Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui vyriausiajam specialistui Rimantui Stakauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto Rimanto Stakausko 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – bauda 60 Eur. A. M. nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 13 d., 14.05 val., (duomenys neskelbtini) pastato, pastatė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kai nėra tokį statymo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus.

2. Skundžiama nutartimi netenkintas A. M. skundas ir Institucijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas A. M. skundas, kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. klaidingai nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas pastatė automobilį ir paliko jį stovėti. A. M. automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tik stabtelėjo prasilenkiant ir bandant paklausti po važiuojamą dalį lakstančio piliečio, kas nutiko;

3.2. teiginys, kad A. M. automobilį paliko stovėti tam neskirtoje vietoje yra klaidingas, kadangi galima statyti automobilius visur važiuojamoje kelio dalyje, kur nėra draudžiamų ženklų, išskyrus tam tikrus atvejus (perėjos, sankryžos, tiltai ir kt.);

3.3. klaidingai nurodyta, kad nusižengimo padarymo vieta yra šalia (duomenys neskelbtini), gyvenamo daugiaaukščio, kadangi administracinio nusižengimo vieta yra šalia (duomenys neskelbtini) - įvažiavimas į PC „IKI“ vidinę teritoriją;

3.4. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2024 m. lapkričio 27 d., A. M. parašė prašymą dalyvauti jame, tačiau gavęs Institucijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą nustebo, kadangi jame buvo nurodyta, kad nutarimas priimant nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nutarimą priėmė R. Statkauskas, kuris svarstydamas A. M. administracinį nusižengimą, pažeidė ANK 577 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalis, ANK 2 straipsnio 4 dalį, ANK 12 straipsnį, ANK 498 straipsnio 1 dalį, ANK 570 straipsnio 3 dalį, ANK 587 straipsnio 1 dalį, ANK 593 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalis;

3.5. apylinkės teismas pilnai neišnagrinėjęs bylą pažeidė ANK 563 straipsnį, ANK 566 straipsnį, ANK 567 straipsnį, ANK 577 straipsnį, ANK 587 straipsnį, ANK 593 straipsnį, ANK 601 straipsnio 1 dalį, ANK 609 straipsnį.

4. Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundą Institucijos teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas A. V. su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad:

4.1. byloje surinkti duomenys patvirtina A. M. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl Skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti. Iš į bylą pateiktos kartu su pranešimu nuotraukos matyti, kad transporto priemonė yra pastatyta dviem ratais ant transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtos teritorijos (vejos), kai nėra įrengtų tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų. Ši teritorija (veja) yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dangos (asfalto) gelžbetoniniu borteliu. Nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodyta aplinkybe, kad transporto priemonė buvo tik stabtelėjusi prasilenkiant su kita didesne transporto priemone, todėl jis ja užvažiavo ant žalios vejos, nes toks elgesys yra nepateisinimas ir nepaneigia jo padaryto KET pažeidimo. Pažeidimo padarymo metu apeliantas paliko stovėti transporto priemonę, pažeidžiant taip pat ir KET 141 punkto reikalavimus, nes sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, - važiuojamosios dalies pakraštyje. Pažeidimo padarymo vietoje nėra įrengto kelkraščio, todėl transporto priemonė turėjo būti palikta stovėti važiuojamosios dalies pakraštyje šalia bortelio, jei toks stovėjimo būdas nekliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (KET 150.10 papunktis);

4.2. nesutiktina su tuo, kad protokole ir nutarime nurodyta klaidinga pažeidimo padarymo vieta, nes vertinant nuotraukoje užfiksuotą vietą, ji yra tarp pastatų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir ši vieta (adresas) taip pat buvo nurodyta atsiųstame pranešime apie padarytą nusižengimą;

4.3. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Institucijos nutarimas priimtas A. M. nedalyvaujant, neturi įtakos jo padaryto nusižengimo kvalifikavimui ir procesinių teisių užtikrinimui, nes jis dalyvavo Savivaldybės administracijoje viešame žodiniame bylos nagrinėjime. Įrašas nutarime yra techninė klaida, kuri nepažeidė apelianto procesinių teisių, numatytų ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir 570 straipsnio 1 dalyje;

4.4. Savivaldybės administracija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepažeidė apeliaciniame skunde nurodytų ANK 2 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio, 498 straipsnio 1 dalies, 570 straipsnio 3 dalies, 587 straipsnio 1 dalies ir 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6 punktų nuostatų, nes nutarimas buvo priimtas teisėtai, laikantis ANK numatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Apeliantas nenurodė jokių motyvų kaip šie straipsniai buvo pažeisti. ANK 2 straipsnio 4 dalis nepažeista, nes surinkti duomenys pagrindžia apelianto kaltę padarius nusižengimą, o ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nėra priskiriamas mažai pavojingoms veikoms, numatytoms ANK 12 straipsnyje (be to apeliantas nepripažįsta iš viso, kad tokį nusižengimą padarė). ANK 498 straipsnis visiškai nesusijęs su administracinės nuobaudos skyrimo procesu, bei procese nedalyvavo ekspertas (ANK 587 straipsnio 1 dalis). ANK 593 straipsnis suteikia Savivaldybės administracijai atlikti jame numatytus veiksmus, tačiau jų visų atlikti neprivalėjo (šiuo atveju įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimento), nes surinkti duomenys sudarė pagrindą konstatuoti, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą;

4.5. Savivaldybės administracija ir Panevėžio apylinkės teismas nepažeidė ANK 563, 566 ir 567 straipsnių nuostatų, nes visos bylos aplinkybės buvo ištirtos objektyviai ir visapusiškai, o surinkti faktiniai duomenys leido objektyviai konstatuoti A. M. veiksmuose administracinio nusižengimo požymius. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas nepažeidė ANK 601 straipsnio ir pagrįstai nereikalavo Savivaldybės administracijos pateikti viešo stebėjimo kamerų įrašų, nes pažeidimui objektyviai konstatuoti pakako byloje esančios nuotraukos, kuri patvirtinto, kad A. M. pažeidė KET 150.5 papunkčio ir 124, 141 punktų reikalavimus;

4.6. Savivaldybės administracijos protokole ir nutarime nebuvo nurodyti liudytojai, nes tokie asmenys nustatyti nebuvo, todėl nebuvo pažeistas ANK 609 straipsnis, nes byloje esantys surinkti įrodymai – nuotrauka ir kiti duomenys leido konstatuoti tai, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą;

4.7. apeliantas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo minimi skunde ir apelianto išsakyti skundo nagrinėjimo metu apylinkės teisme žodinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių prašoma netenkinti apelianto prašymo teismo posėdį rengti žodinio proceso tvarka.

5. Teismo posėdžio metu A. M. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o Institucijos atstovai – atmesti.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nagrinėjamu atveju A. M. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. spalio 13 d., 14.05 val., (duomenys neskelbtini) pastato, pastatė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kai nėra tokį statymo būdą nurodančių kelio ženklų. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir vėliau priimtame nutarime nustatyta, kad A. M. minėtais veiksmais pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus, numatančius, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

9. A. M. teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde ginčydamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą, kvestionuoja įrodymų, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, pakankamumą, surašyto protokolo ir priimto nutarimo teisėtumą.

