Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-203-265/2011

75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.21 .

(S)

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Kristinai Gontienei, atsakovui G. S., jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. ir atsakovo G. S. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimo civilinėje byloje ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S., teikiančiai išvadą institucijai Šilutės r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, neturinės žalos atlyginimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei L. S., teikiančiai išvadą institucijai Šilutės r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, neturinės žalos atlyginimo, sutuoktinių bendro turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepajėgus mokėti galimos 1012 Lt sumos dukrai išlaikyti kas mėnesį, nes dukters išlaikymas vidutiniškai kainuoja 2023,26 Lt per mėnesį, ieškovė prašė iš atsakovo išlaikymą priteisti turtu, o būtent atsakovui atitenkančios turto dalies – administracinių patalpų sąskaita. Šis išlaikymas turėtų būti priteistas iki dukters pilnametystės, šio turto įvertinimas atmetant kitas išlaidas sudarytų 55 200 Lt. Be to, ieškovė nurodo, kad yra labai nukentėjusi nuo atsakovo, jis apgavo ją žadėdamas gyventi santuokoje, būti ištikimu, kartu rūpintis vaiku ir buitimi. Tuo atsakovas nepatenkino ieškovės teisėtų lūkesčių gyventi santuokoje, pažemino ją kitų žmonių akyse, buvo neištikimas, todėl iš atsakovo prašė priteisti 25000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka užregistruota 1998-02-21 Šilutės raj. savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 43). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai galutinai nutrūkę nuo 2006 m., šalys tarpusavyje nesutaria dėl nepilnametės dukters išlaikymo, santuokinio turto pasidalijimo, dėl skirtingo požiūrio ir nesutarimų gyventi kartu nebenori ir nebegali. Šalys viena kitą kaltina dėl santuokos iširimo ir bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesų patvirtina, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą, ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Atsižvelgiant į tai skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pripažinus, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi teisės reikalauti iš sutuoktinio neturtinės žalos, susijusios su santuokos iširimu, atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe

Atsakovas nesutina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta 82,12 kv. m. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, prašo ją pripažinti bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe, sutinka, kad parduotuvė būtų priteista ieškovei. Atitinkamai prašo keisti kitas sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Apeliantas teigia, kad 82,12 kv. m. parduotuvė turėtų būti laikoma po santuokos padidėjusia L. S. įmonės verte ir priskirta bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.).

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo su istorija matyti, jog 82,12 kv. m. parduotuvę ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo iki šalių santuokos sudarymo (t.1, b.l. 46-48). Ieškovė 1998-07-31 dovanojimo sutartimi perleido šį turtą atsakovui, o jis 1998-08-17 pirkimo-pardavimo sutartimi turtą pardavė L. S. įmonei, priklausančiai ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis turtą atsakovas ieškovės įmonei pardavė už 25 000 Lt sumą, iš jų 5000 Lt buvo sumokėti iš karto, o likę 20 000 Lt sumokėti dalimis. Atsakovas teigia, kad realiai šių pinigų negavo, tačiau 1998-08-17 turto pirkimo-pardavimo sutarties atsakovas neginčija, todėl nėra pagrindo analizuoti pinigų sumokėjimo realumo fakto. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, jog ieškovės įmonės vertė, įsigijus minėtas patalpas, padidėjo, nes įmonė už šį turtą atitinkamai sumokėjo. Taigi nustačius, kad įmonės vertė dėl parduotuvės įsigijimo nepadidėjo, nėra teisinio pagrindo šią parduotuvę traktuoti bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe CK 3.88 str. 1 d. 4 p. prasme.

