Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 23 parų administraciniu areštu ir transporto priemonės – automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 28 d. liepos 14 d. R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 28 d. 00.15 val. Šilutės r. sav., Šilutėje, Cintjoniškių g., vairavo T. J. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,7 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių po to, kai jam 2012-05-10 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį. Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2014 m. sausio 28 d. R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymo, nes šis 2014 m. sausio 28 d., apie 00.15 val., vairavo T. J. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei kai jam 2012 m. gegužės 10 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą.

Skundžiamu nutarimu Šilutės rajono apylinkės teismas R. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 23 parų administracinį areštą ir transporto priemonės – automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Transporto priemonės savininkas T. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konfiskavo jam priklausantį automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes šį automobilį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. vairavo be jo leidimo, todėl, apelianto nuomone, jam priklausanti transporto priemonė neturi būti konfiskuota, nes pastarasis nedalyvavo padarant administracinį teisės pažeidimą ir dėl šio pažeidimo nėra jo kaltės. Taigi iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimo dalimi, kuria pažeidėjui R. S. taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso jam – T. J., konfiskavimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 26 str. 1 d. inter alia nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 130² str. inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Taigi, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir R. S. neskirti papildomos nuobaudos – T. J. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria R. S. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininko T. J. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas T. J. yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui R. S. neskirti papildomos nuobaudos nėra. Apygardos teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ATPK 26 str. 1 d. ir 130² str. nuostatas. R. S. paskirta administracinė nuobauda, t. y. pagrindinė ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda – administracinis areštas ir papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 str. 1 d. 3, 5 punktai, 22 str.), yra teisinga.

Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio dieną T. J. girtavo kartu su draugais, tarp kurių buvo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S.. Automobilio savininkas T. J. aiškina, kad tuo metu, kai jis, būdamas išgėręs, miegojo savo automobilyje, jo draugas R. S. savavališkai paėmė iš jo rūbų kišenės automobilio variklio užvedimo raktelius ir vairavo automobilį be jo leidimo. Jis prabudo tik tada, kai R. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat aiškino, kad įvykio dieną, būdamas išgėręs, vairavo draugo T. J. automobilį, o šis automobilyje miegojo (b. l. 22). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas T. J. su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Girtaudamas kartu su draugais, iš jų ir pažeidėju R. S., T. J. visiškai nesirūpino savo daiktu, netgi priešingai, palikdamas automobilio raktelius prieinamoje vietoje sudarė galimybę bet kam juo naudotis, elgėsi itin rizikingai. Už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad T. J., būdamas išgėręs, palikdamas automobilio raktelius prieinamoje vietoje, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jam priklausantis automobilis nebūtų panaudotas pažeidimo padarymui. Daryti išvadą, kad R. S. automobilį pasiėmė prieš daikto savininko valią, neleidžia ir tai, kad dėl šio įvykio T. J. žinodamas, kad jo automobilis yra sulaikomas, nesikreipė į policiją dėl neteisėto automobilio užvaldymo, nors, kaip pats nurodė, juo savavliškai naudojosi išgėręs draugas. Priešingai – tuo metu, kai R. S. buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų, kartu su juo važiavęs T. J. pastarųjų neinformavo, jog draugas R. S. jam priklausantį automobilį pasiėmė savavališkai. Tokių aplinkybių patikrinimo metu nenurodė ir pažeidėjas R. S.. Kaip matyti iš policijos pareigūnės Vitalijos Gotautaitės 2014-01-28 tarnybini pranešimo (b. l. 12), jame neužfiksuoti jokie duomenys apie tai, kad R. S. savavališkai pasiėmė T. J. priklausantį automobilį ir juo disponavo prieš savininko valią. Apygardos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.

Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad T. J. priklausantis automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas prieš savininko valią ir kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. juo disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad T. J. neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir nekonfiskuoti šiuo atveju ne pažeidėjui priklausančio automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (LVAT Nr. N575-1742/2008).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kadangi automobilis prarastas dėl neteisėtų R. S. veiksmų, automobilio savininkas T. J. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudamas iš kalto asmens atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ATPK nuostatas pritaikė tinkamai, toks teismo sprendimas atitinka teismų praktiką (LVAT nutartis Nr. N261-4264/2011). Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimą dėl automobilio konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.