Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovams J. J. ir V. J., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams J. J. ir V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovai ir trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant atsakovų ir trečiojo asmens prašymui, byla išnagrinėta atsakovams ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta santuoka, įregistruota tarp J. J. (b. l. 3) ir E. J. (b. l. 4). 1997-01-31 įregistruota J. J. nuosavybė į 20,28 kv. m ploto garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., esančioje (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijoje, garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6 – 7, 21), kurio eksploatacijos mokesčius mokėjo J. J. (b. l. 8, 9 – 13). E. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), po jos mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (b. l. 16). Ginčui nagrinėti buvo išsireikalauta ir civilinė byla Nr. 2YT-10573-797/2021.

Dėl ginčo esmės.

7. Ieškovo ieškinys paduotas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant reikalavimą atsakovams, jog santuokos metu J. J.io įgytas jau minėtas nekilnojamasis turtas turi būti laikomas jo asmenine nuosavybe.

8. Atsakovai pripažino ieškinį visiškai, ginčo tarp šalių nėra, todėl teismo motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

9. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

10. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnį palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

11. Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

12. Ieškovo vardu sandoris dėl nekilnojamojo daikto (garažo), esančio 20,28 kv. m ploto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini)., esančioje (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijoje, pirkimo buvo sudarytas santuokos metu. Tačiau garažas teisiškai registruotas J. J. nuosavybe. Šalių ištuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir buvusios sutuoktinės vaikai (atsakovai šioje byloje) J. J. ir V. J. neprieštarauja ieškinio tenkinimui. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas santuokos metu įgytą ginčo turtą po santuokos nutraukimo įgijo asmeninės nuosavybės teise, jo eksploatacijai naudojo asmenines lėšas (Šiaulių teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1997-01-31 teisinė registracija, (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrijos pažyma, jog J. J. yra savininkas nuo (duomenys neskelbtini), mokėjimų garažo už eksploataciją duomenys). Dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių prieštaravimų nereiškė ir atsakovai.

13. Nėra duomenų, jog šalių susitarimu ar pareiškus ieškinį teisme, santuokos metu turėtas turtas būtų padalintas (SŠK 24 straipsnis), (duomenys neskelbtini) E. J. mirė, po jo mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei palikėjų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Po santuokos nutraukimo iki pat E. J. mirties buvę sutuoktiniai per įstatymo nustatytą terminą (SŠK 23 straipsnio 4 dalis) nesikreipė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

14. Ieškovo įgytas minimas nekilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Tačiau pripažintina, jog šis garažas įgytas 1996-12-05 (pagal 1996-12-05 (duomenys neskelbtini) kooperatyvo pažymą Nr. 299 (b. l. 21)) ir nutraukiant santuoką sutuoktiniams faktiškai pasidalinus santuokos metu įgytą turtą, po santuokos nutraukimo ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl aukščiau nurodytų argumentų visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

15. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes notaras tikslu tvirtinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį pagrįstai pareikalavo teismo sprendimo dėl ieškovo santuokos metu įgyto turto priklausomybės.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai.

16. Ieškovas nepareiškė atsakovams reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visiškai tenkinus ieškovo ieškinį teismo patirtos 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma, tenkanti kiekvienai šaliai, yra mažesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalis).

17. 2021-08-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Ieškovas neprašė priteisti valstybei žyminio mokesčio dalies (50 proc.) bei 295,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal 2021-11-22 pažymą.

18. Atsižvelgdamas ir į tai, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo tinkamas – atsakovai iki bylos skyrimo į teismo posėdį pareiškė sutikimą su ieškiniu, tik ginčo teisenos tvarka galima priimti sprendimą dėl ieškovo santuokos metu įgyto turto priklausomybės, teismas bylą išnagrinėjo per vieną teismo posėdį, ieškovas teikdamas ieškinį yra sumokėjęs valstybei 15,00 Eur žyminio mokesčio (50 proc.) dalį, todėl teismas žyminio mokesčio dalies (50 proc.) bei 295,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei iš atsakovų nepriteisia (CPK 94 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – Boksas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinės garažų naudojimo paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Nepriteisti iš atsakovų J. J. ir V. J. žyminio mokesčio dalies, bylinėjimosi išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.