- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1602-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00220-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono savivaldybė
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Jelena Šiškina, Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą bei Švenčionių rajono savivaldybės pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė N. S. (toliau - Ieškovė) nuo 2010 m. birželio 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirba Švenčionėlių vaikų globos namų direktore. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Švenčionėlių globos namų savininko teisės perduotos Švenčionių rajono savivaldybei, kuri, būdama įstaigos savininke, pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau - BĮĮ) 4 straipsnį privalėjo patvirtinti biudžetinės įstaigos nuostatus. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau - Atsakovas) direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu už aplaidų ir neatsakingą Švenčionėlių vaikų globos namų darbo organizavimą bei Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės darbo pareigų netinkamą vykdymą ieškovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. teikimą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus išvadą bei į tai, kad: 1) nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Švenčionėlių vaikų globos namų savininkui, nebuvo inicijuoti, pateikti patvirtinti nauji Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatai ir nepadaryti pakeitimai Juridinių asmenų registre; 2) nebuvo inicijuotas ir pateiktas globos namų etatų sąrašas ir darbuotojų pareiginių algų koeficientai rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti; 3) nepaskirstomi darbo užmokesčio išlaidų duomenys pagal finansavimo šaltinius (valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos), nesudaryta ir nepatvirtinta darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo pagal įstaigos finansavimo šaltinius tvarka; 4) valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir Švenčionėlių vaikų globos namų patikėjimo teise valdomas turtas Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn buvo perduodamas pagal 2010 m. birželio 30 d. būklę, tačiau nebuvo atlikta įstaigos turto inventorizacija 2010 m. birželio 30 d. būklei nustatyti; 5) nuo 2010 m. liepos 1 d. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui nebuvo taikomi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtinti rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai; 6) įstaigoje neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus; 7) nepatvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka; 8) valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kasinių išlaidų buhalterinės apskaitos registre kasinių išlaidų suma apskaičiuota 27 913, 29 Lt didesnė, negu parodyta rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriui pateiktoje 2010 m. rugsėjo 30 d. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ir patirtų sąnaudų ataskaitoje; 9) 2010 m. rugsėjo 30 d. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ir patirtų sąnaudų ataskaitoje 2010 m. III ketvirčio patirtos sąnaudos 27 1426, 50 Lt, tačiau buhalterinės apskaitos suvestinis registras nesudarytas, todėl ataskaitos duomenys nėra patvirtinti buhalterinės apskaitos duomenimis, neparengtas ir nepatvirtintas buhalterinės apskaitos registras. Ieškovė prašė panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą, nes, jos teigimu, Atsakovas praleido terminą drausminei nuobaudai skirti, be to, dalį tariamų pažeidimų, padarytų neveikimu, lėmė paties Atsakovo veiksmai. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. liepos mėn. Atsakovui pateikė naujus globos namų nuostatus, tačiau jie Tarybos posėdyje buvo patvirtinti tik 2010 m. lapkričio 25 d., o Juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. gruodžio 13 d.; nesant globos namų nuostatų, Ieškovė Atsakovui negalėjo pateikti globos namų etatų sąrašo bei pareiginių algų koeficientų, paskirstyti darbo užmokesčių išlaidų duomenų pagal finansavimo šaltinius, sudaryti ir patvirtinti darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo tvarkos, parengti apskaitos politikos ir politikos vadovo, nes nesant nuostatų nebuvo aišku, kieno kompetencijai priskirtinas šių klausimų sprendimas; perduodant globos namų patikėjimo teise valdomą turtą, buvo laikomasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 28 d. rašte nustatytos tvarkos bei rekomendacijų, jame nebuvo reikalavimo atlikti turto inventorizaciją; kasinių išlaidų sumos skirtumas yra lėšų likutis iki globos namų savininko teisių perdavimo, todėl Finansų ministerijos 2010 m. birželio 19 d. nurodymu jos naudojamos globos namų vadovo nuožiūra ir ataskaitų apie šių sumų panaudojimą neprivaloma teikti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis audito išvadomis, personalo skyriaus išvada. Įvertinus visas aplinkybes buvo priimtas ginčo įsakymas. Nuobauda paskirta laikantis DK nustatytų terminų, pažeidimui paaiškėjus audito metu, todėl vieno mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudą nuo paaiškėjimo dienos, nepraleistas.
Trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės atstovė E. B. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko Atsakovo nurodytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad Atsakovas, skirdamas Ieškovei drausminę nuobaudą už III ketvirtyje padarytus darbo drausmės pažeidimus, be pagrindo rėmėsi 2009 m. spalio 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatuose bei 2005 m. gegužės 10 d. patvirtintame Vaikų globos namų pareigybės aprašyme nustatytomis direktorės darbo pareigomis. Remdamasis BĮĮ 4 straipsniu, teismas pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybė, perėmusi Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teises ir pareigas, privalėjo pakeisti šios įstaigos nuostatus, kuriuose turi būti nurodyta įstaigos vadovo kompetencija (BĮĮ 6 straipsnio 7 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatai patvirtinti 2010 m. lapkričio 25 d., globos namų direktoriaus pareigybės aprašymas patvirtintas 2010 m. gruodžio 13 d., todėl, nustatant darbo drausmės pažeidimą, globos namų direktorės kompetencija ir darbo pareigos nebuvo apibrėžtos. Kadangi pagal BĮĮ įstaigos nuostatų pakeitimas priskiriamas išimtinai savininko teises bei pareigas įgyvendinančiai institucijai, tai teismas sprendė, kad Atsakovas nepagrįstai laikė darbo drausmės pažeidimu tai, jog Ieškovė neinicijavo nuostatų pakeitimo ir nepateikė jų patvirtinti. Be to, iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad Ieškovė pateikė Atsakovui nuostatų projektą. Savivaldybei nepatvirtinus įstaigos nuostatų ir nenustačius įstaigos vadovo ir savininko teises bei pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijų, teismas nenustatė Ieškovės kaltės dėl globos namų darbuotojų etatų sąrašo ir darbuotojų pareiginių algų koeficientų nepateikimo savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti, darbo užmokesčio duomenų nepaskirstymo pagal finansavimo šaltinius (valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos) ir dėl darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo pagal įstaigos finansavimo šaltinius tvarkos nesudarymo ir nepatvirtinimo bei dėl to, kad įstaigoje nepatvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Ieškovė dėl šios dalies aplaidžiai ir neatsakingai organizavo įstaigos darbą bei netinkamai atliko direktorės darbo pareigas. Nurodė, jog globos namai nebuvo pertvarkomi ar reorganizuojami, todėl, keičiantis įstaigos savininkui, atlikti inventorizaciją nebuvo privaloma (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 4 punktas). Iš socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtinto steigėjų (dalininkų, savininkų) teisių, pareigų ir turto perdavimo savivaldybėms priemonių plano teismas nustatė, kad pasirengimas perduoti teises, pareigas bei turtą vyko iki 2010 m. liepos 1 d., kai Švenčionių rajono savivaldybė nebuvo Švenčionėlių vaikų globos namų savininkė, todėl Atsakovas neturėjo įgaliojimų spręsti, ar iki 2010 m. liepos 1 d. Ieškovė tinkamai atliko savo pareigas, ir be pagrindo nubaudė Ieškovę už tai, kad įstaigoje nebuvo atlikta inventorizacija 2010 m. birželio 30 d. būklei nustatyti. Iš liudytojos T. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti ir savivaldybės patvirtinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai skiriasi labai nedaug, nenustatyta, kad įstaigoje nebuvo taikomi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, todėl sprendė, jog toks pažeidimas nebuvo pagrindas drausminei nuobaudai skirti. Nors teismas nustatė, kad globos namuose nebuvo patvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka, neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas, tačiau, nesant įstaigos nuostatų ir kartu neapibrėžus savininko bei įstaigos vadovo kompetencijų, pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad šie pažeidimai padaryti dėl Ieškovės kaltės, juolab kad byloje negauta įrodymų apie tai, jog Ieškovė nepateikė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau - VSAĮ) nustatytų finansinės būklės ataskaitų. Teismas nustatė, kad Finansų ministerijos 2010 m. birželio 19 d. rašte nenurodyta, jog duomenys apie lėšų likučio panaudojimą neturi būti įtraukti į finansines ataskaitas; konstatavo, kad globos namuose nebuvo sudarytas buhalterinės apskaitos suvestinis registras, neparengtas ir nepatvirtintas buhalterinės apskaitos registras, Ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių įstaigoje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant nustatytų reikalavimų; neužtikrindama, kad įstaigoje būtų laikomasi norminiuose aktuose nustatytos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, netinkamai atliko darbo pareigas. Teismas nustatė, kad apie visus išvardytus Ieškovės veiksmus Atsakovui buvo žinoma iki audito atlikimo, todėl Atsakovas praleido įstatyme nustatytus terminus drausminei nuobaudai už juos skirti. Švenčionėlių vaikų globos namuose 2010 m. III ketvirčio finansinis (ribotos apimties) auditą atliko Švenčionių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kuri yra savivaldybės įstaiga, todėl audito, o ne Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvados surašymo diena laikoma pažeidimo padarymo fakto paaiškėjimo diena.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais: Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra netinkamas Atsakovas šioje civilinėje byloje; Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų netaikymas Švenčionėlių vaikų globos namų ilgalaikio turto nusidėvėjimui nuo 2010 m. liepos 1 d. - buvo pagrindas drausminei nuobaudai skirti; dėl Ieškovės kaltės Švenčionėlių vaikų globos namuose nebuvo patvirtinta įsakyme nurodyta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka, neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas; pažeidimo padarymo fakto paaiškėjimo diena laikytina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvados surašymo diena, todėl drausminė nuobauda už audito išvadoje nurodytus pažeidimus Ieškovei skirta nepraleidus vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti.
Tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybė pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Nurodo, jog pritaria Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentais bei reiškiamiems reikalavimams.
Ieškovė Atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nesutikdama su apelianto argumentais dėl netinkamo Atsakovo, Ieškovė nurodė, kad jai drausminė nuobauda buvo paskirta Atsakovo įsakymu, todėl Ieškovė, ginčydama šią nuobaudą teisme, pagrįstai Atsakovu nurodė Švenčionių rajono savivaldybės administraciją. Be to pabrėžė, kad analogiškame Ieškovės ir Atsakovo ginče dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovo įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S.“ skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, precedentine nutartimi analogiškai Atsakovo tinkamumo klausimą išsprendė Atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Atsikirsdama į Atsakovo argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino, Ieškovė nurodė, kad drausminė nuobauda buvo skirta už eilę tariamų darbo drausmės pažeidimų, kurie buvo žinomi Atsakovui gerokai anksčiau nei 1 mėnuo iki drausminės nuobaudos skyrimo; pačios išvados, kurios pagrindu buvo skirta drausminė nuobauda, įteikimo Švenčionių rajono savivaldybei data nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl Atsakovo sužinojimo apie tariamai įvykdytą darbo drausmės pažeidimą momento. Pažymėjo, kad dėl tariamai netinkamai inventorizuoto ir pavėluotai perduoto savivaldybei turto Ieškovei buvo skirta kita drausminė nuobauda, kuri buvo panaikinta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimu. Ieškovės teigimu, šis faktas tik dar kartą patvirtina, kad drausminė nuobauda Ieškovei buvo skirta nepagrįstai, o apie faktus, tariamai sudarančius pagrindą Ieškovei skirti drausminę nuobaudą, Atsakovas žinojo gerokai anksčiau nei mėnesį iki Ieškovės teisme ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo. Ieškovės nuomone, susiklosčiusi faktinė situacija, nepriklausiusi nuo Ieškovės valios, šalina Ieškovės drausminės atsakomybės pagrindus, kas reiškia, jog Ieškovė drausminėn atsakomybėn buvo patraukta neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė Atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis jam deleguotas vietos savivaldos viešojo valdymo funkcijas, o savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo ir dėl to negali būti šalis ar trečiasis asmuo arba šalies atstovas civiliniame procese (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 47, 51 straipsniai). Savivaldybei civilinio proceso teisiniuose santykiuose atstovauja savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracija per jos direktorių, todėl kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso pažeidimo, lemiančio kurių nors asmenų teisių suvaržymą tuo, kad Atsakovu byloje nurodė Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, kuri