Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovų Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š., VĮ „Valstybinių miškų urėdijos“ atstovei L. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai, VĮ „Valstybinių miškų urėdijai“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2016-07-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 51SU-70-(14.51.44.) (notarinio registro Nr. 3806) (toliau - Sutartis) J. L. iš valstybės įsigijo įsiterpusį 0,0864 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Skundas tenkintinas dalyje.

Bylos duomenimis, Pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. Valstybinei miškų tarnybai pateikė prašymą dėl miško naudmenų patikslinimo. VMT 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1542 Pareiškėjo prašymo netenkino. VMT rašte nurodyta, kad miškų kadastro duomenys buvo nustatyti remiantis 2002 m. ir 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu, kurie šiandien dienai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 6 p.). Atitinkamai VAĮ 10 straipsnio 2 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 10 straipsnio 2 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad Valstybinė įmonė Valstybinių miškų urėdija gavusi Pareiškėjo 2022-01-26 prašymą jo visiškai nenagrinėjo, nurodydama kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9328-428/2021 ir atsakovės VMU nuomone, kol teisme nebus išspręstas pagrindinis klausimas dėl Pareiškėjo 2021-05-20 prašymo VMT patikslinti miškų kadastro duomenis, Pareiškėjo prašymas dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo ir išbraukimo iš miškų valstybės kadastro negali būti nagrinėjamas, kadangi prašymas yra tiesiogiai susijęs su administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021 baigtimi.

Taigi, atsakovė VMU priimdama ginčijamą sprendimą, išdėstė savo nuomonę jog Pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas, kadangi prašymas yra tiesiogiai susijęs su teisme nagrinėjama administracine byla Nr. eI3-9328-428/2021 ir jos baigtimi, tačiau visiškai nenurodė tokios nuomonės teisinio reglamentavimo, t. y. nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu Pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas ir kaip tokiu atveju užbaigiama pradėta administracinė procedūra (sustabdoma, nutraukiama ar kt.). VAĮ 27 str. 5 d. (redakcija Nr. XII-2779 galiojusi nuo 2016-11-10) buvo numatyta, jog paaiškėjus, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Darytina išvada, kad netgi ankstesnė VAĮ redakcija numatė procedūros nutraukimą tik tuo atveju, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas, o šiuo atvejui skundas nėra tapatus, todėl net pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą atsakovė VMT neturėjo įstatyminio pagrindo Pareiškėjo skundą nenagrinėti. Kitų pagrindų nenagrinėti Prašymo nebuvo numatyta.

Tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t. y. 20022-02-24. Taikant VAĮ redakciją galiojusią ginčijamo sprendimo priėmimo metu administracinės procedūros sustabdymą reglamentuoja VAĮ 25 str., kuriame numatyta, kad:

1. Jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje. Kai šie asmenys pareiškia norą dalyvauti administracinėje procedūroje ar raštu atsisako joje dalyvauti arba jeigu per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje išsiuntimo dienos negaunamas jų atsakymas dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje, administracinė procedūra atnaujinama.

2. Jeigu paaiškėja, kad skunde ir (ar) prie jo pridedamuose dokumentuose yra duomenų apie galimai padarytą (daromą) nusikalstamą veiką (veikas) ar administracinį nusižengimą (nusižengimus), administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama.

3. Sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdomi ir šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai. Administracinę procedūrą atnaujinus, jai nustatyti terminai taip pat atnaujinami.

4. Apie sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą ir apie sprendimą ją atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu informuojamas asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra.

Taigi, kaip matyti, ginčijamo sprendimo metu galiojančioje VAĮ redakcijoje nenumatyta atsakovės VMU manytų pagrindų Prašymo palikimo nenagrinėtu. Kaip jau minėta tokių pagrindų nenurodė ir atsakovė VMU priimdama ginčijamą sprendimą.

