Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2009-06-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, t. y. prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė K. B. skirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B. nuteista už tai, kad organizavo prostituciją ir vadovavo jai, bei pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, o būtent: nuo 2008 m. birželio 20 d., siekdama gauti turtinės naudos iš kitų asmenų prostitucijos, nuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini), (nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžios), (duomenys neskelbtini) (nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2009 m. pradžios, tikslaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko), (duomenys neskelbtini), (nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio), (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. vasario 10 d.), (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. kovo 28 d.), (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. kovo 28 d. iki 2010 m. birželio 27 d., I. Š. vardu), kambarius viešbutyje (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), (nuo 2009 m. pradžios, tikslaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2009 m. spalio mėnesio pradžios ir nuo 2010 m. birželio 27 d. iki 2010 m. birželio 30 d.), kur suteikė patalpas R. K. (nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2009 m. spalio mėnesio pradžios ir nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. birželio 30 d.) ir I. Š. (nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. birželio 27 d.), kurios vertėsi prostitucija - teikė lytines paslaugas vyrams už piniginį atlygį, taip pat reklamavo prostitucijos paslaugas, periodiškai dėdama skelbimus į laikraštį, arba nurodydama tai padaryti R. K. ar I. Š., priiminėdavo užsakymus seksualinėms paslaugoms telefonu, būdama kartu užtikrino darbo saugumą, skirstė pelną, gautą iš R. K. ir I. Š. prostitucijos, ir tokiu būdu gavo nenustatytą kiekį pajamų iš R. K. ir I. Š. prostitucijos.

Tačiau, apeliantės teigimu, teismas netiki šiais jos parodymais, o tiki liudytojos I. Š. parodymais, nors, pasak nuteistosios, ši liudytoja ją apkalba, todėl mano, jog tikėti jos parodymais negalima. Taip pat nurodo, kad ji su I. Š. – susipykusi, ką, nuteistosios tvirtinimu, pripažįsta ir ji. Teigia, kad yra parašiusi pareiškimą dėl I. Š. veiksmų nes ji, pasak apeliantės, vertė jos dukrą verstis prostitucija. Nurodo, jog liudytoja I. Š. yra suinteresuota jai pakenkti, todėl ir šmeižia ją, kurdama visokias istorijas. Nurodo, jog liudytoja S. K. (2 t., 15 b. l.) paaiškino „I. Š. man aiškindavo, kad mano mama bloga, kad mano tėtis jai patinka“. Liudytojas V. K. (2 t., 13 b. l.) paaiškino, kad su I. Š. tapo meilužiais, nors dar gyveno su ja. Be to, pasak nuteistosios, I. Š. V. K. pasiūlė atsikratyti jos, nes I. Š. norėjo, kad V. K. gyventų su ja. Iš šių liudytojos parodymų, nuteistoji daro išvadą, kad I. Š. bet kokia kaina norėjo jos atsikratyti ir ją apšmeižti ir teigia, kad nė vienas iš kitų teisme apklaustų liudytojų nenurodė, kad ji užsiėmė savadavimu. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja R. K., tačiau, nuteistosios teigimu, šiais liudytojos parodymais remtis negalima, nes ji nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teisme. Nurodo, jog apklausiama pas tyrėją ši liudytoja ją apkalbėjo. Taip pat nurodo, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas – jai buvo sakoma, kad jeigu neprisipažins, neišeis į laisvę. Todėl teigia, kad sakė tą, ką liepė tyrėja ir tik teisme pasakė tiesą. Dėl paminėtų aplinkybių, nuteistoji teigia, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje. Be kita ko apeliantė nurodo, kad ji turi mažametę dukrą S., gimusią (duomenys neskelbtini), o ją nekaltai nuteisus dukra liks be priežiūros, nebus kas ja pasirūpina, kad jos silpna sveikata, jog buvo operuota, ilgai gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikose (diagnozuotas sepsis).

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų apeliacinio skundo argumentų.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantės nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. B. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų I. Š., N. G. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. K., pačios nuteistosios K. B. parodymais, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje, asmens kratos, daiktų apžiūros, akistatos protokolais.

Nuteistoji K. B. savo apeliaciniame skunde neigia padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir skundu prašo ją išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais ji neigia savo kaltę, atmeta, kadangi juos paneigia faktinės bylos aplinkybės – liudytojos I. Š. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur ji parodė, kad K. B. buvo sąvadautoja, jog pati nuteistoji ieškodavo joms klientų, į laikraščius dėdavo skelbimus, surasdavo ir išnuomodavo butus, nustatydavo kainas (1 t., 197-198 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojos R. K. parodymais, kur ji parodė, kad vertėsi prostitucija K. B. išnuomotose butuose, jog K. B. ji duodavo pusę sumos nuo uždarbio, taip pat už buto nuomą, jog į klientų skambučius visada atsiliepdavo K. B., mobiliojo ryšio telefonai buvo jos. Taip pat parodė, kad teikė lytines paslaugas kartu su I. Š. (1 t., 60-61 b. l.); pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintais parodymais, kur ji pripažino, kad nuo 2009 metų lapkričio mėnesio iki sulaikymo pelnėsi iš I. Š., o vėliau iš R. K. prostitucijos ir gavo lėšų (1 t., 71-73 b. l.).

