Z. K. parodė, jog su kaltinamuoju R. M. buvo sugyventiniai, o šiuo metu jau tris mėnesius kartu nuo to įvykio nebegyvena. 2019 m. birželio 1 d. abu buvo blaivūs. Ji buvo pas A. M., kurios globėja ji yra. Tą dieną, ryte, R. M. ji pasakė, kad važiuos į parduotuvę, o jis norėjo ją su automobiliu nuvežti. Ji pasakė, kad nereikia, kad nuvažiuos su dviračiu. Dviratis buvo pastatytas prie vartelių. R. M. su automobiliu jau buvo atvažiavęs į A. M. sodybos kiemą. A. M. namo virtuvėje buvo padėtas jos telefonas ir R. M. griebė už to telefono, lyg ir mesti ar trenkti norėjo iš to telefono, tačiau paskui metė telefoną ir pro duris išėjo į lauką. Jis norėjo išleisti iš dviračio padangos orą, tuomet ji pasakė, kad tada jam iš mašinos padangos orą išleis. Pradėjo bėgti, atitraukė R. M. nuo dviračio. Tuomet R. M. jai su kumščiu davė į burnos sritį. Iš karto pasipylė kraujas. Tuo metu buvo A. M. sodyboje, už vartelių. Po to R. M. išvažiavo su mašina. Ji jam dar paskambino ir sakė, kad iškvies policiją. Pareigūnai atvažiavo ir jie prie vartelių kraujo nematė. A. M. virtuvėje pareigūnai rašė, kad ji yra sumušta. Burnos viduje buvo sumušimas, pajuto skausmą, jai skaudėjo. Turi du tikrus savo dantis, o kiti yra protezai. Anksčiau tie du dantys neklibėjo. Sekančią dieną kreipėsi į gydytoją, nes jai skaudėjo. Šeimos gydytoja burnoje rado kraujosruvas, lūpoje rado žaizdą. Ji byloje reiškia civilinį ieškinį 1000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pajuto skausmą, baimę, ją keikė necenzūriniais žodžiais, smerkė. Apie keturias dienas negalėjo pavalgyti, nes buvo skausmas. Po įvykio vaistų nevartojo. Dabar dar kliba du priekiniai dantys iš po sumušimo. Po sumušimo jautė stresą, nemigą, įtampą, R. M. pažemino jos garbę ir orumą. R. M. ją išmetė iš namų, pas jį ji dirbo visus vyriškus darbus. Su buvusiu vyru išsiskyrė ir jai po skyrybų teko vienas kambarys, todėl ji bendrauja su buvusiu vyru ir nori iš jo kompensacijos už tą kambarį. Ji R. M. buvo ištikima, tačiau jis jai buvo neištikimas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir nurodė, jog viskas, kas parašyta, yra teisinga.
Nukentėjusioji Z. K. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2019 m. birželio 1 d., ji buvo (duomenys neskelbtini), pas A. M., pas kurią šiuo metu gyvena. Apie 16 val. čia atvyko jos sugyventinis R. M.. Ji tuo metu buvo kieme, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas tarp jų prasidėjo dėl to, kad ji nesutiko važiuoti į parduotuvę nupirkti jam cigarečių, nes jis pats neturėjo pinigų. Kai nesutiko, jis norėjo išleisti padangas iš jos dviračio, tada ji priėjo prie jo automobilio ir taip pat pasakė, kad išleis padangas. Tuomet prie jos pripuolė R. M. ir sudavė smūgį į veidą ir pataikė į burną. Smūgis buvo labai stipus, nuo jo pajuto labai stiprų fizinį skausmą, ji pradėjo spjaudytis kraujais, tai matė ir jis pats ir nuo tada jai pradėjo klibėti du priekiniai apatiniai dantys. Tuo metu kieme nieko nebuvo ir niekas to nematė (b. l. 1-5, 24-26).