civilinėje byloje įstatymo pagrindu veikia Švenčionių rajono savivaldybės vardu. Pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra subjektas, įgyvendinantis specialias savivaldos institucijų veiklos priežiūros funkcijas, todėl Atsakovui šios tarnybos atlikto audito rezultatai buvo žinomi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. ir negalėjo būti nežinomi, atsižvelgiant į tarnybos veiklos paskirtį ir jos ryšį su atsakovu. Dokumentų persiuntimas iš savivaldybės biudžetinės įstaigos šią įstaigą įkūrusios savivaldybės institucijai, pareikalavęs keleto papildomų dienų, kuriuo remiasi Atsakovas, neturi ir negali turėti įtakos Ieškovės teisei, kad dėl jos drausminės atsakomybės būtų pasisakyta ir išspręsta per DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kolegija pažymėjo, kad savivaldybė negali atsikirsti tuo, kad apie jos įsteigtos ir to administracinio vieneto bendruomenės savivaldos įstatymu deleguotąją teisę įgyvendinančios įstaigos, nustačiusios Ieškovės darbo drausminės atsakomybės pagrindą galbūt sudarančias aplinkybes, atliktą tyrimą sužinojo tik po formalaus tyrimo dokumentų perdavimo savivaldybės administracijai 2010 m. lapkričio 23 d. raštu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad terminas drausminei nuobaudai skirti buvo praleistas, o tokio termino, kuris negali būti nei pratęsiamas, nei atnaujinamas, praleidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš Ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyta, kad tai, jog pasikeitė įstaigos savininkas, savaime nereiškia, kad įstaigoje nustoja galioti visi iki tol priimti lokalūs teisės aktai, o jos vadovas ir (ar) kiti darbuotojai įgyja teisę nevykdyti jiems priskirtų funkcijų ir pareigų, remdamiesi tariamu jų turinio neapibrėžtumu. Be to, įstaigos direktorės pareigos, už kurių netinkamą atlikimą Ieškovei buvo taikyta drausminė atsakomybė, buvo ir yra nurodytos ne tik globos namų nuostatose, tačiau ir įstatymuose bei teisės aktuose: Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678 patvirtinto Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 5 ir 17 punktuose, BĮĮ 9, 11 straipsniuose, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 21 straipsnyje, 35 straipsnio 1 dalyje ir kt. Įstatymų reikalavimų, reglamentuojančių Ieškovės veiklą ir kompetenciją, pažeidimai yra savarankiškas pagrindas Ieškovei taikyti drausminę atsakomybę, nes tokie Ieškovės veiksmai yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės DK 234 straipsnio prasme. Bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami DK 241 straipsnį ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnį, nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad drausminė nuobauda Ieškovei paskirta praleidus terminą. Kasatoriaus direktorė audito išvadą ir ataskaitą gavo tik 2010 m. lapkričio 24 d., todėl būtent šią dieną objektyviai galėjo anksčiausiai sužinoti apie Ieškovės padarytus pažeidimus ir jų turinį. Teismai, neteisingai vertindami Kontrolės ir audito tarnybos teisinį bei faktinį statusą, jos kompetenciją ir tapatindami tarnybą su kasatoriumi, nepagrįstai konstatavo, kad audito išvados surašymo dieną joje esanti informacija tapo žinoma ir kasatoriaus direktorei. Tarnyba yra atskiras juridinis asmuo, savo uždavinius ir funkcijas vykdo nepriklausomai, savarankiškai, objektyviai ir nešališkai; teismai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad tarnyba tiesiogiai pavaldi kasatoriui, o jos veikla ir atliekamos funkcijos priklauso nuo kasatoriaus valios ir bet kokie jos veiklos metu nustatomi duomenys ar priimami sprendimai (dokumentai) yra ar tampa žinomi kasatoriui nuo jų nustatymo ar priėmimo momento, o ne nuo faktinio tokios informacijos gavimo pas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorę ir tinkamo susipažinimo su tokios informacijos turiniu. Nagrinėjant šią civilinę bylą kasatorius ne kartą yra išreiškęs pagrįstų abejonių dėl to, ar jis yra tinkamas Atsakovas šioje byloje. Kasatorius nėra nei įstaigos savininkas, nei Ieškovės darbdavys; jo nuomone, šioje civilinėje byloje Atsakovu turėjo būti traukiama Švenčionių rajono savivaldybė kaip įstaigos savininkė ir Ieškovės darbdavė. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė tik atliko jai savivaldybės pavestas funkcijas, veikė ne pagal kasatoriaus, bet savivaldybės kompetenciją. Kasatorius, būdamas atskiras juridinis asmuo, nedalyvavo traukiant Ieškovę drausminėn atsakomybėn.
Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Atsakovo kasacinį skundą, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad anot Atsakovo, darbo drausmės pažeidimo faktas tapo žinomas tik po to, kai Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyrius pateikė 2010 m. gruodžio 16 d. išvadą Nr. A4-175 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. darbo drausmės pažeidimo“. Teismai, konstatuodami drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimą, šių aplinkybių nevertino, todėl išvadų dėl šio termino praleidimo negalima laikyti pagrįstomis. Nurodė, kad DK 236 straipsnyje nustatyta, jog drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad drausminės atsakomybės pagrindas gali būti ir vienas darbo drausmės pažeidimas. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Aiškinant šias abi įstatymo normas kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad viena drausminė nuobauda gali būti skiriama tiek už vieną, tiek už kelis darbo drausmės pažeidimus. Tokia išvada leidžia suformuluoti taisyklę, kad tuo atveju, kai viena drausminė nuobauda paskirta už kelis darbo drausmės pažeidimus, teismas turi aiškinti kiekvieno pažeidimo padarymo faktą ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Paminėjo, kad teismai tokio įstatymų reikalavimo nesilaikė, nes aiškino ir vertino ne visus ir kiekvieną atskirai įsakyme nurodytą pažeidimą, kuris buvo laikomas pagrindu skirti Ieškovei drausminę nuobaudą. Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra tinkamas Atsakovas, nes, Ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą - skyrė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius, veikiantis pagal jam suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti šiam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintu bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl Švenčionių rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A1-233, kuriuo Ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Byloje nustatyta, kad Ieškovė nuo 2010 m. birželio 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirba Švenčionėlių vaikų globos namų direktore (1 t., b. l. 60-61). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-233 Ieškovei, remiantis DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 12).
Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorei turėjo būti žinoma apie Ieškovės pažeidimus audito išvados surašymo dieną, t. y. 2010 m. lapkričio 19 d., todėl Atsakovas, 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu skirdamas nuobaudą, praleido vieno mėnesio terminą nuobaudai skirti. Atsakovas teigia, kad darbo drausmės pažeidimo faktas jam tapo žinomas tik po Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvados Nr. A4-175 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. darbo drausmės pažeidimo“ pateikimo.
DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Šiuo atveju reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba (toliau - Tarnyba), atlikusi Švenčionėlių vaikų globos namų 2010 m. III ketvirčio finansinį (ribotos apimties) auditą, 2010 m. lapkričio 19 d. parengė „Švenčionėlių vaikų globos namų 2010 m. III ketvirčio finansinio (ribotos apimties) audito išvadą“ (toliau - Išvada) ir „Švenčionėlių vaikų globos namų 2010 m. III ketvirčio finansinio (ribotos apimties) audito ataskaitą“ (toliau - Ataskaita), kuriose Tarnyba nurodė į tikrinamojoje įstaigoje esančius pažeidimus ir Švenčionėlių globos namų direktorei rekomendavo jų šalinimo būdus (2 t., b. l. 6-7, 7-12, 13). Ataskaita ir Išvada Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje buvo gautos 2010 m. lapkričio 24 d. Šią aplinkybę patvirtina žyma ant Tarnybos Atsakovui siųsto lydraščio (2 t., b. l. 5). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. išvadoje nurodyta, kad savivaldybė apie Ieškovės darbo drausmės pažeidimus sužinojo 2010 m. lapkričio 24 d. (2 t., b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Atsakovu ir pripažįsta, kad būtent ši diena laikoma diena, kai jam tapo žinoma apie audito metu nustatytus bei apeliaciniame skunde ginčijamus pažeidimus (Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų netaikymas Švenčionėlių vaikų globos namų ilgalaikio turto nusidėvėjimui nuo 2010 m. liepos 1 d.; Švenčionėlių vaikų globos namuose kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarkos neparengimas, nepatvirtinimas, apskaitos politikos ir apskaitos vadovo nepatvirtinimas) ir Tarnybos pastebėjimus. Ieškovė neįrodė, jog apie šiuos jos pažeidimus Atsakovui buvo žinoma iki audito Išvados pateikimo. Byloje nustatyta, kad nuobauda Ieškovei buvo paskirta Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-233 (1 t., b. l. 12). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas, nes asmuo, padaręs darbo drausmės pažeidimą, tapo aiškus darbdaviui tik 2010 m. lapkričio 24 d., o ne 2010 m. lapkričio 19 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime.
