- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- eI-867-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03788-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Tadas Blažys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Vilniaus rajono policijos komisariato 2-jo veiklos poskyrio 2017 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 10-S-156861(1.39E-10-57) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisariatą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2017 m. spalio 4 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Prašymas), prašydamas suteikti informaciją, susijusią su pareiškėjo duomenų tvarkymu. Minėtame Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. į pareiškėjo gyvenamąją vietą atvyko Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie atliko veiksmus pareiškėjo atžvilgiu ir pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje. Pareigūnų atvykimą galimai sąlygojo iškvietimas, nurodant, kad pareiškėjas galimai atlieka neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjas ir prašė iš Komisariato tam tikros informacijos. Pareiškėjas pateikė V. D., esančios R. V. atstove pagal įstatymą, sutikimą dėl informacijos pateikimo (V. D. ir R. V. buvo atitinkamame name policijos pareigūnų atvykimo metu), tačiau Komisariatas Sprendimu nepagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad duomenys apie informacijos patikrinimą buvo surašyti policijos registruojamų įvykių registre, papildomas informacijos tikrinimas atliekamas nebuvo. Sprendime taip pat nurodė, kad registre talpinama informacija tiesiogiai susijusi su trečiųjų asmenų, pranešusių apie įvykį, asmens duomenimis. Be to, atsakovui neaiškus atitinkamos informacijos gavimo tikslas.
Pareiškėjas nurodė, kad, pirma, pareiškėjas prašė pateikti duomenis, remdamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad duomenų subjektas (t. y. fizinis asmuo, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai) turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Pareiškėją domino, dėl kokių, neva jo atliktų, veiksmų, atvyko policijos pareigūnai, ar duomenys užfiksuoti neiškraipant aplinkybių. Jeigu gautas pranešimas buvo akivaizdžiai melagingas, pareiškėjas taip pat inicijuotų ikiteisminį tyrimą. Antra, atsakovo nurodomi motyvai dėl atsisakymo pateikti informaciją yra teisiškai nepagrįsti todėl, kad duomenys apie pranešimą pateikusį asmenį yra atskiri policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kurių pateikti pareiškėjas nereikalavo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-766 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 16 punktas duomenis apie pranešėją apie įvykį priskiria atskirai duomenų grupei. Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad sutinka, kad duomenys jam būtų pateikti pašalinant atitinkamus duomenis ir nesuteikiant pranešusio apie įvykį asmens duomenų pareiškėjui. Trečia, atsakovo sprendimas tiesiogiai prieštarauja Nuostatų 30 punktui, nustatančiam, kad asmuo turi teisę susipažinti su registre tvarkomais jo duomenimis. Nuostatų 41.1 punktas suteikia teisę pareiškėjui nemokamai reikalauti atitinkamų duomenų pateikimo. Taigi, Sprendimas tiesiogiai prieštarauja Nuostatų reikalavimams.
Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo pasirinktas aplinkybių traktavimas apskritai užkerta kelią asmenims, dėl kurių buvo pateiktas pranešimas, susipažinti su Policijos registruojamų įvykių registre kaupiama informacija, kadangi atsakovas visada gali pateikti atsakymą, kad prašymas pateikti duomenis neįmanomas, kadangi bus atskleidžiami asmens, pateikusio pranešimą, duomenys. Be to, pareiškėjas aiškiai nurodė, kad atitinkami duomenys (apie pranešusį asmenį) jam neturi būti pateikiami.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti, pabrėždami, kad visą norimą, 2017 m. spalio 4 d. prašyme nurodytą, informaciją jie gavo, Komisariatui pateikus teismui atsiliepimą (su priedais) į pareiškėjo skundą.
Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 8.23 val. Bendrosios pagalbos centras Vilniaus rajono policijos komisariatui (toliau – PK) perdavė 8.18 val. telefonu gautą pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas su antstoliu atvažiavęs pas savo žmoną, su kuria vyksta skyrybų procesas, paimti vaiką, kuris turi atostogas praleisti su pranešėju. Žmonos vietoje nėra, vaiko jam neduoda žmonos tėvas. Laukia vietoje. Atvykę pranešime nurodytu adresu, PK pareigūnai išsiaiškino, kad viešosios tvarkos pažeidimo fakto konstatuoti nėra pagrindo, tarp pranešėjo ir jo vaiko motinos tėvo incidentas kilo civilinių santykių pagrindu, atvykusi vaiko motina perdavė dukrą pranešėjui. Apie šias nustatytas aplinkybes PK pareigūnai padarė atitinkamas žymas įvykio (pranešimo) registracijos kortelėje. Joks papildomas įvykio aplinkybių tikrinimas, tikslinimas nebuvo atliekamas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai nebuvo surašomi, tam nesant pagrindo ir poreikio, šie veiksmai būtų pertekliniai.. Policijos pareigūnai 2017 m. rugpjūčio 7 d. aiškindamiesi įvykio aplinkybes, jokio pažeidimo nenustatė ir pranešimo patikrinimo rezultatus pažymėjo policijos registruojamų įvykių registre. Jokie dokumentai pildomi nebuvo, todėl pareiškėjas pranešimu buvo informuotas, kad prašomų duomenų policijos įstaiga jam pateikti negali. Pranešimo patikrinimo metu asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis jų teisėto tvarkymo kriterijų. Visa policijos įstaigos turima informacija apie 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 8.23 val. Bendrosios pagalbos centro PK perduotą pranešimą ir jo patikrinimo rezultatus yra fiksuota būtent šio pranešimo kortelėje ROIK 0117000431343. 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į PK, prašydamas leisti jam susipažinti su 2017 m. rugpjūčio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), atvykusių policijos patrulių tarnybiniais pranešimais. Į šį pareiškėjo prašymą 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pateiktas išsamus atsakymas. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į PK, prašydamas įvertinti 2017 m. rugpjūčio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), atvykusių policijos patrulių tarnybinių pareigų atlikimą ir veiksmų teisėtumą. Šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakyta, nurodant, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėti pareigūnai 2017 m. rugpjūčio 7 d. pažeidėjų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negauta, todėl tarnybinį patikrinimą dėl šių pareigūnų veiksmų pradėti pagrindo nėra. 2017 m. spalio 5 d. PK gautas 2017 m. spalio 4 d. pareiškėjo Prašymas dėl informacijos pateikimo, kuriame pareiškėjas reikalavo leisti jam susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, susijusiais su pareigūnų atvykimu 2017 m. rugpjūčio 7 d. į jam priklausančius namus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) – pareigūnų iškvietimo turiniu, bet kokiais pareigūnų surinktais duomenimis ir dokumentais (taip pat ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais). Išnagrinėjus šį prašymą, 2017 m. spalio 13 d. buvo parengtas atsakymas (Sprendimas), kuriame motyvuotai nurodoma, kad prašomi duomenys pareiškėjui pateikti nebus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašymu pateikiant jam šią kortelę ROIK 0117000431343 pilna apimtimi (jos nenuasmeninus), iš esmės neišvengiamai būtu pateikti ir pranešėjo asmens duomenys – vardas, pavardė, telefono numeris. Dokumentų nuasmeninimas nėra teisiškai reglamentuotas. PK neturint galimybės pareiškėjui pateikti nuasmenintos įvykio registracijos kortelės ROIK 0117000431343, eliminuojant iš jos pranešėjo asmens duomenis, jam buvo apie tai pranešta motyvuotu Sprendimu.
Komisariatas pabrėžę, kad pareiškėjo reikalavimai yra ne tik nepagrįsti, nes jis reikalauja policijos įstaigą pateikti ir duomenis asmens, kuris telefonu pranešė apie vykstantį incidentą, be to, prašomi pateikti duomenys pareiškėjui yra puikiai žinomi – 2017 m. rugpjūčio 7 d. incidente dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek ir apie incidentą telefonu pranešęs asmuo, kuris pareiškėjui yra puikiai žinomas ir kuriam pareiškėjas aktyviais veiksmais kliudė įgyvendinti tam tikras civilines teises ir teisėtus interesus (taigi, yra iš esmės ta apimtimi pareiškėjo prašymas yra betikslis), tačiau ir neteisėtas, nes tokių duomenų pateikimas pareiškėjui prieštarautų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms (nes minėtas teisės aktas suteikia teisę duomenų subjektui susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, bet ne su trečiųjų asmenų asmens duomenimis). Kadangi tokiu būdu teismui yra pateikti visi policijos įstaigos turimi duomenys apie šį įvykį, o pareiškėjas turi teisę susipažinti su šios administracinės bylos medžiaga, tai pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir jį tenkinti netenka prasmės, nes daugiau jokiais duomenimis apie šį 2017 m. rugpjūčio 7 d. įvykį Komisariatas nedisponuoja.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Komisariato atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisariato Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Komisariatui pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į PK, kuriame prašė leisti susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, susijusiais su pareigūnų atvykimu 2017 m. rugpjūčio 7 d. į pareiškėjui priklausančius namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai fiksuoti duomenys, kurių visuma leidžia identifikuoti pareiškėją kaip asmenį, įskaitant, bet neapsiribojant – pareigūnų iškvietimo turiniu, bet kokiais pareigūnų surinktais duomenimis ar dokumentais (taip pat – ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais). Jeigu turimi duomenis yra susiję su kitų asmenų duomenimis ar informacija, pareiškėjas prašė pateikti apie jį tvarkomus duomenis tokiu būdu ir forma, kurie sudarytų sąlygas susipažinti su turimais duomenimis ar informacija, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ar laisvių.
PK 2017 m. spalio 13 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad prašomų duomenų pareiškėjui pateikti negali, kadangi dėl 2017 m. rugpjūčio 7 d. policijos iškvietimo adresu(duomenys neskelbtini), duomenis apie informacijos patikrinimą buvo surašyti policijos registruojamų įvykių registre, papildomas informacijos patikrinimas atliekamas nebuvo. Informacija, esanti policijos registruojamų įvykių registre, yra tiesiogiai susijusi su trečiųjų asmenų, pranešusių apie įvykius, asmens duomenimis. Taip pat yra neaiškus šios informacijos panaudojimo tikslas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Teisėjų kolegijos nuomone, gero administravimo, atsakingo valdymo principai, be kita ko, yra sietini su VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir jame nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT praktika).
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių Komisariato veiklą, teikiant suinteresuotiems asmenims informaciją, analizę, teismas daro išvadą, kad į pareiškėjo Prašymą Komisariatas Sprendimu atsakė tinkamai, pagrįstai nurodydamas, kad visa informacija, susijusi su minėtu įvykiu, t. y. policijos pareigūnų atvykimu 2017 m. rugpjūčio 7 d. į pareiškėjui priklausančius namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), buvo surašyta policijos registruojamų įvykių registre. Teismas daro išvadą, kad joks papildomas informacijos, susijusios su minėtu iškvietimu, patikrinimas nebuvo atliekamas: nebuvo surašyti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nebuvo paimti raštiški kitų asmenų (tame tarpe ir pareiškėjo) paaiškinimai, nebuvo renkama jokia kita rašytinė medžiaga, o buvo tik apsiribota įvykio užfiksavimu, todėl Komisariatas neturėjo galimybės pateikti pareiškėjui jo prašomos informacijos, susijusios su pareiškėjo duomenų tvarkymu.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2, 3 bei 5 straipsnių nuostatos aiškiai apibrėžia asmens duomenų sąvoką, šių duomenų tvarkymą bei tinkamą saugojimą, todėl teismas, atlikęs šių nuostatų analizę, daro išvadą, kad Komisariatas, Sprendime nurodydamas, kad informacija, esanti policijos registruojamų įvykių registre, yra tiesiogiai susijusi su trečiųjų asmenų, pranešusių apie įvykius, asmens duomenimis ir nėra pagrindo šiuos duomenis pareiškėjui teikti, pasielgė teisėtai bei pagrįstai, nepateikdamas su minėtu įvykiu susijusių, policijos registruojamų įvykių registre esančių, duomenų pareiškėjui.
Teismas daro išvadą, kad Komisariato Sprendime nurodytas argumentas, kad yra neaiškus šios informacijos panaudojimo tikslas (atsisakant pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją), yra perteklinis, tačiau negali būti teisiniu pagrindu Komisariato Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Pareiškėjo K. D. reikalavimas įpareigoti Komisariatą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Komisariato Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjo K. D. reikalavimas įpareigoti Komisariatą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Be to, pareiškėjas bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad visą norimą, 2017 m. spalio 4 d. Prašyme nurodytą, informaciją jie gavo, Komisariatui pateikus teismui atsiliepimą (su priedais) į pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo K. D. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.