- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-942/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensta“, uždarajai akcinei bendrovei „Fima“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Algirdo Gailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1202-104/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Staura“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gensta“ (anksčiau individuali įmonė ,,Gensta“) dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Staura“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“ (Nr. B2-1764-258/2012).
Ieškovo BUAB „Staura“ administratorius, gindamas įmonės kreditorių interesus, 2010-08-19 pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovams UAB „Fima“ ir UAB „Gensta“, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio tarp šalių sudarytą 2010-02-26 aktą (toliau Aktas) dėl 10 000 Lt skolos tarpusavio užskaitos ir priteisti iš atsakovo UAB „Gensta“ šią skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys, pasirašydamos šį aktą, susitarė, jog UAB „Fima“ 10 000 Lt sumažina savo skolą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina savo skolą IĮ „Gensta“, o UAB „Staura“ 10 000 Lt sumažina savo skolą IĮ „Gensta“ ir atitinkamai sumažina iš UAB „Fima“ gautinų lėšų sumas; IĮ „Gensta“ atitinkamai sumažina iš UAB „Staura“ gautinų lėšų sumas ir atitinkamai padidina iš UAB „Fima“ gautinų lėšų sumas. Taigi pagal susitarimą ieškovui UAB „Staura“ skolinga UAB „Fima“ šią skolą turėjo sumokėti IĮ „Gensta“, kuri buvo UAB „Staura“ kreditoriumi. Susitarimas buvo įvykdytas. Teigė, kad užskaitos padarytos UAB „Staura“ esant faktiškai nemokiai, tuo būdu suteikta pirmenybė vienam kreditoriui, o kiti, tuo pačiu ir darbuotojai (kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 166 612 Lt, iš jų – 499 418 Lt pirmos eilės), savo reikalavimus privalo tenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka. Be to, tarpusavio užskaitos akto pasirašymo metu Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl UAB „Staura“ bankroto bylos iškėlimo, teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ir visas UAB „Staura“ turtas buvo areštuotas, o teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Taigi buvo pažeisti lygiateisiškumo principai, šalys buvo nesąžiningos, nes ieškovas neturėjo pareigos sudaryti minėtą aktą, šalims buvo žinoma, kad pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, nes turto arešto aktas buvo įregistruotas turto areštų aktų viešame registre, taip pat buvo žinoma apie pradėtą bankroto procesą. Nurodė, jog yra visos sąlygos pripažinti ginčo aktą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, o šalis grąžinti į pradinę padėtį, t. y. iš atsakovo UAB „Gensta“ priteisti 10 000 Lt skolą BUAB „Staura“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Staura“, UAB „Fima“ ir UAB „Gensta“ 2010-02-26 sudarytą tarpusavio užskaitos aktą bei priteisė BUAB „Staura“ iš atsakovo UAB „Gensta“ 10 000 Lt skolą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 2010-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktas sudarytas ieškovui UAB „Staura“ esant nemokiam ir turint didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant 499 418 Lt pirmos eilės kreditoriams, ir suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių – ĮI „Gensta“ (dabar UAB „Gensta“). Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad šis sandoris nebuvo privalomas bendrovei, kad tiek UAB „Staura“ vadovas, tiek atsakovai turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeidžia UAB „Staura“ kreditorių teises, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, teismas konstatavo, jog yra CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetas, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Pažymėjo, kad atsakovų teiginiai dėl jų sąžiningumo ir informacijos apie ieškovo finansinę būklę neturi teisinės reikšmės, nes jie, kaip verslininkai, turėjo būti aktyvūs, elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai (CK 1.5, 6.162, 6.163 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Gensta“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą, nes nėra įrodytos būtinosios sąlygos. Teigiama, kad:
Teismas be pagrindo sprendė, jog ginčijamo susitarimo šalys buvo nesąžiningos, nes visas įmones siejo komerciniai ūkiniai santykiai, strigo atsiskaitymai, todėl ir buvo sutarta dėl skolų tarpusavio užskaitymo. Šis sandoris vėliau buvo įvykdytas. Teigia, jog jam nebuvo žinoma apie procesą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui BUAB „Staura“, jog neturėjo priežasčių domėtis šios įmonės mokumo galimybėmis, be to, bankroto byla iškelta tik 2010-03-22, todėl anksčiau nebuvo pagrindo preziumuoti, kad UAB „Staura“ yra nemoki.Pasirašant Aktą nebuvo pažeisti apribojimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes taikytas turto areštas iki šiol nėra įregistruotas Turto areštų aktų registre. Be to, jam nebuvo žinoma apie šių priemonių taikymą, o tai, kad nesidomėjo tokia informacija, nesuteikia teisės preziumuoti, jog jis yra nesąžiningas. Ginčijamu susitarimu UAB „Staura“ siekė sutrumpinti kreditorių sąrašą ir tęsti veiklą, o ne išskirti apeliantą.Apeliantas yra nedidelė įmonė, kurios apyvarta 2010 m. sudarė tik 28 869,70 Lt, bendrovėje dirba tik 2 darbuotojai, todėl šio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti jo nemokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas BUAB „Staura“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:
1. Teismas teisingai sprendė, jog yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, įskaitant ir atsakovo nesąžiningumą. Turto arešto duomenys yra vieši, todėl atsakovui negalėjo būti nežinoma apie tai, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą jo turtui buvo pritaikytas areštas. Šalių tarpusavio užskaitos aktas buvo sudarytas 2010-02-26, esant pritaikytoms apsaugos priemonėms ieškovo turtui, todėl yra teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, jog šiai dienai toks areštas nėra įregistruotas viešame registre.