10. Šioje byloje nėra ginčo, jog automobilis priklauso A. M., o taip pat neginčijama įvykio data, laikas, taip pat iš esmės neginčijama ir įvykio vieta. Ginčijamas įvykio vietos adresas, tačiau adresas nėra esminė šios bylos aplinkybė. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu ir vietoje užfiksuotas A. M. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo paliktas stovėti. Pasak A. M. jis važiavo kartu su liudytoju G. K., būtent tuo metu, kuomet jis automobiliu buvo pasitraukęs į važiuojamosios kelio dalies kraštą bei užvažiavęs ant vejos ir automobiliu trumpam stabtelėjęs, kad praleistų išvažiuojančią iš prekybos centro sunkiasvorę transporto priemonę, jis pastebėjo jam nepažįstamą asmenį, kuris nufotografavo automobilio stabtelėjimą. A. M. nurodė, kad dėl to jis išjungė automobilio variklį, iš automobilio išlipo ir bandė nurodyto nepažįstamo asmens paklausti, kas nutiko, tačiau šis asmuo pasišalino. Analogiškus argumentus A. M. nurodė ir Institucijai teiktame 2024 m. spalio 21 d. prašyme (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmosios instancijos teisme bei apeliacinėje instancijoje. Šiuos apelianto argumentus vertino ir Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, kuris šią A. M. pateiktą įvykio versiją atmetė, konstatavęs, jog fotonuotraukoje užfiksuotas ant vejos stovintis A. M. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliktas. Tačiau tokia apylinkės teismo išvada kelia abejonių.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės A. M. kaltu pripažintas remiantis pranešėjo pateiktu pranešimu, prie kurio pridėta viena fotonuotrauka. Šios bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju Institucijoje 2024 m. spalio 14 d. buvo užregistruotas nenustatyto asmens pranešimas („14.05 val. 2024.10.13 viduri gatve (duomenys neskelbtini)“), siųstas elektroniniu paštu. Tačiau iš aptariamos fotonuotraukos nėra matoma, ar už automobilio vairo sėdi A. M., ar sėdi keleivis, nurodomas liudytojas G. K., ar automobilyje visai nėra sėdinčių asmenų. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. K. patvirtino, jog kartu su A. M., A. M. vairuojamu automobiliu važiavo ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į „Iki“ prekybos centro vidinį kiemą; gatvelė yra siaura; kai įsuko, priešpriešais iš vidinio kiemo išvažiavo sunkiasvorė mašina, atgal nebuvo, kur išvažiuoti, todėl automobiliu A. M. pasitraukė į šoną, kad praleistų sunkiasvorę mašiną, užvažiavo ant bortelio; praleidę mašiną, važiavo toliau į vidinį kiemą; tai užtruko iki dešimties minučių, ar buvo kitų asmenų nepastebėjo, nesidairė; išlipę iš automobilio nebuvo. Teismui A. M. nurodė, jog šio įvykio metu jis buvo išlipęs iš automobilio tikslu pakalbėti su kelio važiuojamoje dalyje pastebėtu nepažįstamu asmeniu, o liudytojas G. K. tokios aplinkybės nepatvirtino. Esant šiems prieštaravimams bei nesant kitų bylos įrodymų, dėl nagrinėjamos situacijos eigos teismui kyla ne viena abejonė. Šiuo atveju aktualu tai, kad pranešėjas, kuris galimai matė A. M. galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, pareigūnų nustatytas nebuvo, o vienintelis galimo administracinio nusižengimo įrodymas yra asmens padaryta fotonuotrauka, kurios pagrindu tiek Institucija, tiek Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai padarė išvadą, kad byloje esanti nuotrauka yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, faktą. Iš byloje esančios fotonuotraukos, kuria vadovavosi Institucija, priimdama sprendimą, matyti, kad joje yra fiksuotas automobilis ant vejos. Sutiktina su apeliantu, kad pagal šią nuotrauką nėra galimybės identifikuoti, kad automobilyje yra ar nėra vairuotojas ir/ar keleivis. Nuotraukos padarymo aplinkybės, joje užfiksuotas aktualus vaizdas nėra aiškus dėl automobilyje esančių ar nesančių asmenų, kas nepaneigia apelianto argumentų dėl įvykio situacijos.

12. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo teisena, be kita ko, gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, tokiu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kurioje buvo gautas tokio asmens, kuris nėra pareigūnas, gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai. Tam, kad asmens, kuris nėra pareigūnas, pateikti duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir Institucijos patikrinti ANK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo pozicija yra ta, jog aptarti bylos įrodymai nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankami kategoriškai tvirti dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimo padarymo.

13. Pagal paties A. M. parodymus matyti, jog jis, praleisdamas iš priekio atvažiuojantį automobilį, pasitraukė ir automobiliu užvažiavo ant vejos. Analogiškai dėl šios aplinkybės parodė ir liudytojas G. K.. Ši aplinkybė fiksuota paminėtoje Institucijai pateiktoje nuotraukoje. Kelių eismo taisyklių 124 punkte nurodyta, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. Šiuo nagrinėjamu atveju yra paminėto Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimo požymių, kas atitiktų ANK 417 straipsnio 1 dalį, tačiau A. M. KET 124 punktas nėra inkriminuotas, nors atsiliepime Institucija ir konstatavo, kad A. M. pažeidė KET 124, 141 punktų reikalavimus.

14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucijos pareigūnai nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, o apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą, nustatytų prieštaravimų nepašalino. Tiek Institucijos nutarimas, tiek skundžiama nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini. Kadangi apygardos teismas savo iniciatyva byloje esančių trūkumų negali pašalinti, todėl administracinio nusižengimo byla perduotina tirti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Priėmęs tokį procesinį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų aukštesnis teismas nebepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Rimanto Stakausko 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti šiai institucijai nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.