Atsakovas taip pat teigia, kad parduotuvė turėtų būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe ir CK 3.90 str. 1 d. pagrindu, nes turtas buvo iš esmės pagerintas, t.y. atlikta patalpų rekonstrukcija, po rekonstrukcijos išaugo patalpų vertė, rekonstrukcija buvo daroma iš bendrų lėšų, abu sutuoktiniai rūpinosi statybos darbais.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V.; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas buvo suderintas 2007 m., pagal kurį esamas keturių kambarių butas pirmame aukšte pritaikomas maisto produktų parduotuvei. Rekonstrukcija turėjo būti atlikta 1997-1999 metais. Atsakovas nurodo, kad visa patalpų rekonstrukcija buvo atliekama santuokos metu ir tai patvirtina 2001-09-24 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro duomenys, kuriuose matyti, kad butas kaip parduotuvė buvo priimtas naudoti 1999-11-08 Statinio priėmimo naudoti aktu. Pažymėtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1998-02-21, todėl galima spręsti, kad patalpų rekonstrukcija vyko tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po jos sudarymo. Iš byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti, kad patalpos buvo iš esmės buvo pagerintos santuokos metu, o ne iki santuokos. Dėl anksčiau nurodytos priežasties aplinkybė, kad patalpos buvo pagerintos sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat nenustatyta. Atsakovas vieną iš patalpų pagerinimą patvirtinančių aplinkybių nurodo šių patalpų vertės padidėjimą, t.y. 1998 m. patalpų vertė buvo 27 380 Lt., o 2001 m. 47 560 Lt. Teisėjų kolegija sutinka, kad patalpų vertės padidėjimas nagrinėjamu atveju iš dalies sietinas su jų pertvarkymu į parduotuvės patalpas, tačiau pažymi, kad turto vertės pasikeitimą sąlygojo ir patalpų rinkos vertės skirtumas nurodytais laikotarpiais. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra nustatyta visų CK 3.90 str. 1 d. nurodytų faktinių aplinkybių visuma dėl ieškovės asmeninės nuosavybės turto, t.y. patalpų, esančių Melioratorių kv. 8-33, Šilutėje, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pripažinus 82,12 kv. m. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.8897(duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, teisėjų kolegija nepasisako dėl šio turto padalijimo.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas dalydamas santuokoje įgytą turtą nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisdamas 2/3 dalis bendro sutuoktinių turto, o atsakovui – 1/3 dalis. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo šio principo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentus nesutinka žemiau nurodytais motyvais.

Vadovaujantis CK 3.123 str. atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Taigi teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos duomenimis, šalys turi nepilnametę dukrą, gim. 1998-09-13, kuriai nustatyta negalia, jos priežiūrai ir auklėjimui reikalingas didesnis dėmesys, finansinės ir laiko sąnaudos. Dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei tenka didesnė pareiga auklėjant bei išlaikant nepilnametę neįgalią dukrą. Ši aplinkybė sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įvertinant tai, kad ieškovė turi individualią įmonę ir jos veiklą vykdo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jos priteisimas ieškovei, o šios parduotuvės administracinių patalpų priteisimas atsakovui laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio šalių turto padalijimu optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, taip pat į nepilnametės dukters interesus ir poreikius, konkretaus turto paskirtį, naudojimosi juo aplinkybes ir ypatumus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ir formos

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai forma ir dydžiu. Prašo išlaikymą priteisti konkrečia pinigų suma – 55 200 Lt. Atsakovas teismo priteisto išlaikymo dydžio (po 500 Lt kas mėnesį) neginčija, nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą fiksuota pinigų suma.

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad parinkdamas išlaikymo formą teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas, todėl gali kas mėnesį mokėti tam tikras sumas dukteriai išlaikyti. Be to, atsakovas nesutinka dėl konkrečios pinigų sumos, kaip išlaikymo dukteriai, priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą šalių nepilnametei dukrai priteisė periodinėmis išmokomis.

Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga skirti suma yra 2023,26 Lt. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo darbo užmokesti per mėnesį yra 1000 Lt, kitų pajamų jis neturi. Atsakovė turi individualią veiklą, gauna nuolatinių pajamų, jai priteista didesnė bendro sutuoktinių turto dalis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo skiriamą 500 Lt per mėnesį išlaikymo sumą dukters išlaikymui, nes ši suma atitinka esamą ir galimą ieškovo materialinę padėtį, būtinus mergaitės poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010-06-15 sprendimą, teisingai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl šio sprendimo naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinius skundus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.