- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- A15.-66-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00001-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. J.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkarda
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., jo atstovui advokatui Zbignev (-ui) Jankovski (-iui),
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos, atstovui A. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 ir 2 d., 420 str. 2 d., 426 str. 4 d. ir 432 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. 2019 m. gruodžio 28 d. apie 11.13 vai. (duomenys neskelbtini), apie 1500 metrų nuo (duomenys neskelbtini) chuliganiškai vairavo keturratę transporto priemonę- ratinį traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, pareigūnams bandant stabdyti įjungtais patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nedėvėjo motociklininko šalmo, jo vairuojamam keturračiui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 4 d., 420 str. 2 d., 415 str. 1 d., 2 d., 432 str. 1 d. bei pažeidė KET 16 p., 9 p., 226 p., 204 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. savo kaltę pripažino iš dalies: pripažino, kad keturračiui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra bei transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nepripažino kaltės dėl vairavimo be šalmo, chuliganiško vairavimo ir nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Parodė, kad įvykio dieną jis išvažiavo iš savo kiemo pas pažįstamą. Pavažiavęs 150 m. pasuko į dešinę link upės, kur nėra kelio transporto priemonėms. Grįždamas namo tuo pačiu lauko keliu išvažiavo į asfaltą, kuris buvo apledėjęs. Kadangi keturratis nepritaikytas važiavimui asfaltu, davus truputį gazo, ant ledo keturratį užnešė. Jokių transporto priemonių tuo metu nebuvo. Nurodė, kad tuo keliu pravažiuoja tik 3-4 mašinos. Jam atvažiavus į kiemą privažiavo pasieniečiai prie namų ir klausė jo, ko nesustojęs ir pavojingai manevruoja. Teigia pirmąkart pareigūnus pamatęs tik įvažiavęs savo kiemą, jau būdamas prie namo, kuris stovi ant kalniuko, nuo kurio ir pamatė atvažiavusį pareigūnų džipą. Kad jį vijosi pareigūnai, jis nematė ir negirdėjo, nes buvo užsidėjęs ant galvos gaubtą, be to, vairuojamas keturratis irgi kėlė triukšmą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
pažeidėjo kaltė įrodyta.
Dėl ANK 415 str. 1 ir 2 d. padarytų nusižengimų.
Pagal KET 226 p. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo pripažino, kad vairavo neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu keturratį, kuris buvo ir be valstybinės techninės apžiūros. Tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti pasienio pareigūnai K. S. ir D. E.. Šios aplinkybės nurodytos ir šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Todėl J. J. pažeidus KET 226 p. reikalavimus, jo padaryti nusižengimai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 str. 1 ir 2 d.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nors J. J. savo kaltės dėl vairavimo be šalmo, chuliganiško vairavimo ir nepaklusimo pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepripažino, teigė, kad vairuojant traktorių neprivalo naudoti šalmo, kad jo vairuojamą keturratį sumėtė dėl slidžios kelios dangos, ir kad nematė, jog jį su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu vijosi pasienio pareigūnai, tačiau šias jo nurodomas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją, nes jas paneigia byloje apklausti liudytojai D. E. ir K. S. bei rašytinė bylos medžiaga.
Apklaustas liudytoju pasienio pareigūnas K. S. parodė, kad vykdant tarnybą jie buvo užsukę į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur pravažiuodami ties (duomenys neskelbtini) matė J. J. ir jo keturratį. Išvažiavę iš kaimo sustojo miškelyje, kad matytų įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Stovėdami pamatė iš (duomenys neskelbtini) kaimo per lauką važiuojantį juodai geltoną keturratį, kuris išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), kur galine varoma dalimi staigiai apsisuko, išpiešdamas saulę. Tai padarė sankryžoje, kur lauko keliukas susiduria su pagrindiniu keliu. Šiame kelyje vyksta judėjimas – tuo metu buvo pravažiavę keli automobiliai į (duomenys neskelbtini) pusę. Kelias nebuvo apsnigtas, tik kelkraščiai, buvo lengvas šaltukas be kritulių. Pamatę tokį veiksmą, pareigūnai nusprendė patikrinti ir įsijungę garso ir šviesos signalus, išvažiavo iš miško link pastebėto keturračio. Keturratį vairavęs asmuo atsisuko ir, pamatęs pareigūnus, padidino greitį ir nuvažiavo lauko keliu link savo sodybos. Jiems vejantis asmenį, išgirdęs garsinį signalą, šis kaskart apsisukdavo ir pažiūrėdavo, ar pareigūnai jį vejasi. Kadangi jie važiavo nedideliu atstumu – 15-20 m nuo keturračio, pareigūnai atpažino asmenį, kad tai buvo J. J.. J. J. tikrai matė iš paskos važiuojančius pareigūnus, nes nuvažiuodamas link pagrindinio kelio yra toks nusukimas, posūkis, tad J. J. atsisukęs aiškiai juos matė. Jie negalėjo iškart prisivyti, nes teko važiuoti lauko keliu 60-70 km /h, todėl važiuoti greičiau buvo pavojinga, bet jie stengėsi tik neatsilikti.
J. J. įsuko į savo kiemą. Pareigūnai privažiavo prie sodybos po kelių sekundžių tuo metu, kai J. J. nulipinėjo nuo keturračio. Šviesos švyturėliai degė ilgą laiką ir sustojus. Jie paprašė jo pateikti keturračio dokumentus, tačiau J. J. atsisakė juos pateikti ir uždarė vartus. Pareigūnai stovėjo už tvoros, nes kieme lakstė palaidi šunys. Kol atvyko pastiprinimas iš užkardos, o vėliau policijos pareigūnai, J. J. nurimo ir pradėjo bendrauti, bet dokumentų taip ir nepateikė. Vėliau J. J. paaiškino, kad pavojingą manevrą- „saulės piešimą“ jis padarė dėl to, kad neva pareigūnai jį pavojingai vijosi. Pareigūnų automobilyje yra įrengta vaizdo kamera, tačiau dėl techninių gedimų jie negalėjo išimt ir perkelt vaizdo įrašo ir vaizdo registratoriaus. Kadangi vaizdo registratoriuje ekranėlio nėra, pareigūnai negali matyti ir suprasti, ar registratorius veikia, ar ne. Pareigūnai neturėjo galimybės iškart po įvykio užfiksuoti keturračio pėdsakų darant pavojingą manevrą, nes persekiojo J. J..
Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, t. y., 2019-12-28 K. S. tarnybiniame pranešime dėl tarnybos eigos nurodyta, kad nuo 2019-12-28 08.00 val. jis vykdė tarnybą kartu su SPS Varėnos komandos specialistu D. E., Varėnos pasienio rinktinės, A. Barausko užkardos veikimo teritorijoje. Apie 11.13 vai. Kelyje (duomenys neskelbtini), apie 1.5 km nuo (duomenys neskelbtini)kaimo, apie 15- 20 m įvažiavę į miško keliuką, stebėjo kelią. Pastebėjo į kelią išvažiavusį geltoną, su juodomis apdailomis keturratį motociklą, kuris pavojingais manevrais manevravo kelyje. Vairuotojas nedėvėjo šalmo, vilkėjo kamufliažinę striukę, dėvėjo gobtuvą. Minėtą keturratį motociklą ir jo vairuotoją, prieš tai pastebėjo (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Įjungus šviesos signalus ir garsinį signalą, vairuotojas juos pastebėjo ir padidinęs greitį pradėjo važiuoti lauko keliuku link (duomenys neskelbtini) kaimo. Besivejant transporto priemonę, buvo įjungti garsiniai ir šviesos signalai, išsaugant saugų atstumą apie 30-40 m. Vairuotojas, bent kelis kartus, buvo atsisukęs ir matė tarnybinį visureigį, bei šviesos signalus, tačiau dar labiau didino greitį. Asmuo buvo persekiotas iki (duomenys neskelbtini) kaime esančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į kiemą, nulipo nuo motociklo ir ėjo link tarnybinės transporto priemonės sukiodamas rodomąjį pirštą prie smilkinio. Asmuo yra ne kartą tikrintas pasienio ruože, todėl jam gerai žinomas. Asmuo buvo nepatenkintas, kad buvo stabdomas ir persekiotas iki jo sodybos vartų. Asmuo buvo paprašytas prieiti prie tarnybinio automobilio, išsiaiškinti aplinkybių, bet greitai įbėgo į kiemą ir užsidarė vartus. Apie įvykį pranešta Varėnos PR budėtojui, kadangi kieme atsirado daugiau asmenų, buvo paprašyta Varėnos PU A. Barausko budėtojo, kad atvyktų dar vienas patrulis ir policijos pareigūnai blaivumo patikrinimui. Apie 13.00 vai. Atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatyta, kad asmuo yra blaivus, keturratis motociklas yra neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu ir yra pasibaigusi privalomoji techninė apžiūra. Asmuo savo automobiliu atvyko į A. Barausko pasienio užkardą ANK surašymui (b. l. 7).