Be to, atsakovė VMU ginčijamame sprendime pažymėjo, jog Pareiškėjas prašyme nurodė, jog „Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. D1- 474 redakcija) patvirtintų VMU įstatų 8.2. punkte nustatyta, kad „Įgyvendinant Įmonės veiklos tikslus, Įmonė vykdo šias funkcijas: atlieka miškų inventorizaciją, miškų matavimus georeferencinio pagrindo sudarymui ir rengia miškotvarkos projektus“, todėl VMU yra vienintelis viešojo administravimo subjektas, kuris atlieka miškų plotų inventorizavimą ir šio inventorizavimo duomenų tikslinimą, kurio pagrindu gali būti keičiami miškų valstybės kadastro duomenys”.

Atsakovė VMU atsakydama į šį Pareiškėjo argumentą pažymėjo, kad miškų inventorizacija, neturinti valstybinės miškų inventorizacijos statuso, t. y. privačių miško valdų inventorizacija, atliekama miško savininkų iniciatyva ir lėšomis, norint parengti atskirus miško valdų miškotvarkos projektus. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, Miškų įstatymu, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais, kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Vidinės miškotvarkos projektus gali rengti fizinis asmuo, turintis miškininkystės išsilavinimą ir pateikęs dokumentus apie išsilavinimą VMT, taip pat juridinis asmuo, valstybės narės kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jų padalinys, jeigu jų darbuotojas arba savininkas turi miškininkystės išsilavinimą ir yra pateikęs dokumentus apie išsilavinimą VMT. Pažymėjo, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina, registruoja, atlieka vidinės miškotvarkos projektų keitimą, pripažįsta negaliojančiais, priima sprendimus dėl galiojimo pratęsimo VMT.

Analizuojant šią dalį atsakovės VMU sprendimo aiškiai matosi, kad atsakovė nenurodė aiškaus konkretaus šio ginčo teisinio reglamentavimo dėl ko ši sprendimo dalis yra visiškai neaiški. Be to, ši sprendimo dalis yra neaiški ir dėl to, kad ji nėra susieta su konkrečiai pareiškėjo prašyme išdėstyta situacija, nėra aiškiai išdėstyta kokius veiksmus turi atlikti / neatlikti Pareiškėjas, ar kreiptis dėl ginčo situacijos į kitus asmenis ir kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu.

Dar ginčo kontekste galima pažymėti, jog atsakovės VMU nurodyta administracinė byla Nr.eI3-9328-428/2021 yra sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas priimtas šioje nagrinėjamojoje byloje, kadangi duomenys į kadastrą įrašomi pagal turimus inventorizavimo duomenis.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo kitų argumentų ir motyvų, išskyrus jau išanalizuotus, jame nėra.

Tuo tarpu Pareiškėjo 2022-01-26 prašymas pateiktas atsakovei VMU susideda iš 7 puslapių, kuriuose Pareiškėjas išdėsto savo argumentus, motyvus ir ginčo teisinį reglamentavimą, kuriuos taip pat išdėstė ir pateikdamas teismui skundą. Kaip jau ir minėta aukščiau ir nurodyta pačios atsakovės VMU priimtame sprendime, atsakovė VMU pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, todėl ginčijamame sprendime į pareiškėjo prašyme iškeltus argumentus neatsakyta, ginčo teisinis reglamentavimas neišdėstytas, todėl tokį sprendimą laikyti teisėtu ir atitinkančiu VAĮ reikalavimams nėra pagrindo. Tai kad atsakovė VMU praplėtė ginčijamo sprendimo motyvus ir teisinį reglamentavimą atsiliepime, nedaro priimto atsakovė VMU ir ginčijamo šioje byloje sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas naikintinas ir teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų skundo argumentų ir motyvų, kadangi viešojo administravimo subjektas jų nėra išnagrinėjęs ir dėl jų sprendimo nepriėmė. Tokią susidariusią teisinę situaciją nėra pagrindo laikyti teisėta ir atitinkančia gero viešojo administravimo principus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir atsižvelgdama į visumą pirmiau nurodytų argumentų, padarė išvadą, jog ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant tokiems sprendimams priimti taikytinos tvarkos, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nuostatų draudimus, o tokie pažeidimai yra esminiai, leidžia suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu. Sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant Sprendimą.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 10, 23 ir 56 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų (administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 p.); neteisėtas dėl to, jog jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 p.); neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.).), kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 10 ir 23 str., LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015, 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis“, Nr. 20, 2010).

