- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- ATP-324-332/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01128-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 150 litų bauda;už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 2 d., 8 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad vairuoti yra saugu kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimo dalį – panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti. Paskirtą 150 Lt dydžio baudą pagal ATPK 127 str. 2 d. palikti galioti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neginčija tai, jog važiuodamas atbuline eiga galėjo kliudyti greta stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo metu nejuto ir nesuprato, kad padarė eismo įvykį, nes apgadinimai nežymūs, o smūgis nedidelis. Teigia, kad dėl padaryto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad nepripažino tai, jog sukėlęs eismo įvykį tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nurodo, kad jam administracinė atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą atsirasti negali. Mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties privalomojo požymio – tyčios. Kadangi jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne dėl to, jog žinojo, kad sukėlė eismo įvykį ir norėjo išvengti atsakomybės, o dėl to, kad sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, nes nesuprato, kad toks eismo įvykis įvyko. Teigia, kad jo atliktuose veiksmuose negali pasireikšti jokia kaltės forma.
Taip pat nurodo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimas buvo nežymus, nes šio automobilio savininkas pirmiausia pastebėjo užkištą raštelį ir tik perskaitęs jį bei gerai apžiūrėjęs automobilį pamatė apgadinimus. Mano, kad jo vairuojamas automobilis taip pat buvo nežymiai apgadintas. Teigia, kad automobiliai kontaktavo iš esmės plastikinėmis dalimis, jokio triukšmo jis negirdėjo ir smūgio nepajuto. Nurodo tai, kad jo automobilis buvo draustas, eismo įvykio metu buvo blaivus, todėl padaryti administracinį teisės pažeidimą neturėjo nei motyvų, nei tikslų. Tai, kad iš eismo įvykio pasišalino tyčia, nėra jokių įrodymų, todėl nesupranta, kodėl teismas padarė būtent tokias išvadas.
Teigia, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, darbdavys nurodo, jog jis yra atsakingas ir pareigingas, nuobaudų neturi, todėl mano, kad teismas, spręsdamas šį skundą, turėtų į tą aplinkybę atsižvelgti.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog per metus yra padaręs tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124 str. 2 d. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad jo anksčiau padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra grubus ir pavojingas ir negalėjo būti vertintinas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą prašo netenkinti V. B. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimo dalies panaikinimo ir palikti galioti nutarimą.
Atsiliepime nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas nagrinėdamas V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo V. B. veikoje. Apeliantas, neigdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atžvilgiu nenustatęs jo tyčios, nepagrįstai jį nubaudė už šį pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. B. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai. Tai, jog vairuodamas automobilį apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina byloje esantys duomenys.
Kaip matyti iš N. K. paaiškinimo, jis 2014-04-03 apie 8 val. atvykęs į objektą pastebėjo, kad prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lango yra paliktas raštelis su užrašu „Tau į šoną įkalė (duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, jog apgadintas automobilio kairės pusės šonas, ant žemės buvo stiklo, plastmasės šukės. Šiuos N. K. paaiškinimus patvirtina policijos pareigūno E. N. tarnybinis pranešimas (10 b. l.), fotonuotraukos (12, 13 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (14, 15 b. l.), raštelis, kuriam užrašyta „Tau į šoną įkalė (duomenys neskelbtini) (16 b. l.), eismo įvykio vietos schema (7 b. l.). Tai, kad 2014-04-02 Šiauliuose, Pramonės gatvėje, ties namu Nr. 23D, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga kliudė kitą automobilį, neneigia ir pats apeliantas, tačiau nurodo, jog negirdėjo ir nepastebėjo, todėl ir išvažiavo (9 b. l.). Tačiau apelianto teiginys, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, prieštarauja byloje esančiai rašytinei medžiagai.
Iš byloje esančių fotonuotraukų, transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti, kad įbrėžtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės galinis sparnas, galinio kairiojo rato moldingo juosta, ant automobilio kairiojo šono nėra plastmasinio moldingo dalies, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas kairės pusės galinis bamperis, išdužęs kairės pusės rūko žibinto stiklas. Taigi, įvertinus šiuos automobilių apgadinimus, daroma išvada, jog smūgis V. B. savo automobiliu kliudant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo gana stiprus ir V. B. negalėjo jo nepajusti. Dėl to nėra pagrindo tikėti apelianto argumentu, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nesuprato, jog kliudė kitą automobilį. Šis argumentas vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl V. B. tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra. Be to, teismo posėdyje V. B. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad važiuodamas transporto priemone atbuline eiga, neįsitikino, kad vairuoti yra saugu ir kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad V. B., suprasdamas, kad važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantas, žinodamas, kokios yra vairuotojo pareigos po eismo įvykio, eismo įvykio vietoje neliko, todėl teismas konstatuoja, kad V. B. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe, jog per metus yra padaręs tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124 str. 2 d. Taip pat teismas skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis.
ATPK 32 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš pažymos apie asmens baustumą (21 b. l.) matyti, kad V. B. buvo nubaustas už KET pažeidimą, t. y. kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Šis pažeidimas, kaip ir du nauji jo padaryti pažeidimai, priskiriami tokios pačios rūšies teisės pažeidimams – administraciniams pažeidimams transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas naujus du pažeidimus padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 32 str. 1 d. 5 p. (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Apylinkės teismas skirdamas V. B. nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus atsižvelgė į ATPK 30 str. nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, į padarytų pažeidimų pobūdį, taip pat atsižvelgė į V. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir skyrė minimalią ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą. Taip pat nuobaudos skyrimo taisyklių apylinkės teismas nepažeidė ir skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį V. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-28 nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.