Apklaustas liudytoju pasienio pareigūnas D. E. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su K. S. pasienio ruože, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini). Sustoję nuo (duomenys neskelbtini) kaimo 1,5 km atstumu miško keliuke, stebėjo pagrindinį kelią. Tuomet iš priešais esančio lauko keliuko į pagrindinę gatvę pamatė atvažiuojantį geltoną keturratį su juodomis juostomis ir J. J. su kamufliažine striuke, kerzais- auliniais batais, be šalmo, kuris chuliganiškais veiksmais ant kelio sankryžoje tarp į lauko ir į miško keliukų padarė pavojingą manevrą- išpiešė saulę. Tuomet nusprendė jį persekioti, įjungę garso ir šviesios signalus. Nuo J. J. važiavo kažkur 30 metrų atstumu. J. J. buvo porą kartų atsisukęs į persekiojančius pareigūnus. Taip jie paskui jį nuvažiavo link J. J. sodybos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į sodybą pareigūnai ir J. J. atvažiavo beveik vienu laiku. Nuvažiavęs į sodybą, J. J. užsidarė vartus, prašomas pateikti dokumentus- nepateikė. Sodyboje buvo dar du asmenys. Į kiemą pareigūnai negalėjo pateikti, nes tai buvo privati valda, kurioje lakstė palaidas šuo, saugantis teritoriją. Šviesos švyturėliai buvo įjungti iki atvažiavo pastiprinimas. Pareigūnų mašinoje buvo vaizdo registratorius, kuris įsijungia automatiškai, užvedus automobilį.
Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, t. y., 2019-12-28 D. E. tarnybiniame pranešime dėl tarnybos eigos nurodyta, kad nuo 2019-12-28 08.00 vai. vykdė tarnybą kartu su SPS Varėnos komandos specialistu K. S., Varėnos pasienio rinktinės, A. Barausko užkardos veikimo teritorijoje. Apie 11.13 val. kelyje (duomenys neskelbtini), apie 1.5 km nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, apie 20 m įvažiavę į miško keliuką, stebėjo kelią. Pastebėjo nuo lauko į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) įvažiavusį geltoną, su juodomis apdailomis keturratį motociklą valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pavojingais manevrais manevravo kelyje. Vairuotojas nedėvėjo šalmo, dėvėjo kamufliažinę striuke. Minėtą keturratį motociklą, prieš tai buvo pastebėję (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena J. J., jam gerai žinomas asmuo, nes yra keletą kartų tikrinęs minėtą asmenį. Įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus ir garsinį signalą, važiuojant iš paskos atstumu apie 30 - 40m vairuotojas juos pastebėjo ir padidinęs greitį pradėjo važiuoti lauko keliuku link (duomenys neskelbtini) kaimo. Besivejant transporto priemonę, buvo įjungti garsiniai ir šviesos signalai, bent kelis kartus asmuo buvo atsisukęs ir matė tarnybinį visureigį, bei šviesos signalus, tačiau dar labiau didino greitį, atsisukusį asmenį pažino, kad tai yra minėtas (duomenys neskelbtini)kaimo gyventojas J. J.. Asmuo buvo persekiojamas iki (duomenys neskelbtini)kaime esančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į kiemą, nulipo nuo motociklo dėvint ta pačia minėta kamufliažinę striuke, kurią vėliau nusiėmė, ir ėjo link tarnybinės transporto priemonės sukiodamas rodomąjį pirštą prie smilkinio.. Asmuo kėlė pretenzijas, kodėl pareigūnai jį persekioja. Asmuo buvo paprašytas prieiti prie automobilio, bet greitai įbėgo į kiemą ir užsidarė vartus. Apie įvykį pranešta Varėnos PR budėtojui, kadangi kieme atsirado daugiau asmenų buvo paprašyta Varėnos PU A. Barausko budėtojo, kad atvyktų dar vienas patrulis ir policijos pareigūnai blaivumo patikrinimui. Apie 13.00 val. atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatyta, kad asmuo yra blaivus, keturratis motociklas yra neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu ir yra pasibaigusi privalomoji techninė apžiūra. Asmuo savo automobiliu atvyko į A. Barausko pasienio užkardą ANK surašymui (b.l. 8).
