Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-1109/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2-1109/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00190-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Suinteresuotas asmuo
E. P., A. V.
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės, „Amalkeros leidyba"
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1109/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00190-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. P. ir A. V. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai, civilinėje byloje Nr. 2-234-425/2014 pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Amalkeros leidyba" skundus dėl 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai VSDFV Panevėžio skyrius ir UAB „Amalkeros leidyba“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su skundais, prašydami panaikinti BUAB „Spektrus“ 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu - pritarti taikos sutarties pasiūlymui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 bei su tuo susijusius kitus nutarimus, t. y. panaikinti nutarimą (protokolo 2.2 p. ir 2.3 p.), kuriuo administratorius įpareigotas pasirašyti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal pasiūlytą projektą ir pasirašytą taikos sutartį pateikti teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad BUAB „Spektrus“ 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovams UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, E. P., A. V., Ž. A., V. J. dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu, domeno vardo perdavimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 2 072 049,55 Lt žalos priteisimo. Minėtas nutarimas priimtas balsų dauguma - „už" balsavo 68,2 %, iš jų, „už" balsavo du kreditoriai - E. P. (14,94 %) ir A. V. (53,26%). Kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta taikos sutartimi atsisakoma visų ieškinio reikalavimų atsakovams, o atsakovai sumoka ieškovei BUAB „Spektrus“ 5 000 Lt. Tokį kreditorių nutarimo priėmimą lėmė kreditorių E. P. ir A. V. balsavimo rezultatai. Nurodyti kreditoriai, būdami suinteresuoti taikos sutarties sudarymu, balsuojant dėl ginčijamo nutarimo turėjo nusišalinti, nes yra akivaizdus interesų konfliktas. Kitiems kreditoriams tokios taikos sutarties sąlygos byloje aiškiai nenaudingos, todėl nepriimtinos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi skundus tenkino. Panaikino BUAB „Spektrus“ 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo (Protokolas Nr. 2) antruoju darbotvarkės klausimu priimtus nutarimus: pritarti taikos sutarties pasiūlymui Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014; įpareigoti administratorių pasirašyti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal pasiūlytą projektą; įpareigoti administratorių pasirašytą taikos sutartį pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime dalyvavo 92,71 proc. visų kreditorių, už ginčijamus nutarimus „už“ balsavo 68,20 proc. visų kreditorių, t.y. E. P. ir A. V., 24,51 proc. kreditorių balsavo „prieš“. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Spektrus“ 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorių, ginčijami nutarimai priimti kreditorių balsų dauguma, t. y. nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų tokio pobūdžio sprendimams priimti. Teismas sprendė, kad BUAB „Spektrus“ kreditoriai E. P. ir A. V., būdami Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 pagal BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovais kartu su UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, Ž. A. bei V. J. dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu, domeno vardo perdavimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos - 2 072 049,55 Lt - atlyginimo, buvo ir yra tiesiogiai materialiai suinteresuoti taikos sutarties patvirtinimu nurodytoje byloje. Šie kreditoriai, turėdami 68,20 proc. kreditorinių reikalavimų paketą BUAB „Spektrus“ 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime, vien tik savo balsais priėmė nutarimą išimtinai sau palankiomis sąlygomis patvirtinti taikos sutarties sąlygas. Nutarimas pritarti taikos sutarties pasiūlymui toje byloje ieškinio sumą nuo 2 072 049,55 Lt sumažinti iki atsakovo UAB „Spektrus EU“ pelno dydžio, kuris šiuo metu nėra žinomas, yra sąlyginis, nes nežinoma, koks bus nustatytas ir ar bus apskritai nustatytas UAB „Spektrus EU“ pelnas, bei siūlant sumokėti 5 000 Lt kompensaciją, priimtas neatsižvelgiant į kitų kreditorių bei BUAB „Spektrus“ bankroto administratoriaus prieštaravimus. Siūloma 5 000 Lt suma yra neadekvati ir nelogiška, aiškiai per maža BUAB „Spektrus" kreditoriams bei akcininkams. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamas nutarimas savo esme ir paskirtimi yra nesąžiningas, pažeidžiantis likusiųjų kreditorių bei UAB „Spektrus“ akcininkų turtines teises, prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl panaikintinas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Suinteresuotas asmuo E. P. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir skundus atmesti (b.l. 52-53). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimas teisėtas ir pagrįstas, jame apeliantas nedalyvavo, o balsavo registruotu laišku. Todėl nebuvo pažeistos jokios imperatyvios ĮBĮ, CK, CPK ir kitų teisės aktų normos, nes balsuota vadovaujantis kreditorių daugumos principu. Nepagrįstas teismo argumentas, kad taikos sutarties sąlygos yra akivaizdžiai nenaudingos BUAB „Spektrus“. Apelianto teigimu, taikos sutarties sąlygos padėtų greičiau atsiskaityti su kreditoriais ir patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Tuo tarpu bylos nagrinėjimas teisme dar gerokai užtruks, todėl bankroto administratoriaus išlaidoms bus sumokėta daugiau pinigų, nei tikėtina, jog bus gauta naudos. Byloje Nr. 2-746-656/2014 pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Ieškinio atmetimo atveju atsakovai turės teisę į nuostolių, atsiradusių dėl prasidėjusio neteisėto proceso, atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovų atžvilgiu, atlyginimą. Todėl taikos sutarties sudarymas yra racionaliausia priemonė, padedanti ekonomiškai ir trumpiausiais terminais vykdyti bankroto procedūras. E. P. ir A. V. nėra vieninteliai atsakovai byloje Nr. 2-746-656/2014. Be to, tai nesudaro pagrindo abejoti taikos sutarties sąlygų sąžiningumu, kurios atitinka kreditorių poreikius.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo A. V. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir skundus atmesti (b.l. 56-59). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenurodė jokios teisės normos, kuriai prieštarauja skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, todėl negalimas jo panaikinimas. Ieškinio pareiškimas teisme nereiškia, kad toks ieškinys bus patenkintas. Taikos sutartyje numatytos sąlygos, kad siūlantys taikos sutartį sudaryti asmenys iš karto sumoka 5 000 Lt sumą, kuri padėtų didžiąja dalimi padengti kreditorių reikalavimus, užtikrintų bankroto proceso efektyvumą. Kreditorių balsavimas bankroto procese gali būti skirtingas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo. Nėra jokių teisės normų, kurioms prieštarautų panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas. Atitinkamai nėra pagrindo daryti intervenciją į kreditorių teisinius santykius ir naikinti ginčijamą nutarimą. Nei ĮBĮ, nei kiti teisės aktai nenumato kreditorių galimybės nusišalinti nuo balsavimo kreditorių susirinkime. Be to, jokios nagrinėjamos civilinės bylos nepaneigia suinteresuotų asmenų nekvestionuojamos teisės balsuoti kreditorių susirinkime, kurią būdami kreditoriais jie turi. Taikos sutarties sudarymas yra pagrindas greičiau užbaigti bankroto procedūras ir likviduoti įmonę, kuo apeliantas yra tiesiogiai suinteresuotas, nes yra šios įmonės akcininkas ir mato, kad šiai dienai vienintelė išeitis yra įmonės likvidavimas. Civilinė byla Nr. 2-746-656/2014 neišnagrinėta, ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma yra akivaizdžiai neadekvati ir niekuo nepagrįsta. Todėl ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas yra naudingas bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams. Kreditorių susirinkime taip pat dalyvavo ir balsavo UAB „Amalkeros leidyba“ direktorius A. I., kuris inicijavo civilinę bylą Nr. 2-746-656/2014. Tiek jis, tiek UAB „Amalkeros leidyba“ yra į šios civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat kreditorių susirinkime balsavo ir jo įmonėje dirbusi K. P. bei šiuo metu dirbanti R. Č.. Todėl šie asmenys turi tiesioginį suinteresuotumą, kurie, vadovaujantis VSDFV logika, taip pat negalėtų balsuoti kreditorių susirinkime.