Be to, Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šios chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Todėl jie turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdami Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai Sutartimis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendimai, kuriuos valstybių narių institucijos priima reglamentų pagrindu, patenka į Europos Sąjungos teisės, įskaitant ir Chartiją, taikymo apimtį. Europos Sąjungos teismų praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis (šiuo aspektu žr. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014 ir joje nurodytą ESTT praktiką).

Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, darytina išvada, kad ginčijamas administracinis aktas (raštas) priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir procedūrinius reikalavimus, t. y. pareiškėjui adresuotas raštas(sprendimas) nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), yra neaiškus, priimtas nenurodžius ginčo teisinio reglamentavimo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų urėdijos 2022 m. vasario 24 d. rašto Nr. 9.12.S(E)-256 teisėtumo, o antrasis reikalavimas – įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą patikslinti miškų inventorizavimo duomenis ir išbraukti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotus: sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: 08090826002, sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: 08090826017 vertinamas kaip išvestinis reikalavimas iš pirmojo. Kaip matyti, antrasis reikalavimas susideda iš dviejų daliu: pirmoji - Įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022-01-26 prašymą dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo; antroji - ir išbraukti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotus: sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: 08090826002, sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: 08090826017. Taigi, antrojo reikalavimo antroji dalis, kuria Pareiškėjas prašo išbraukti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo jo nurodytus miško žemės plotus pagal kompetenciją priklauso atlikti atsakovams, todėl ši skundo dalis atmestina ir skundas tenkintinas dalyje, juolab kad atsakovas ginčijamame sprendime šio klausimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 1000,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2022-05-31 prašyme dėl išlaidų teisinei pagalbai priteisimo nurodė, kad jas prašo priteisti iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos. Iš atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų (2022-03-10 avansinės sąskaitos už teisines paslaugas) nustatyta, kad skundas buvo rengiamas dėl VĮ Valstybinės miškų urėdijos sprendimo panaikinimo, pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2022 m. vasario 24 d. rašto Nr. 9.12.S(E)-256 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą patikslinti miškų inventorizavimo duomenis ir išbraukti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotus: sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: 08090826002, sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: 08090826017, atsakove skunde nurodė VĮ Valstybinę miškų urėdiją. Teismas tik 2022-10-27 teismo posėdžio metu nusprendė Valstybinę miškų tarnybą laikyti atsakove, o ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2022-05-31 prašyme dėl išlaidų teisinei pagalbai priteisimo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl laikytina, kad prašo priteisti išlaidas iš atsakovės VĮ Valstybinės miškų urėdijos.

Pareiškėjas atstovavimo išlaidoms pagrįsti pateikė 2022-03-10 avansinę sąskaitą už teisines paslaugas, 2022-03-14 vietinį mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjui teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas N. P..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme (2 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.

Pareiškėjas prašo priteisti 1000,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (skundo teismui parengimas). Pareiškėjo atstovas advokatas N. P. 2022-03-15 pateikė teismui skundą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už skundo parengimą taikytinas koeficientas 2,5. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina išlaidų suma sudarytų 4198,25 Eur (1679,3 Eur (2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 2,5). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo patirtų 1000,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio, todėl gali būti sprendžiama dėl jos priteisimo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas iš viso patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios vertinamos pagrįstomis, racionaliomis, būtinomis, ir įrodytomis. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintinas tik iš dalies, tad jis turi teisę tik į dalį savo patirtų šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimo apimtį, jų reikšmingumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra tenkintas 75 proc. Tai reiškia, kad jis turi teisę į atitinkamą dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 750,00 Eur (1000 Eur x 75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos priteisti pareiškėjui V. L. 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr.9.12.S(E)-256.

Įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022-01-26 prašymą dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Pareiškėjui V. L. priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.