- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2-536-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik sport“
- Kategorijos
- 3.1.18.1Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 pagal ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovams Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik sport“, dėl viešojo pirkimo sutarties modifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Nodama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. Pripažinti atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieškovės pateiktą 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764713 (suma 12 787,30 Eur su PVM), 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764711 (suma 4 895,24 Eur su PVM), 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764712 (suma 22 872,11 Eur su PVM) neteisėtais ir priteisti susidariusį įsiskolinimą;
1.2. Pakeisti 2016 m. gegužės 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytą vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik sport“, netenkinus šio reikalavimo, pakeisti vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Henrivita“;
1.3. Pakeisti 2016 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Specialiosios dalies 13.6 punkte nurodyto 6 sutarties priedo „Jungtinės veiklos sutartis“ 5 punkte nurodytą vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik sport“, netenkinus šio reikalavimo, pakeisti vedantįjį partnerį iš RUAB „Nodama“ į UAB „Henrivita“.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą Infrastruktūros plėtros departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos netaikyti nuobaudų dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (draudimo laidavimo rašto) nepateikimo iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, nes poreikis modifikuoti sutartį grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir yra neatsiejamas nuo paties atsakovo bei viešojo intereso užtikrinimo. Tam, kad būtų išvengta didelės žalos, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių netaikymas keltų grėsmę sprendimo vykdymui, suponuotų ieškovės restruktūrizavimo plano nesilaikymą ir tai, kad ieškovė negalėtų tęsti įmonės veiklos, taip pat užkirstų kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo pažeistus interesus. Tik pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė galėtų tęsti įmonės veiklą ir vykdyti restruktūrizavimo planą bei, esant poreikiui, pateikti garantinių įsipareigojimų laidavimą dėl savo įsipareigojimų dalies ir ieškovei suteikiant galimybę pateikti laidavimą dėl viso garantijų įsipareigojimų laidavimo tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos partnerių finansinė padėtis nesuteiktų galimybės pateikti reikiamo įsipareigojimų užtikrinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino ieškovės RUAB „Nodama“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo teigti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas taikys nuobaudas dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo nepateikimo. Teismas pažymėjo, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškovės ieškinio pareiškimas, nepateikus objektyvių įrodymų, jog atsakovas atliks tam tikrus veiksmus, nesudaro pagrindo teismui besąlygiškai varžyti atsakovo teisių taikant su bylos dalyku nesusijusias laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas sprendė, kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ir suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamai susijusios su ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu. Ginčo objektas yra sutartyje nurodoma prievolė, kurią ieškovė siekia perkelti kitai įmonei, o ieškovės sutartinės atsakomybės taikymo klausimai dėl šios prievolės nevykdymo nesudaro ginčo dalyko.
8. Teismas pažymėjo, kad vien restruktūrizuojamos įmonės statusas nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos besąlygiškai. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įmonės statusas gali pasikeisti į bankrutuojančios, nukentėtų kreditorių interesai, ieškovė negalėtų vykdyti veiklos, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio bei grįsti prielaidomis.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas šioje byloje sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuri yra susijusi su visuomenės interesu gauti atitinkamas prekes, paslaugas, darbus, todėl ir dėl šių motyvų ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos, ekonomiškos, racionalios. Nurodo, kad ieškovė, inicijuodama restruktūrizavimo procesą ir ruošdama restruktūrizavimo planą, turėjo iš anksto numatyti ir sutartinės prievolės, kurią šioje byloje siekia modifikuoti, nevykdymo pasekmes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė RUAB „Nodama“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškinys yra pagrįstas, nes poreikis modifikuoti sutartį grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis ir yra neatsiejamas nuo atsakovo bei viešojo intereso užtikrinimo. Tam, kad būtų išvengta didelės žalos ieškovei, jos kreditoriams, atsakovui bei viešajam interesui atsiradimo, ginčo nagrinėjimo laikotarpiu būtina imtis proporcingų ir efektyvių priemonių – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra efektyvus ir proporcingas, atitinkantis atsakovo bei viešąjį interesus. Ieškovei nevykdant restruktūrizacijos plano ir paskelbus bankrotą, atsakovas prarastų realią galimybę reikalauti iš ieškovės solidariosios atsakomybės dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo ir turėtų galimybę reikalauti solidariosios atsakomybės tik iš jungtinės veiklos partnerių, kurių finansinis pajėgumas ir mokumas negali būti prognozuojamas visų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laikotarpiu. Be to, bankroto paskelbimas reikštų ieškovės kreditorių, darbuotojų interesų pažeidimą, nes nebūtų užtikrintas ieškovės įsipareigojimų jiems vykdymas. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, sprendimo vykdymas netektų prasmės, nes ieškovės statusas galimai pasikeistų į bankrutuojančią ir ieškovė negalėtų vykdyti veiklos netgi esant palankiam teismo sprendimui bei prisiimti atsakomybę už atliktų darbų kokybę garantiniu laikotarpiu.