2. Apelianto argumentas, kad teismo sprendimas pažeidžia protingumo principą yra nepagrįstas, nes pritaikius restituciją atsakovas turės teisę reiktši kreditorinį reikalavimą BUAB „Staura“ bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo UAB ,,Gensta“ apeliacinio skundo bei ieškovo BUAB „Staura“ atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovo BUAB „Staura“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant (CK 6.158 str. 1 d., 6.162, 6.163, 6.200 str.). Nurodoma, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, byla Nr. 3K-3-168/2007; etc.).
Kaip minėta, apeliantas UAB ,,Gensta“, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo argumentais bei išvadomis, teigia, jog, priešingai nei konstatavo teismas, byloje nepaneigta jo sąžiningumo prezumpcija, nes jam nebuvo ir neturėjo būti žinoma informacija apie teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui BUAB „Staura“, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jog ši įmonė jam – atsakovui, nesuteikė pirmenybės prieš kitus kreditorius.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius, nes, būdamas patyręs verslininkas, 2010-02-26 sudarydamas ginčo susitarimą, jis turėjo galimybę bei privalėjo tinkamai įvertinti jam žinomas aplinkybes, tai yra, kad ieškovas UAB „Staura“ su juo neatsiskaito nuo 2009 m., kad pagal viešai skelbiamą Vilniaus apygardos teismo informaciją jau nuo 2010 m. sausio mėn. šiame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Ramirent“ ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Staura“ iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-3688-258/2010), kad ši bendrovė turi ir daugiau kreditorių, o skolos siekia beveik 1,5 milijono litų ir žymiai viršija turimo turto vertę (pagal finansinių reikalavimų sąrašą buvo patvirtinta kreditorinių reikalavimų: 499 418, 80 Lt pirma eile (įmonės darbuotojai), 161 726, 17 Lt antra eile (VSDFV Vilniaus skyrius, VMI) ir 505 476, 92 Lt trečia eile). Pagaliau, priešingai nei teigia apeliantas, jam taip pat buvo arba turėjo būti žinoma apie tai, kad minimo teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Staura“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ir visas turtas buvo areštuotas ir Centrinės hipotekos įstaigos turto areštų registre šis aktas 2010-01-26 buvo įregistruotas. Taigi konstatuotina, jog šis susitarimas sudarytas jau galiojant ieškovo turto areštui (CPK 18 str.). Be to, atsakovas, kaip patyręs verslininkas, turėjo žinoti, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki bankroto bylos iškėlimo, disponavimas turtu apribojamas iki nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, o vėliau šios priemonės panaikinamos, nes visas turtas pereina bankroto administratoriaus dispozicijon (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p., 9 str. 2 d. 5 p., 13 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas atsakovas UAB ,,Gensta“, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas BUAB „Staura“ įrodė savo ieškininius reikalavimus, tai yra pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, jog sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių, tarp jų dirbančiųjų, teisės, paneigiančius atsakovo UAB ,,Gensta“ sąžiningumą, ir taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, CK 6.66 straipsnio nuostatas, o apelianto skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.