Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

dalyvaujant institucijos,surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei Renatai Tubienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Anykščių skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad M. B. savavališkai užėmė ir naudoja privačios nuosavybės teise Antanui A. V. priklausančią žemės dalį – 2012 m. rugsėjo 17 d., vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę Varkujų kaime, Anykščių rajone, patikrinus Antano A. V. žemės sklypą, esantį Varkujų k., Anykščių r., nustatyta, kad buvo padarytas pažeidimas, t. y. M. B. savavališkai užėmė ir naudoja privačios nuosavybės teise A. A. V. priklausančią žemės dalį: 2,40 ha plotas sklypas buvo užsėtas, tikrinimo metu rasta ražiena.

Posėdžio metu M. B. paaiškino, kad minėtą žemės sklypą nuo 2005 m. jis nuomoja iš valstybės, kadangi iki tol tas žemės sklypas buvo nenaudojamas. Kasmet pratęsdavo nuomos sutartį. Minėtame žemės sklype iškirto krūmus, padarė ją dirbama žeme. Vėliau žemės sklypas buvo atiduotas savininkui D. V.. Išsiaiškino, kad D. V. gyvena užsienyje, todėl neturėjo galimybės su juo pratęsti nuomos sutarties. Kad dirbama žemė neapaugtų piktžolėmis ir krūmais, vykdė sėjos darbus. Niekas jam jokių pretenzijų nereiškė. Kita to paties savininko sklypo dalis visą laiką buvo nedirbama. Vėliau sužinojo, kad sklypo savininkas ne D. V., o A. A. V., bet ir pastarasis jam jokių pretenzijų nereiškė. Todėl nesutinka su tuo, kad dalį sklypo jis užėmė neteisėtai. Dirbdamas žemę savininkui padarė gerą darbą, neleisdamas žemei apaugti piktžolėmis ir krūmais tik padidino žemės vertę.

Administracinė teisės pažeidimo byla nutraukti.

Institucijos surašiusios protokolą atstovė Renata Tubienė parodė, jog 2012 m. rugpjūčio 23 d. gavo D. V. pareiškimą dėl savavališko žemės sklypo užėmimo. D. V. nurodė, jog jo tėvui priklausančią žemą savavališkai užėmė ir dirba M. B.. 2012-09-17 nuvyko į vietą kartu su D. V. ir rado, jog žemės sklypas buvo apsėtas ir tuo laiku jau buvo nupjauti javai ir likusi ražiena. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. M. B. neneigė, jog dirba A.V. priklausančio sklypo dalį ir neturi nuomos sutarties.

Liudytojas D. V. parodė, jog Debeikių seniūnijoje yra jo tėvui A. V. priklausantis žemės sklypas. Tėvas šiuo metu žemės sklypu nesinaudoja ir jo nedirba. Žemės sklypą tėvas nusipirko 2009 metais. Jau 2008 metais matė, jog tą žemės sklypą kažkas dirba ir jis dėl to kreipėsi į Debeikių seniūnijos žemėtvarkininką. Po metų vėl buvo žemė dirbama ir kreipėsi į Anykščių žemėtvarką dėl M. B. savavališkai dirbamos žemės. 2012m. rugpjūčio 20 parašė raštu pareiškimą dėl M. B. savavališkai dirbamos žemės.

Liudytojas Antanas A. V. parodė, jog jis Debeikių sen. Varkujų kaime 2008 metais nusipirko žemės sklypą. Registrų centre nuosavybė buvo įregistruota 2009 m. sausio mėnesį. 2008 metais nuvažiavęs į vietą, pamatė, kad jo nusipirktą žemės sklypą kažkas savavališkai užėmęs ir dirba. Jis pats dėl to niekur nesikreipė, o pavedė savo sūnui D. V. išsiaiškinti. Žino, jog sūnus kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. administracinis kaltinimas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo pareikštas dėl to, kad jis Varkujų kaime, Anykščių rajone, prie nuomojamo žemės sklypo buvo užėmęs dalį - 2,40ha ploto sklypą, nuosavybės teise priklausantį Antanui A. V..

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad minėtą sklypo dalį iki 2009 metų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. nuomojosi pagal nuomos sutartį iš valstybės (b.l.31-34). Jis iškirto krūmus, augusius žemės sklype, suarė sklypą ir sėjo javus. Jam buvo pranešta, jog į dalį nuomoto žemės sklypo atkurtos nuosavybės teisės ir nebuvo sudaryta nuomos sutarties dėl dalies žemės sklypo. Kaip paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. ir tą patvirtino žemės sklypo savininkas A.A. V. bei jo sūnus D. V. , nuo sklypo įsigijimo A.A. V. žemės sklypu nesinaudojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. nenorėdamas, jog sklype augtų piktžolės, kadangi šalimais yra ir jo išnuomotas sklypas (b.l.35-49), ir manydamas, jog sklypo savininkas D. V., o ne Antanas A. V., ir neturėdamas galimybės susitikti su D. V., nes jis buvo išvykęs į užsienį, dirbo žemę ir toliau. Tyčios savavališkai užimti žemės sklypo neturėjo, žalos žemės sklypo savininkui nepadarė.

Dėl šių priežasčių, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių M. B. kaltę, ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu konstatuotina, jog M. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str.1d.., sudėties. Dėl nurodyto administracinė byla nutrauktina, nenustačius M. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 st. 1 d. 1 p. ). .

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-2996/2010, N62-2740/2010). Kaip nustatyta žemės sklypo savininkui Antanui A. V. ir jo sūnui D. V. apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. dirba dalį jų žemės sklypo, buvo žinoma jau 2008 metais ir dėl to jie kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą 2008 ir 2009 metais, o 2012 metų rugpjūčio 20 d. parašė pareiškimą raštu, kuriame nurodė, jog nuo pat nuosavybės teisės įsigijimo dienos – 2009 m. sausio 5 d. (b.l.20) dalimi žemės sklypo naudojasi M. B.. Tai patvirtino jie ir posėdžio metu. Tačiau žemės naudojimo patikrinimo aktas surašytas tik 2012-09-17.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aptariamo teisės pažeidimo paaiškėjimo diena buvo 2009-01-05, kurią nurodė pareiškime D. V.. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir 2012-09-17 žemės naudojimo patikrinimo akte (b.l.9-11). Todėl administracinė nuobauda M. B. galėjo būti paskirta iki 2009-07-05. Pakartotinis valstybinės žemės užėmimo fakto nustatymas 2012-01-19 žemės naudojimo patikrinimo akte nereiškia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo 2012-09-17. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną jau buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p., kadangi teisinis pagrindas skirti administracinę nuobaudą yra apskritai išnykęs.

Pažymėtina, jog šiuo atveju yra suėję Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimo sprendimas netenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2286/2011, N575-76/2012) , ir todėl šiuo atveju administracinė byla nutrauktina pagal LR ATPK 250 straipsnio 7 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teisėja

nutarė:

M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams .

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.