Liudytoja R. M., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate vyr. patrule, parodė, jog 2019 m. birželio 1 d. buvo gautas iškvietimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Apie 16:00 val. vyko į (duomenys neskelbtini), iš kur buvo gautas pranešimas. Nuvykus nukentėjusioji Z. K. nurodė, kad R. M. jai sudavė su kumščiu į veidą ir parodė, kad dėl to kliba dantys. Sutrenkimo, sumušimo, patinimų, kraujosruvų ar paties kraujo žymių pas nukentėjusiąją Z. K. nematė. Išorinių sumušimo požymių ant nukentėjusiosios veido nematė. Z. K. pasakė, kas jai sudavė ir kurioje vietoje, o jie pasiūlė jai kreiptis į medikus. Iš pradžių jie atvyko į R. M. namus, tačiau pastarasis nurodė, kad pas jį nėra Z. K. ir nurodė, kad nukentėjusioji yra pas močiutę A. M.. R. M. sakė, kad prie vartelių nieko nebuvo, tiesiog nukentėjusioji išsigalvoja. Močiutė A. M. nieko nematė, nes jos sveikatos būklė yra sunki, po lauką nevaikšto. Jie surašė pareiškimą ir perdavė toliau tyrimui. Ji buvo gal pusės metro atstumu, kai nukentėjusioji prasižiojo ir parodė su pirštu du klibančius dantis.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamosios sodybos kieme (b. l. 1-5).
Specialisto išvada Nr. G 966/2019(03) nustatyta, kad Z. K. padaryti šie sužalojimai: burnos sumušimas su muštine žaizda apatinio žandikaulio priekinėje dalyje dantenose.
Z. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas paveikus burnos sritį kietu buku daiktu, galimai kumščiu, vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Įrašai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytą sužalojimą Z. K. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu laiku, tai yra 2019 m. birželio 1 d. Tiriamojoje dalyje nurodyta, jog 2019 m. birželio 4 d. Z. K. buvo apžiūrėta šeimos gydytojo: skundžiasi burnos ertmės skausmu. Gydytoja nustatė, jog pacientė nešioja dantų protezus, turi du nuolatinius dantis apatiniame žandikaulyje. Matomos paraudusios ir paburkusios dantenos ir burnos gleivinė priekinėje dalyje. Ant apatinio žandikaulio priekinėje dalyje gyjanti fibrino apnašu ovali žaizdelė apie 4 mm diametro. Apžiūrint burnos gleivinę, atžymi skausmingumą. Diagnozė: dantenų (alveolinės ataugos) žaizda (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, tai yra nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pakanka, kad kaltininkas šeimos nariui ar artimam giminaičiui tyčiniais veiksmais sukeltų tik fizinį skausmą, nebūtinai pasireiškiantį per sužalojimus su akivaizdžiais liekamaisiais padariniais.
Kaltinamasis R. M. ginčija jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo datą, nurodo, kad įvykis buvo ne 2019 m. birželio 1 d., o dieną prieš tai, tai būtų 2019 m. gegužės 31 d. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri ištirta teisiamajame posėdyje, matyti, kad pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gautas 2019 m. birželio 1 d., procesinių veiksmų protokolai užfiksuoti taip pat minėtą dieną, o ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po žodinio konflikto su nukentėjusiąja, policijos pareigūnai atvyko pas jį į namus po kelių valandų ir, būtent, tą dieną kaltinamasis buvo sulaikytas. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo data yra 2019 m. birželio 1 d.
Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tai nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, iš dalies liudytojos R. M. parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Vertinant bylos duomenis manytina, kad tokie kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos duomenys objektyviai pagrindžia, jog kaltinamasis 2019 m. birželio 1 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), A. M. priklausančios sodybos kieme, konflikto metu sudavė savo sugyventinei Z. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai Z. K. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją.
Nusikaltimas yra baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas R. M. visiškai pasitvirtino. R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad R. M. smurtaudamas tuo metu buvusios sugyventinės Z. K. atžvilgiu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. R. M. praeityje teistas vieną kartą, atkreiptinas dėmesys, jog už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs. Matyti, kad ankstesnis nuteisimas ir švelnesnė bausmė nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išvadų nepadarė, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui, be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 3 d. (b. l. 54-55, 64-65).
Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista (b. l. 66-68).
Nukentėjusioji Z. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 131-132).
Z. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai Z. K. buvo padarytas sužalojimas: burnos sumušimas su muštine žaizda apatinio žandikaulio priekinėje dalyje dantenose. Šis sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Z. K. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, nemigą, įtampą, R. M. pažemino jos garbę ir orumą. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis R. M. neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajai Z. K. priteisiama 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, į jo sveikatos būklę, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1268-10761 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajai Z. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas ją atstovauti byloje advokatas P. R. (b. l. 128-129). Minėta tarnyba 2019 m. spalio 3 d. pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-5545 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 212,29 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas prašė šias išlaidas priteisti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 3 d. (dvi dienas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios Z. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. nukentėjusiajai Z. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. M. valstybės naudai 212,29 Eur (du šimtus dvylika eurų 29 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.