Be to, be šių pačios nuteistosios ir liudytojų parodymų, K. B. kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, o būtent – liudytojos I. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio turinio matyti, kad liudytoja I. Š. 2010-07-29 parodė butus, kuriuos nuomojo K. B. ir kuriuose ji teikdavo lytines paslaugas (1 t., 18-21 b. l.); asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolai, iš kurių turinio matyti, kad apžiūrėti keturi darbiniai telefonai, kurie pagal bylos duomenis priklauso K. B. ir, kad gautų žinučių kataloguose išsaugotos žinutės, kuriose yra klausiama apie paslaugų kainas (1 t., 26, 29-40 b. l.); akistatų protokolai, iš kurių turinio matyti, kad liudytoja I. Š. akistatos su K. B. metu parodė, jog asmens kratų metu paimti mobilaus ryšio telefonai priklausė K. B., jog į klientų skambučius atsakinėdavo K. B., lytines paslaugas klientams teikdavo ji, R. ir J. K., o K. B. mokėdavo pusę sumos nuo uždarbio ir po 20 litų mokesčiams (1 t., 74-76 b. l.); liudytoja R. K. akistatos su K. B. metu patvirtino, kad darbiniai telefonai priklausė K. B., o ji K. B. mokėjo už apsaugą (1 t., 77-79 b. l.).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma kolegija pažymi, kad nuteistosios K. B. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės, atitinka tiek liudytojos I. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek pirminius liudytojos R. K. parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią K. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais vėlesniais tiek paties nuteistosios, tiek liudytojų S. K., R. P., E. Č., V. G., J. K., V. K. teisme duotais parodymais. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija vėlesnius nuteistosios ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus aptartų liudytojų parodymus apie nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad K. B. neorganizavo, nevadovavo ir nesipelnė iš kitų asmenų prostitucijos, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti K. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pastebėtina tai, kad kolegija vertindama nuteistosios ir liudytojų – S. K., R. P., E. Č., V. G., J. K. ir V. K. apylinkės teisme duotus parodymus, kurie, be kita ko, prieštarauja aukščiau išdėstytiems ir išanalizuotiems įrodymams, atskaitos tašku laiko šių asmenų artimus santykius su nuteistąja, todėl ir dėl šios priežasties jų parodymai nelaikytini objektyviais ir vertinami kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymai.

Ir nors nuteistoji K. B. skunde nurodo, jog liudytoja I. Š. ją apkalba, kad ji yra suinteresuota jai pakenkti, jog nė vienas teisme apklaustas liudytojas neparodė, kad ji sąvadautoja, tačiau kolegija, remdamasi anksčiau ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį apeliantės atžvilgiu, rėmėsi ne vien liudytojos I. Š. parodymais, kaip galima suprasti iš nuteistosios skundo, tačiau visais aptartais, apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojos R. K., tiek pačios nuteistosios parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga – parodymų patikrinimo vietoje, asmens kratos, daiktų apžiūros, akistatos protokolais, t. y. apylinkės teismas grįsdamas apeliantės kaltę rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią K. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. O tai, kad, nuteistosios nuomone, byloje esantys duomenys turėtų būti vertinami kitaip, esant aukščiau aptartiems ir išanalizuotiems įrodymams, jos kaltės nepaneigia, tik, kolegijos nuomone, rodo jos siekį kaltės neigimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar ją sušvelninti. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistosios dėmesys, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamoji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Todėl šiuo atveju nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, kaip skunde teigia nuteistoji, jog liudytoja I. Š. ją apkalba, kad liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu ją apkalbėjo, jog nė vienas teisme apklaustas liudytojas neparodė, kad ji sąvadautoja, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl nuteistosios K. B. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

Atsakant į apeliantės skundo argumentus, kad jai buvo daromas psichologinis spaudimas – jai buvo sakoma, kad jeigu neprisipažins, neišeis į laisvę, todėl nuteistosios teigimu, sakė tą, ką liepė tyrėja, pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šiuos nuteistosios apeliaciniame skunde nenurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ir priešingai – byloje yra duomenų, paneigiančių šią nuteistosios versiją, tai liudytojos N. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, jog atliko su K. B. ikiteisminio tyrimo veiksmus ir patvirtino, kad jai nebuvo daromas joks spaudimas ir kad ji parodymus davė laisva valia (2 t., 26-27 b. l.).

Kiti apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad ji turi mažametę dukrą S., gimusią (duomenys neskelbtini), o ją nekaltai nuteisus dukra liks be priežiūros, nebus kas ja pasirūpina, kad jos silpna sveikata, jog buvo operuota, ilgai gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikose (diagnozuotas sepsis), atmestini. Visų pirma, pastebėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistosios K. B. sveikatos būklė neleistų jos laikyti laisvės atėmimo vietoje, o, antra, įstatymai numato kalinčiųjų asmenų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, ir, esant būtinumui, gydymą specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. O tai, kad nuteistoji savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo šeimos padėtį ir negali pradėti gyventi visaverčio gyvenimo ir pakankamai pasirūpinti jai artimais žmonėmis – dukra, priklauso nuo jos pačios elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Todėl vien šiais apeliantės skunde nurodytais deklaratyviais pagrindais keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajai

Paskirdamas nuteistajai K. B. laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – apysunkis nusikaltimas, apeliantės asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdama teista už analogišką nusikalstamą veiką, nedirba, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama neigiamai, bausta administracine tvarka.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė K. B. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą, tačiau nežymiai didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistosios padaryto nusikaltimo turinį, bei tinkamai kvalifikavo jos veiką, bet atsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ją, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios K. B. apeliacinį skundą atmesti.