Teisėjų kolegijai pripažinus nuobaudos skyrimą savalaikiu, būtina analizuoti jos taikymo pagrįstumą. Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir darbdavio subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.
Kadangi Ieškovė byloje savo poziciją gina įstaigos nuostatų nebuvimu, ir teigia, kad nesant naujų nuostatų ir jos pareigybės aprašymo, ji negali būti kaltinama savo pareigų neatlikimu ar netinkamu jų atlikimu, o Atsakovas su tuo nesutinka, apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti šiuo klausimu. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, įvirtinta, kad apskrities viršininko socialinių paslaugų įstaigų savininko teisės ir pareigos perduodamos savivaldybėms nuo 2010 m. liepos 1 d. pagal šio įstatymo priede nurodytą sąrašą. Valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šių įstaigų patikėjimo teise valdomas turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Taigi, šio įstatymo priede nurodyta, kad Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teisės ir pareigos perduodamos Švenčionių rajono savivaldybei, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d. Švenčionių rajono savivaldybei Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų pagrindu tapus likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, Švenčionių rajono savivaldybė perėmė ir vaikų globos namų steigėjo teises bei pareigas. BĮĮ 4 straipsnio 9 dalis numato, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija, priėmusi sprendimą dėl savininko teisių ir pareigų bei turto perėmimo, pakeičia biudžetinės įstaigos nuostatus. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Juridinių asmenų registro duomenimis naujieji Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatai buvo patvirtinti 2010 m. lapkričio 25 d., ir Juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. gruodžio 13 d. (1 t., b. l. 14). Tačiau tai nereiškia, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. iki naujų nuostatų įsigaliojimo nebuvo jokio akto, reglamentuojančio vaikų globos namų veiklą. Nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus globos namų savininkui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinti ir Juridinių asmenų registre įregistruoti 2009 m. spalio 14 d. Švenčionėlių vaikų globos nuostatai nenustojo galioti, ir galiojo iki naujų nuostatų įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 13 d. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Atsakovas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai vadovavosi 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintais ir Juridinių asmenų registre įregistruotais 2009 m. spalio 14 d. Švenčionėlių vaikų globos nuostatais ir Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678 (2 t., b. l. 33-35).
Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678, 4 ir 5 punktuose numatyta, kad vaikų globos namų direktorė užtikrina, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, teisės aktų nustatyta tvarka, jis taip pat kontroliuoja vaikų globos namų įsakymų, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Vilniaus apskrities viršininko įsakymų bei kitų teisės aktų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą (2 t., b. l. 34). Be to, pagal 2009 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintų Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatų 16.2. punktą, globos namų direktorius atsako už finansinę, ūkinę ir administracinę veiklą, valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimą pagal paskirtį, materialinių vertybių apsaugą (2 t., b. l. 40).
Kaip matyti iš 2010 m. gruodžio 22 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S., vienas iš Ieškovės padarytų pažeidimų, sudarančių pagrindą papeikimo skyrimui, yra Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų nuo 2010 m. liepos 1 d. netaikymas įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui (1 t., b. l. 12). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad įstaigoje globos namų direktorės 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-10 buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“ nustatyta tvarka, ir kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtinti rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai skiriasi labai nežymiai, ir nėra duomenų, kad įstaigoje nebuvo taikomi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, manė, kad toks pažeidimas nesudaro pagrindo drausminei nuobaudai skirti. Susipažinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“, kuriuo rėmėsi Ieškovė, matyti, kad jis nustato turto nusidėvėjimo ribas (maksimumą ir minimumą), o Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T-33 numatė konkrečius turto nusidėvėjimo normatyvus metais (2 t., b. l. 47-55). Netaikant konkretaus nusidėvėjimo koeficiento, patvirtinto minėtu savivaldybės sprendimu, ir skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, susidarys tam tikras duomenų neatitikimas, neleidžiantis tiksliai apskaičiuoti nusidėvėjimą. Byloje Ieškovė neginčijo, kad nesilaikė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-33. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Tokiu būdu Ieškovė nesilaikė pareigos užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą, jų kontrolę (Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatų 16.2. punktas, Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 5 punktas). Nors darbo drausmės pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių (materialinių), tačiau tai sukėlė formalius padarinius (t. y. nebuvo galima nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo, tiksliai užpildyti finansinės atskaitomybės dokumentus). Sutiktina su Atsakovu dėl tyčinės kaltės formos nebuvimo (2 t., b. l. 16). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ieškovė privalėjo laikytis ne tik pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti atidžiai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad darbe vadovautis norminiais teisės aktais Ieškovei buvo privalu, o nesilaikant šių reikalavimų, galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė (papeikimas), kadangi už savo pareigų netinkamą vykdymą direktorius atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymo, su kuriuo Ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, 18 punktas (2 t., b. l. 35).
Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstaigos apskaitos politikos ir apskaitos vadovo pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarkos neparengimas ir nepatvirtinimas, taip pat nėra pagrindas drausminei nuobaudai skirti.
2010 m. gruodžio 22 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo Ieškovei nurodyta, kad Ieškovė pažeidė reikalavimą parengti ir patvirtinti įstaigos apskaitos politikos ir apskaitos vadovo pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (1 t., b. l. 12). VSAĮ – tai įstatymas, nustatantis atskiro viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės <...> sudarymo reikalavimus. VSAĮ tikslas – nustatyti viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybės sudėtį, sudarymo reikalavimus, finansinės atsakomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį, atsakomybę už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą (1 straipsnis). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 patvirtinto 1-e viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 37 punkte nurodyta, kad viešojo sektoriaus subjekto vadovas turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Atsakovas, siekdamas patvirtinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą, teismui pateikė audito Ataskaitą, kurioje patvirtinama Ieškovės šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą (2 t., b. l. 10). Tuo tarpu Ieškovė savo pozicijos niekaip neapgynė, neįrodė, kad šie teisės aktai buvo įgyvendinti, nors būtent ji, pagal VSAĮ 35 straipsnio nuostatas atsakinga už viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikimą teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms ir paskelbimą laiku. Be to, 2010 m. gruodžio 22 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo Ieškovei teigiama, jog Ieškovė nėra patvirtinusi kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarkos (2 t., b. l. 12). Pažymėtina, kad Ieškovė kaip ieškinyje, taip ir prie jo pateiktuose dokumentuose pripažįsta, kad įstaigoje nebuvo patvirtinta kasinių išlaidų ir patirtų sąnaudų pagal atskirus finansavimo šaltinius tvarka (1 t., b. l. 6, 20). Kaip nurodyta Ataskaitoje, dėl šios priežasties neaišku, kuo remiantis surašyti duomenys Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateiktoje už suteiktas globos paslaugas biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2010 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje ir vaiko globos išmokos biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2010 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje (2 t., b. l. 11). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 4 straipsnį ūkio subjektų apskaitą privaloma tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami, naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad būtent ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais. Nors šis, kaip ir apskaitos politikos ir apskaitos vadovo neparengimas, darbo drausmės pažeidimai nesukėlė įstaigai didelės žalos, tačiau pažymėtina, kad griežtas teisės aktų, reglamentuojančių įmonės ar įstaigos finansinės sferos tvarkymą, reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų, bendrovės turto pasisavinimui, iššvaistymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji, kaip įstaigos direktorė, savo veiklą vykdė netinkamai, pažeidė Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678, 4 ir 5 punktus, 2009 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintų Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatų 16.2. punktą. Todėl pripažintina, jog Atsakovas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudos skyrimą. Byloje nustatytos darbo pareigų pažeidimo aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo Ieškovei taikytą drausminę nuobaudą – papeikimą – panaikinti (CPK 185 str.).
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškovės ieškinį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš Atsakovo valstybei buvo priteista 133 Lt žyminio mokesčio bei 10, 35 Lt pašto išlaidų. Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos priteistinos 10, 35 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o ieškinį atmetus ir apeliacinį skundą tenkinus, jos priteistinos iš Ieškovės. Taigi iš Ieškovės Atsakovo naudai priteistina 140 Lt žyminio mokesčio išlaidų, susidariusių teikiant apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės N. S. ieškinį atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722) naudai 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10, 35 Lt (dešimt litų 35 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).