10.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiamas viešasis interesas dėl ieškovės restruktūrizavimo plano vykdymo ir mokumo užtikrinimo išvengiant bankroto paskelbimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Ieškovė, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti kartu su UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltic sport“, 2016 m. liepos 5 d. su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti sporto paskirties inžinerinio statinio (sporto aikštyno) J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje, statybos darbus. Šios sutarties 10.2 papunkčiu rangovas prisiėmė pareigą garantinių įsipareigojimų užtikrinimui per 5 dienas nuo visų atliktų darbų perdavimo pateikti užsakovui draudimo bendrovės laidavimo raštą, kuriuo užtikrinama suma būtų ne mažesnė, nei 10 proc. nuo sutarties kainos. Sutarties 10.3 papunktyje numatyta, kad nustatytu terminu nepateikęs laidavimo rašto, rangovas moka 10 proc. dydžio iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Sutarties 4.7 papunktyje nustatyta, kad užsakovas paskutinį mokėjimą, kurį sudaro ne mažesnė kaip 10 proc. nuo sutarties kainos suma, rangovui už atliktus darbus sumoka tik tada, kai rangovas pateikia užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo laidavimo raštą.
12. Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad dėl savo statuso (restruktūrizavimo) negali pateikti atsakovui laidavimo rašto ir prašydama modifikuoti su UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltic sport“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir su atsakovu sudarytos rangos sutarties priedu esančią jungtinės veiklos sutartį tuo būdu, kad vedančiuoju partneriu būtų ne ieškovė, bet UAB „Baltic sport“ ar UAB „Henrivita“ ir, atitinkamai, šioms bendrovėms tektų įsipareigojimas pateikti minėtą laidavimo raštą. Kartu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pagal sutarties 4.7 papunktį sulaikytus mokėjimus už atliktus darbus. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netaikyti nuobaudų dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo (draudimo laidavimo rašto) nepateikimo. Pirmosios instancijos teismas netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo teigti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos pagrįstumo plačiau nepasisako.
16. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenustatęs antrosios privalomos sąlygos šios priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui neįmanomu. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo iš esmės tuo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas taikys nuobaudas dėl laidavimo rašto nepateikimo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamai susijusios su ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu ir, galiausiai, kad ieškovės argumentai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įmonė bankrutuos, yra deklaratyvaus pobūdžio. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
17. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas ketina pasinaudoti teise, numatyta Sutarties 10.3 papunktyje, reikalauti iš rangovo sumokėti 10 proc. dydžio baudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas ne priteisti nurodyto dydžio baudą iš ieškovės, bet įvykdyti prievolę natūra, t. y. įpareigoti visas jungtinės veiklos sutarties dalyves pateikti laidavimo raštą. Taigi, ieškovė neįrodė, kad šiuo metu apskritai egzistuoja jos nurodoma nuobaudų taikymo grėsmė. Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė iškėlė ginčą dėl sutarties modifikavimo ir sulaikymo pripažinimo neteisėtu, bet ne nuobaudų (baudos) netaikymo, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamai susijusios su ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo galimybėmis. Trečia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas pareikalautų iš ieškovės sutartyje numatytų netesybų, jos padėtis taip pablogėtų, kad ji negalėtų užtikrinti patvirtinto įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ir tęsti veiklos bei taptų nemokia. Tokių aplinkybių nėra matyti ir susipažinus su ieškovės restruktūrizavimo planu, kuriame numatytas atsiskaitymas su antros eilės kreditoriais tik trečiaisiais plano įgyvendinimo metais. Pastebėtina, kad šiuo metu atsakovas yra sulaikęs pakankamai reikšmingą mokėjimų ieškovei sumą, tačiau ji toliau vykdo savo veiklą ir dėl šios priežasties netapo nemokia. Taigi, ieškovės argumentai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įmonė bankrutuos, yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kaip tą teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.
18. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia apriboti atsakovo teises, nustatytas sutartyje, reikalauti netesybų, nors šių sutarties nuostatų ieškiniu nesiekia modifikuoti. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nuspręstų pasinaudoti teise reikalauti iš ieškovės sumokėti netesybas, teismas turėtų įgaliojimus kontroliuoti prašomų priteisti netesybų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovės prašymo tenkinimas nesant pakankamo pagrindo sudarytų prielaidas neleistinai apriboti vienos iš sutarties šalių teises ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
19. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė sprendimo neįvykdymo grėsmės. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.