Atsiliepimas

BUAB „Spektrus“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 67-68). Bankroto administratoriaus nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje konstatuotos aplinkybės atitinka faktines bylos aplinkybes ir teismų praktiką. Apeliantų skundai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bankroto procedūrų siekiams ir tikslams bei pažeidžiantys bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 70-73, 74-76). Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas nurodė motyvą, jog tenkino skundus vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą ir svarbą bankroto bylose ir siekdamas objektyvios bei teisingos bankroto procedūros. Teismas teisingai įvertino tai, kad apeliantai suinteresuoti jiems naudingo sprendimo priėmimu, todėl turintys daugiausia balsų ir galintys nulemti nutarimų priėmimus. Todėl patvirtinta taikos sutartis yra naudinga tik suinteresuotiems asmenimis – apeliantams. Taikos sutarties sąlygos nepriimtinos ir nenaudingos visiems kreditoriams, nes prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidžia kitų kreditorių interesus. Pareikšto ieškinio suma atsakovams yra 2 072 049,55 Lt, o jų siūloma suma – 5 000 Lt. Apeliantų argumentai dėl civilinės bylos esmės nėra atskirųjų skundų nagrinėjimo objektas, todėl jie nevertintini. Apeliantai kaip BUAB „Spektrus“ kreditoriai, įgyvendindami savo kreditorių teises, neturi piktnaudžiauti jomis. Todėl priimant nutarimą, kuris siejamas su jų interesais, turėjo patys nusišalinti nuo balsavimo. Be to, patys apeliantai pripažįsta tiesioginio suinteresuotumo faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Spektrus“ 2014 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtų nutarimų, kuriais nutarta pritarti taikos sutarties pasiūlymui civilinėje byloje Nr. 2-746-656/2014 (2.1 p.); įpareigoti administratorių pasirašyti taikos sutartį pagal pasiūlytą projektą (2,2 p.); įpareigoti administratorių pasirašytą taikos sutartį pateikti Vilniaus apygardos teismui (2.3 p.).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-746-656/2014 pagal BUAB „Spektrus“ ieškinį atsakovams UAB „Spektrus EU“, UAB „DS Baltic“, A. V., E. P., Ž. A., V. J. dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, domeno vardo perdavimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmais 2 072 049,55 Lt padarytos žalos atlyginimo. Taigi, kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas taikos sutarties patvirtinimo klausimas civilinėje byloje, kurioje atsakovais yra ir BUAB „Spektrus“ kreditoriai A. V. ir E. P.. Kaip matyti iš pateiktos taikos sutarties sąlygų, civilinės bylos Nr. 2-746-656/2014 atsakovai įsipareigojo BUAB „Spektrus“ sumokėti 5 000 Lt sumą, o BUAB „Spektrus“ kitų reikalavimų, kylančių iš pateikto ieškinio atsakovų atžvilgiu atsisako, jokių pretenzijų atsakovams neturi ir neturės ateityje (b.l. 40-41). Kreditorių susirinkimas nutarė pritarti tokiai taikos sutarčiai, nutarimas yra priimtas, už tai balsavo apeliantai E. P. (14,94 proc.) ir A. V. (53,26 proc.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinti minėti kreditorių susirinkimo nutarimai, susiję su taikos sutarties sudarymu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirieji skundai netenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus, susijusius su tolesniu jos likimu, tiek ir einamuosius klausimus. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Nagrinėjamu atveju procedūriniai ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo klausimai nėra kvestionuojami, taigi, nėra aktualūs sprendžiant ginčą. Tačiau minėta, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo esminę reikšmę inter alia turi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymosi aspektai ir su tuo susijęs patikrinimas, ar nebuvo pažeistos ĮBĮ nustatytos bankrutavusios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisės ir teisėti interesai, o kreditorių susirinkimo nutarimas, konstatavus šių (CK 1.5 str.) principų pažeidimą, naikinamas. Todėl atmestinas apelianto A. V. argumentas, kad teismas nenurodė konkrečios normos, kurios pagrindu skundas galėjo būti tenkinamas.

Bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, dalyviams, valdymo organams (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., ABĮ 37 str.), gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Nuo to didele dalimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Tuo tarpu sudarant taikos sutartį civilinė byla yra užbaigiama ir ieškovas bankrutuojanti įmonė gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi. Kaip minėta, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta, jog šalys pasirašys taikos sutartį tos bylos atsakovams sumokant BUAB „Spektrus“ 5 000 Lt, o UAB „Spektrus“ atsisakant jų atžvilgių kitų reikalavimų ir ateityje šiems asmenims neturint jokių pretenzijų. Akivaizdu, kad taikos sutartis sudaroma civilinėje byloje, kurioje atsakovais dėl didelės sumos yra patraukti apeliantai. Dėl to jie neabejotinai yra suinteresuoti taikos sutarties patvirtinimu bei civilinės bylos nutraukimu. Tai visiškai pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu minėtos taikos sutarties sudarymui nepritarė nei kiti BUAB „Spektrus“ kreditoriai, nei bankroto administratorius, kuris taip pat atstovauja bankrutuojančią įmonę minėtoje civilinėje byloje ir todėl yra susipažinęs su šios bylos perspektyva. Be to, bankroto administratorius kreditorių susirinkimo posėdyje nurodė, kad pasiūlytos taikos sutarties sąlygos, įmonę atstovaujančios advokatų kontoros nuomone, visiškai neadekvačios ir nenaudingos BUAB „Spektrus“. Tačiau apeliantai, turėdami 68,20 proc. reikalavimų sumos (balsų daugumą), priėmė ginčijamus nutarimus, kuriais sau naudingomis, bet galimai įmonei ir kitiems kreditoriams nenaudingomis sąlygomis pritarė pasiūlytos taikos sutarties sudarymui. Pastebėtina, kad nors bankroto administratoriaus nuomonė neturi lemiamos reikšmės vertinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau ji yra teisiškai reikšminga kaip vienas iš kriterijų sprendžiant, ar nutarimas nepažeidžia kitų mažumoje likusių kreditorių teisių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo VSDFV argumentais, kad nagrinėjamu atveju apeliantai, esant interesų konfliktui ir elgdamiesi sąžiningai, turėjo nusišalinti nuo balsavimo priimant ginčijamus nutarimus. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad jokios nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nepaneigia jų nekvestionuojamos teisės balsuoti kreditorių susirinkime, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Aplinkybės, kad nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo priimtas dviejų kreditorių, kurie yra suinteresuoti šios taikos sutarties patvirtinimu, balsais, bei tai, kad kiti kreditoriai ir bankroto administratorius nesutiko su pasiūlytos taikos sutarties sąlygomis, suteikia pagrindą spręsti, jog tokios, kaip svarstytos taikos sutarties sąlygos, yra galimai neadekvačios pareikštiems reikalavimams bei nenaudingos tiek kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, tiek pačiai bankrutuojančiai įmonei.

Apeliantai nurodo, kad jiems pareikštas ieškinys apskritai yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nėra visiškai atmestina ir tokia minėtos bylos baigtis. Tačiau pastebėtina, kad tokia bylos baigtis apeliantams būtų dar netgi naudingesnė nei pasiūlytomis sąlygomis sudaryta taikos sutartis (nereikėtų atlyginti nė 5 000 Lt). Tačiau bet kuriuo atveju šis klausimas nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje. Šiuo metu aišku yra tik tai, kad tarp pareikšto ieškinio tenkinimo (ar net jo tenkinimo tik iš dalies) atveju sumos ir siūlomos taikos sutartimi sumos yra akivaizdi disproporcija net ir galimų kompromisų taikymo požiūriu. Sutiktina su apeliantais, kad taikos sutarties sudarymas yra racionali priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus. Tačiau taikos sutarties sąlygomis paprastai derinamas šalių teisių ir pareigų balansas, ji negali akivaizdžiai pažeisti pačios įmonės bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Todėl nors ginčijami nutarimai buvo priimti formaliai nepažeidžiant ĮBĮ reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo juos laikyti teisėtais, kadangi jie prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), nesąžiningai naudojantis balsų daugumos turėjimu bei priimti pažeidžiant kitų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises bei jų teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikinti ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus