Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-209-564/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-07
Bylos Nr.
T-209-564/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-209-564/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 7 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimu Nr.81/04-512 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą - neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės pradžia - 2016-03-08, pabaiga – 2017-10-14, neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai - 4 mėnesiai 6 dienos.

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių. Už gerą elgesį ir darbą, socialinės reabilitacijos programų lankymą skatintas 23 kartus. 4 kartus atostogų metu buvo išleistas parvykti į namus, grįžo laiku ir tvarkos nepažeidė. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose dirba Arešto bausmės patalpų tvarkiniu. Atlikdamas bausmę įgijo elektros įrenginių priežiūros elektromonterio, kranisto specialybes. Pakankamai aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose „Kitoks“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Pakeisk požiūrį“, „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje. Nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 48 balai, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 4 balais. Gauta UAB „Šilutės autobusų parkas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis bus priimtas dirbti autošaltkalviu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl Komisijos nutarimo nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pripažintina, kad D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.

Iš asmens bylos matyti, kad D. J. anksčiau teistas tris kartus, amžius pirmojo teistumo metu buvo 22 metai. Padaryti nusikaltimai sunkėja, anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, vėliau - sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį gyvybės atėmimą. Nuteistasis 2014-12-19 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, nustatant įpareigojimus pradėti dirbti, neišeiti iš namų nustatytu laiku, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir kt. Asmuo nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų: tris kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., keturis kartus pažeidė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pažymėtina, jog probacijos vykdymo metu darė teisės pažeidimus, kurie kėlė rimtą žalos riziką jam ir kitiems asmenims, t. y. būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl ko 2016-01-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu jam skirta piniginė bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo grąžintas į laisvės atėmimo vietą 1 metams 7 mėnesiams 24 dienoms.

Pažymėtina, kad D. J. net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus asmuo pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, vieną kartą taikyta amnestija. Visa tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus ir leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Paskutinis nusikaltimas, kaip ir prieš tai įvykdyti, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Nors pataisos įstaigoje vartojant alkoholį nuteistasis nepastebėtas, tačiau pats pripažįsta, jog alkoholio vartojimas yra problema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad apsvaigęs nuo alkoholio gali elgtis agresyviai, stokoja savitvardos, negalvoja apie savo elgesio pasekmes, linkęs rizikuoti. Būtent alkoholio vartojimas socialinio tyrimo išvadoje įvardijamas kaip pagrindinė problema, susijusi su nusikalstamu elgesiu.

Asocialaus elgesio nuostatos susiformavo suaugus. Įvertinus įvykdytus nusikaltimus, galima teigti, kad neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, veikia spontaniškai, gana atlaidus savo silpnybėms, stokoja atsakomybės. Rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą - vidutinė, tačiau jei nuteistasis nesugebės suvaldyti priklausomybės nuo alkoholio, rizika didės. Nurodyti nuteistojo asmenybę apibūdinantys faktai, jį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar asmuo yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų.

Be to, pažymėtina, jog lygtinio paleidimo tikslai yra siejami su ilgalaikėmis nuteistojo elgesio perspektyvomis, o turint omenyje, jog atliekant šią bausmę, nuteistasis jau esant panašioms sąlygoms kartą buvo lygtinai paleistas, tačiau ne kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas bei padarė realų pavojų sau ir kitiems keliantį administracinį teisės pažeidimą, esminė pažanga keičiant elgesį ir nuostatas nenustatyta.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-05-04 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. J. priklauso vidutinės rizikos grupei - 59 balai. 2017-02-28 atliktas vertinimas parodė 52 balus, o 2017-05-23 - 48 balus. Kaip matyti iš nurodytų vertinimų rezultatų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau vis dar išlieka vidutinė. Tai rodo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 23 kartus skatintas, nebaustas, lankė įvairias programas, tame tarpe ir anoniminių alkoholikų programą, dirbo, palaiko ryšius su šeima, laisvėje turės darbą. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi vien nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog D. J. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2017 m. birželio 8 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-512 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė