- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-545-1092/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir kompensacinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 897,85 Eur turtinės žalos atlyginimą, 107,32 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 28 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl šio sutrikimo sugedo kieto kuro katilinė su Vigas 40 (40 kw) katilu ir šildymo sistema. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, įvertinusi draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir išmokėjo 1 950,47 Eur draudimo išmoką (1 990,47 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui. Elektros energiją minėtu adresu tiekė atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turėjo pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties ir kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 1 897,85 Eur. Be to, už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2019 m. sausio 10 d. iki ieškinio pateikimo, t. y. už 344 dienas, taikant 6 procentų palūkanų dydį, priskaičiuota 107,32 Eur kompensacinių palūkanų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. R. B. ir atsakovė sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė tiekia elektros energiją, o klientas ją perka. 2018 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 1 950,47 Eur sumos atlyginimo, nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2018 m. spalio 28 d. įvykiu, per kurį nukentėjo gyvenamasis namas. 2018 m. spalio 28 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini)., elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 21 val. 29 min. iki 23 val. 17 min., kai atsiradus įžemėjimui atsijungė OLJ-G-201, kurio iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Atsakovės darbuotojams gedimą pašalinus, elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas savaime neįrodo / nesąlygoja kliento elektros įrenginių gedimo. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 28 d. sutrikus elektros energijos tiekimui sugedo kieto kuro katilinė su Vigas 40 (40 kw) katilu ir šildymo sistema, tačiau su ieškiniu nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kliento turto gedimo priežastis buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas. Ieškovė į bylą nepateikė defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Įvykio metu nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovė tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (taisyklių 81.1, 82 punktai). Elektros energijos tiekimas objektui buvo visiškai atstatytas per 1 val. 48 min. Ši aplinkybė, vadovaujantis taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovė neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas per 24 valandas. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o ieškovė neįrodė tokių sąlygų buvimo.
4. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. spalio 28 d. vakare buvo įkurtas vandens šildymo katilas Vigas 40 (40 kw). Įkuriant į degimo kamerą įdėta 2,5 paketo briketų. Sistema buvo įšilusi ir apie 20.00 val. papildomai į šildymo katilą buvo įdėti 3 paketai briketų. Apie 21.30 val. visame name ir aplinkiniuose namuose dingo elektra. Dingus elektrai, išsijungė katilo valdymo pultas AK 2000, nustojo veikti cirkuliacinių siurblių darbas, nebevyko termofikacinio vandens apykaita katile. Katilas užkaito, užkaitusio vandens garų smūgis į vamzdyną nutraukė vamzdyno jungtį, išsiliejo vanduo, pradėjo veržtis garai, iš sistemos išsiliejo skystis. Įvertinus vandens šildymo katilo technines charakteristikas, būtent elektros energijos tiekimo nutraukimas sąlygojo vandens šildymo katilo įrenginių gedimą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie galimas kitas trečiojo asmens įrenginio sugedimo priežastis, kad trečiasis asmuo nesilaikė sutartyje numatyto elektros vartojimo režimo, neužtikrino jam priklausančių energijos tiekimo tinkle eksploatavimo saugumo, naudojo netvarkingus įrenginius, neužtikrino optimalios įrenginių schemos.
5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2020 m. spalio 22 d. pateikė išvadą, kad elektros energijos persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmė iki operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės ribos nustatomas vartotojo ir operatoriaus sudarytoje elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje. Trečioje patikimumo kategorijoje nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Elektros energijos tiekėjas turi pareigą užtikrinti kokybišką elektros tiekimą. Vartotojas turi pareigą apsaugoti savo vidaus tinklą nuo neigiamų pasekmių. Operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, vartotojas privalo užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Nei atsakovė, nei klientė nesikreipė į tarybą dėl elektros energijos nutraukimo objekte 2018 m. spalio 28 d., todėl taryba neturi jokios papildomos medžiagos, susijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku ir negali pateikti jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylos nagrinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad 2018 m. spalio 28 d. įvykio metu vartotojui elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 21 val. 29 min. iki 23 val. 17 min. (1 val. 48 min). Ginčas kilęs dėl šio įvykio pasekmių vertinimo atsakovės veiksmų teisėtumo / neteisėtumo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kontekste, taip pat dėl nurodyto įvykio priežastinio ryšio su draudėjui priklausiusių įrenginių gedimu.
8. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Atsakovė nei sutartinės, nei teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus, nepažeidė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina sąlyga tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Teismo vertinimu, nesant neteisėtų veiksmų, neturi reikšmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas / nebuvimas, ir jas nustatinėti netikslinga.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą pateikta katilo techninė charakteristika liudija, kad katilas gali veikti ir nutrūkus elektros energijos tiekimui. Trečiasis asmuo nenurodo, ar dėl gedimo linijoje dingus elektrai katilas veikė pagal techninėje charakteristikoje pateiktus gamintojo nurodymus. Kad buvo laikytasi instrukcijų dingus elektrai, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Teismo vertinimu, būtent šis instrukcijų nesilaikymas, labiausiai tikėtina, yra tiesioginiame ir teisiškai reikšmingame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – katilo gedimu ir dėl to patirtais nuostoliais.
10. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir nesant teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp elektros energijos tiekimo laikino nutraukimo ir katilo gedimo bei dėl to kilusių nuostolių, atsakovei civilinė atsakomybė pareikšto ieškinio pagrindu negali būti taikoma, dėl to ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės norams, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, dėl to sprendimas naikintinas.
11.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žalos atsiradimą lėmė ne elektros energijos tiekimo sutrikimas, o netinkamas katilo naudojimas. Teismas rėmėsi subjektyviais pamąstymais, o ne bylos medžiaga. Byloje nebuvo įrodyta, kad trečiasis asmuo netinkamai eksploatavo katilą ir dėl to kilo žala.
11.3. Teismas išvadą, kad kieto kuro katilo gedimas susijęs su netinkamu jo eksploatavimu, padarė atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo nenurodė katilo naudojimo aplinkybių draudžiamojo įvykio metu, nors pats pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kaip draudžiamojo įvykio metu šis įrenginys buvo eksploatuojamas.
11.4. Teismo vertinimu, toks elektros energijos tiekimo sutrikimas, koks nustatytas šioje byloje, buvo leistinas teisės aktų, tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovės vykdoma veikla yra laikytina didesnio pavojaus šaltiniu ir remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
11.5. Atsakovė yra savo srities profesionalas, kuriam yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, be to, turi darbuotojus (specialistus), kurie gali atlikti elektros įtampos matavimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po įvykio būtų atlikusi įtampos charakteristikų duomenų matavimą. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, šių aplinkybių visiškai neanalizavo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Apeliantė, teigdama, kad pirmos instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nenurodo ir tinkamai neargumentuoja, kokias konkrečiai teisės normas pirmosios instancijos teismas neva netinkamai aiškino ir taikė, kaip pasireiškė netinkamas materialiosios teisės normų taikymas ir kodėl tai turėjo įtakos skundžiamo sprendimo tariamam neteisėtumui ir nepagrįstumui.
12.2. Vien aplinkybė, kad atsakovės vykdoma veikla laikytina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, nereiškia, kad ieškovė neturi įrodinėjimo pareigos ir draudimo išmoka jai turėtų būti priteista nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Ir tik nustačius šias sąlygas, turėtų būti vertinama, ar didesnio pavojaus šaltinio veiklą vykdanti atsakovė yra dėl to kalta. Ieškovė neįrodė nė vienos iš minėtų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė.
12.3. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei subrogacijos pagrindu, visiškai nepagrįstai siekia jai tenkančią įrodinėjimo naštą dėl neva nekokybiškos elektros energijos tiekimo perkelti atsakovei, pati nesurinkusi ir į bylą nepateikusi savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė byloje pateikė daug rašytinių įrodymų (Registrų centro duomenų banko išrašą, draudimo sutartį, sąskaitas – faktūras, Defektavimo aktą), tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių, jog atsakovės valdomame elektros skirstomajame tinkle vyko kokie nors neleistini reiškiniai.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmosios instancijos teismas, prieš pasisakydamas apie kieto kuro katilo eksploatavimą, nurodė, kad nesant neteisėtų veiksmų neturi reikšmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas / nebuvimas ir jas nustatinėti netikslinga. Be kita ko, teismas paminėjo, kad neaišku, ar buvo laikytasi katilo naudojimo instrukcijų. Ieškinys pirmosios instancijos teismo atmestas ne dėl to, kad kieto kuro katilo gedimas susijęs su netinkamu jo eksploatavimu, o dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina sąlyga tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.
16. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti turtinės žalos atlyginimą. Vadinasi, ieškovė reikalavo, kad atsakovei būtų taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad byloje dėl žalos atlyginimo būtent ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
17. Vertinant atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinyje ieškovė kėlė būtent sutartinės atsakovės civilinės atsakomybės klausimą), pažymėtina, kad tiek iš trečiojo asmens R. B. ir atsakovės sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tiek iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo neišplaukia atsakovės pareiga absoliučiai nepertraukiamai tiekti elektros energiją. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje (2017 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. XIII-604 redakcija, galiojusi ginčo įvykio metu) buvo nustatyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostė situacija, atitinkanti Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies sąlygas, nes dėl pereinamojo izoliatoriaus pramušimo atsiradus įžemėjimui atsijungė elektros energijos tiekimo linija. Vadinasi, atsakovė turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą trečiajam asmeniui.
18. Byloje nėra įrodymų, kad minėtas linijos gedimas įvyko dėl neteisėtų ar nerūpestingų atsakovės veiksmų (pvz., netinkamo elektros tinklo priežiūros). Byloje buvo pateikti duomenys, kad linijos techninė priežiūra buvo atlikta 2017 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, įvykis, dėl kurio buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, įvyko dar nesuėjus terminui, per kurį turėjo būti atlikta kita periodinė linijos apžiūra (Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211, 1133 punktas). Be to, elektros energijos tiekimas trečiajam asmeniui buvo atnaujintas operatyviai (per 1 val. 48 min.), nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde samprotauja apie galimus įtampos svyravimus. Tačiau pastebėtina, kad ieškovės ieškinyje įtampos svyravimai kaip ieškinio pagrindas konkrečiai nebuvo paminėti. Be to, ieškovės teiginių apie galimus įtampos svyravimus nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apie elektros įtampos svyravimus teismui pateiktame atsiliepime neužsiminė ir trečiasis asmuo R. B.. Ji, be kita ko, nurodė, kad vandens katilo gedimas įvyko maždaug po 30 min. nuo elektros energijos tiekimo nutraukimo. Vadinasi, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl galimų įtampos svyravimų atnaujinant elektros energijos tiekimą apskritai nėra ir objektyviai negali būti susijusios su dar iki elektros tiekimo atnaujinimo įvykusiu katilo gedimu.
20. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad sutartinės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad atsakovės (deliktinė) civilinė atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnį.
22. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Taigi civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
23. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad net ir CK 6.270 straipsnio taikymo atveju turi būti įrodytos atitinkamos (anksčiau paminėtos) civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiga jas įrodyti, kaip minėta, tenka ieškovei. Ieškovė, būdama draudike, be kita ko, privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdama reikiamas pastangas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi siekdama išsiaiškinti visas įvykio, dėl kurio buvo sugadintas trečiojo asmens turtas, aplinkybes, kokių priemonių, nutrūkus elektros energijos tiekimui, ėmėsi trečiasis asmuo, siekdamas išvengti galimos žalos turtui, ar trečiasis asmuo ėmėsi priemonių, kurias, nutrūkus elektros energijos tiekimui, rekomendavo sugadinto įrenginio gamintojas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, rėmėsi ne subjektyviais pamąstymais ir pažeidė sąžiningumo prezumpciją, kaip teigia ieškovė, bet darė išvadas pagal byloje surinktus įrodymus, jų visumą, atsižvelgdamas į būtent ieškovei tenkančią atitinkamų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštą.
25. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad byloje nėra įrodymų, kad jei būtų imtasi sugedusio įrenginio gamintojo nurodymų dėl įrenginio eksploatavimo nutrūkus elektros energijos tiekimui, žalos turtui vis tiek būtų nepavykę išvengti. Priešingai, iš į bylą pateiktos įrenginio instrukcijos matyti, kad jame aptariama, kaip reikia elgtis, jei elektros energijos tiekimas nutrūksta ilgam. Kitaip tariant, ši instrukcija rodo, kad elektros energijos nutrūkimas (ypač trumpalaikis) ginčo įrenginiui nėra visiškai neįprasta būsena ir todėl dėl elektros energijos nutrūkimo įrenginys (per 30 min. nuo elektros energijos nutrūkimo, kaip nurodė trečiasis asmuo) paprastai neturėtų sugesti. Ieškovės pateiktame 2018 m. spalio 30 d. defektiniame akte šios aplinkybės visiškai nevertintos ir dėl jų nepasisakyta, todėl šis dokumentas negali būti laikomas pakankamu įrodymu atsakovės civilinei atsakomybei pagrįsti. Dėl šių priežasčių būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ginčo turtas sugedo dėl didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Ieškovei to nepadarius, jos ieškinys buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas, konstatavus, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir nesant teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp elektros energijos tiekimo laikino nutraukimo ir katilo gedimo bei dėl to kilusių nuostolių, atsakovei civilinė atsakomybė pareikšto ieškinio pagrindu negali būti taikoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.