Liudytojas V. L. parodė, kad yra J. J. pusbrolis. J. paskambino draugas ir paprašė susitikti. J. jam pasakė, kad netrukus grįš, išvažiavo ir grįžo po 10-15 min. P. atidarė vartus J.. Grįžęs pastatė keturratį, uždarė vartus ir kalbėjosi su juo. Vėliau teigė, kad nepamena, ar pareigūnams atvažiavus vartai buvo uždaryti. Neužilgo prie namo privažiavo pareigūnai. Vėliau teigia, kad viskas vyko akimirksniu- atvažiavo J. ir pasieniečiai. J. pradarė vartus ir pareigūnas staigiai jį čiupo už rankos, sakydamas „dabar už viską tau surašysim“. Kitas draugas P. J. tempė atgal. Tada pareigūnai pasakė, kad kviečia policiją. Tiek jis ir tematęs šio įvykio. Jis garsinio signalo negirdėjo, matė, tik kad dega švyturėliai. Vėliau atvažiavo pastiprinimas- policijos pareigūnai. Kol laukė pastiprinimo, jis nesiklausė, ką kalbėjo J. su pareigūnais, nuėjo į šalį ir tik iš tolo matė, kad pareigūnai atvyko, surašė ir viskas. Šalnų tą dieną nebuvo. Jam atrodė, kad šunys buvo uždaryti voljere, tačiau tiksliai nepamena.
Liudytojas P. K. parodė, kad su J. yra pažįstami ir jis pagal patentą dirba pas J. Įvykio dieną dirbo, kai J. susiruošė važiuoti iki bokštelio pas draugą. Po 10-15 min grįžo. Jis atidarė jam vartus, ir J. įvažiavo gilyn į kiemą. Jis uždarė vartus. Pasistatęs keturratį J. priėjo prie jo. J. buvo be šalmo, su kapišonu, kamufliažinėmis kelnėmis, mėlyna striuke, batais tipo kedais. Greit -už 3-4 min. pamatė, kai atvažiavo pareigūnų džipas ir sustojo prie vartų. Kai atvažiavo, jie buvo trise - jis, L. ir J. Matė švyturėlius, garsinio signalo negirdėjo. J. pradarė vartus, o pareigūnas stvėrė, norėdami J. ištempti iš kiemo, rėkdamas, kad dabar J. už viską surašys. Jis įtempė J. atgal. Tada pareigūnai išsikvietė kitą ekipažą, vėliau atvažiavo policija. Vėliau teigia, kad pats nematė, kad atvažiavo policija. Jis visą laiką nuo pasieniečių atvažiavimo iki pat galo buvo su J. ir viską girdėjo, ką J. kalbėjo su pareigūnais. J. klausė, ko nestojai ir šis atsakė, kad nematęs. Vėliau teigė, kad pastoviai nebuvo, atsitraukdavo 10-15 min., tai gal kažko ir nenugirdo. Nurodo, kad kieme buvo trys palaidi šunys, bet tiksliai negali pasakyti.
Dėl ANK 420 str. 2 d. padaryto nusižengimo.
Teismo posėdžio metu abu pasienio pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, patvirtino, kad jie aiškiai matė iš (duomenys neskelbtini) kaimo per lauką važiuojantį juodai geltoną keturratį, kuris išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), kur vyksta transporto priemonių judėjimas, ir sankryžoje J. J. galine varoma dalimi staigiai apsisuko, išpiešdamas saulę. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir jų tarnybiniuose pranešimuose. Jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą objektyviai abejoti minėtų pareigūnų parodymais bei tarnybinio pranešimo teisėtumu, byloje nėra. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei administracinio nusižengimo fiksavimo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nenurodė aplinkybių, kad jis konfliktuoja su minėtais policijos pareigūnais, nenurodė kitų aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad pasienio pareigūnai jį galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti ar nubausti. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pasienio pareigūnų K. S. ir D. E. nurodytomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis, o J. J. pateikta versija laikytina pasirinkta gynybos taktika, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų savo veiksmų. Be to, J. J. parodymai, duoti teismo posėdyje, prieštarauja nuo jo paaiškinime nurodytų aplinkybių (b .l. 9). Teisme J. J. parodė, kad grįždamas namo tuo pačiu lauko keliu išvažiavo į asfaltą, kuris buvo apledėjęs, o kadangi keturratis nepritaikytas važiavimui asfaltu, davus truputį gazo, ant ledo keturratį užnešė. Tuo tarpu savo paaiškinime teigia, kad apsisuko lauko kely, šiek tiek užvažiuodamas ant pagrindinio kelio.
Pažymėtina, jog pagal ANK 426 str. 2 d. chuliganiškas vairavimas, t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 str. 2 d. už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) pažeistos KET nuostatos; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš ANK straipsnio dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimo, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, eismo saugumas ir yra aiškus visuomenės negerbimas ir kai nėra konkrečių, aiškių motyvų ir tikslų tokiam elgesiui. Kelių eismo taisyklės teigia, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.). Asmuo pažeidęs šiuos KET punktų reikalavimus sukelia pavojų visuomenei ir saugumui, tai yra susidaro būtina sąlyga kilti administracinei atsakomybei. Vairavimą sukeliantį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams galima apibūdinti kaip kelių eismo taisyklių nesilaikymą, kuris sukelia grėsmę savo ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.
Chuliganiško vairavimo požymius formuoja teismų praktika, kurioje yra aptinkama gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, kurie kvalifikuojami, kaip chuliganiškas vairavimas. Vienas iš jų – kai asmuo važiuodamas suko „saulutes“, t. y., buksuodamas ratais slydo šonu ant asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims, gadindamas kelio dangą (Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas byla Nr. N-261-7932/2010 2010 m. gruodžio 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo jokių konkrečių, aiškių motyvų ir tikslų tokiam J. J. elgesiui, tai jis padarė iš chuliganiškų paskatų ir, pažeisdamas KET 9 p. nuostatas, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ar kito sveikatai, gyvybei, asmens ir valstybės turto (kelio dangos) apgadinimui. Nors tuo metu kelyje intensyvaus eismo nebuvo, tačiau negalima teigti, kad asmenys gali važiuoti keldami grėsmę, kur nėra vaikščiojančių asmenų ar automobilių srauto, tokiose vietose gali grėsti pavojus asmenų ar valstybės turtui. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d. Nors administracinio pažeidimo protokole konkrečiai neįvardintas chuliganiškas vairavimas, tačiau pagal protokole nurodytą šio straipsnio dispoziciją ir kaltinimo esmę, kad J. J. sukėlė pavojų eismo saugumui, bei nurodomą šio nusižengimo straipsnį – ANK 420 str. 4 d., akivaizdu, kad J. J. buvo pareikštas kaltinimas dėl chuliganiško vairavimo, todėl teismas, nepildydamas administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, nenurodydamas naujų esminių administracinio nusižengimo sudėties požymių ir nekeisdamas protokole suformuluoto kaltinimo turinio tik patikslina kaltinimą dėl chuliganiško vairavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ANK 426 str. 4 d .padaryto nusižengimo.
Teismo posėdžio metu abu pasienio pareigūnai patvirtino, kad po chuliganiško vairavimo jie nusprendė vytis J. J. ir įjungę švyturėlius ir garsinį signalą jį vijosi. Abu vieningai patvirtino, kad jiems besivejant J. J., šis bent kelis kartus buvo atsisukęs ir matė pareigūnų tarnybinį visureigį bei šviesos signalus, tačiau dar labiau didino greitį. Šias aplinkybes nurodę ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Kaip ir buvo aptarta aukščiau, pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pasienio pareigūnų K. S. ir D. E. nurodytomis ir užfiksuotomis aplinkybėmis ir jais vadovaujasi. Aplinkybę, kad pareigūnai atvažiavo su įjungtais šviesos signalais prie J. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), patvirtino ir apklausti liudytojai P. K. ir V. L.. Kitus šių liudytojų duotus parodymus teismas laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, liudytojų K. S. ir D. E. parodymams, bylos esmei. Liudytojai P. K. ir V. L. nebuvo nuoseklūs duodami parodymus, kurie buvo prieštaringi tiek jų pačių duotiems parodymams, tiek vieno kitiems duotiems parodymams. Liudytojas V. L. teigė, kad atvažiavus J.vartus uždarė pats J., tuo tarpu liudytojas P. K. teigė, kad juos uždarė jis. P. K. teigė, kad šunys buvo voljere, o V. L.- kad šunys buvo palaidi. Liudytojas P. K. parodė, kad jis visą laiką nuo pasieniečių atvažiavimo iki pat galo buvo kartu su J. ir viską girdėjo, ką J. kalbėjo su pareigūnais, tačiau teisme paklaustas, kas buvo kalbama, parodė, kad jo vis tik pastoviai ten nebuvo, jis vis atsitraukdavo 10-15 minučių. Šie liudytojai vienodai nurodė tik tas aplinkybes, kurios švelnino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę, parodydami, kad nei P. K., nei V. L., nei J. J. nesuprato, kodėl prie J. sodybos atvažiavo pasienio pareigūnai, ir kad pareigūnas stvėrė J. už rankos norėdamas ištempti J. į kiemą ir šaukdamas dabar jie už viską jam surašys, o P. tempė J. atgal. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pats J. J. nenurodė. Šiuos liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai kaip siekį palengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris yra V. L. pusbrolis, o P. K. pažįstamas, dirbantis pas J. J.. Visose kitose jų parodomose aplinkybėse šie liudytojai painiojosi, duodami parodymus. Kitų reikšmingų bylai aplinkybių jie nenurodė, kadangi patys nematė chuliganiško J. J. vairavimo ir vėliau vykusio persekiojimo.
Apibendrinant, tai kas išdėstyta, byloje pakanka duomenų, įrodančių, kad J. J. pažeidė KET 16 str. reikalavimus (tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti), bei pagrindžiančių J. J. kaltę padarius ANK 426 str. 4 d. numatytą nusižengimą ir paneigiančių jo iškeltą gynybinę versiją, todėl jo kaltė yra įrodyta.
Dėl ANK 432 str. 1 d. padaryto nusižengimo.
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad keturratį vairavo be šalmo (tai patvirtino ir visi teismo posėdyje apklausti liudytojai), tačiau kaltės dėl protokole nurodyto nusižengimo padarymo nepripažįsta, motyvuodamas tuo, kad jo keturratis registruotas kaip ratinis traktorius, todėl vairuojant traktorių šalmas nereikalingas.
14Nagrinėjamai bylai aktualios sąvokos reglamentuojamos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kurio 2 straipsnio 36 dalyje motorinė transporto priemonė apibrėžiama kaip variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Šiuo konkrečiu atveju, bylos duomenimis, t. y., administracinio nusižengimo protokolu, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog J. J. vairavo motorinę transporto priemonę - keturratį.
15Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą išskiriamos trys keturračių rūšys:
1) galingasis keturratis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 20 dalis)– keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³,
2) keturratis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 29 dalis) – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW;
3) lengvasis keturratis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 30 dalis)- keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Tai yra keturratės motorinės transporto priemonės, kurios atitinkamai klasifikuojamos pagal jų masę, didžiausią projektinį greitį, variklio darbinį tūrį, didžiausiąją naudingąją galią ir didžiausiąją nominaliąją galią.
Iš Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo matyti, kad J. J. vairuojamas keturratis registruotas Širvintų rajono savivaldybės administracijoje kaip ratinis traktorius, jo galia yra 46 kW, svoris 494 kg, todėl jis priskiriamas prie galingųjų keturračių.
Pagal Kelių eismo taisyklių 204 punktą, važiuodami visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), išskyrus atvejus, kai bet kurios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. vairuota motorinė transporto priemonė yra be kėbulo ar kitų stogo saugos lankų, J. J., vairuodamas ją, privalėjo naudoti šalmą. Ta aplinkybė, kad jo vairuojamas keturratis registruotas kaip ratinis traktorius, nepaneigia pačios transporto priemonės – galingo keturračio, rūšies ir neeliminuoja vairuotojo pareigos jį vairuojant naudoti šalmą. Kadangi J. J. pažeidė šias kelių eismo taisykles, jo veika teisingai buvo kvaalifkuota pagal ANK 432 str. 1 d.
Dėl nuobaudos skyrimo.
Skiriant nuobaudą J. J., teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad ANK 415 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 str. nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). J. J. vienu metu padarė 5 administracinius pažeidimus, dirbantis, teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 12-15), 5 kartus baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (b. l. 10-11). Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad J. J. yra linkusi nusikalsti asmenybė, sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ankstesnės poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nekeičia. Tai neigiamai charakterizuoja J. J. asmenybę ir rodo, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis.
Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos atitinkamo straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis ANK 38 str. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytųjų administracinių nusižengimų. Darytina išvada, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 ir 2 d., 420 str. 2 d., 426 str. 4 d., 432 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 646 str., 675 str. , 676 str., 682 str., teismas
nutaria:
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d, 415 str. 2 d., 420 str. 2 d., 426 str. 4 d., 432 str. 1 d. ir skirti:
- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą 60,00 EUR (šešiasdešimt eurų) baudą;
- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą 30,00 EUR (trisdešimt eurų) baudą;
- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą 500,00 EUR (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymą 1000,00 EUR (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu J. J. skirti galutinę nuobaudą 1000,00 EUR (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.
Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19109277392).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.