Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-517-462/2013

NUTARTIS

2013 m. birželio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 5 d., apie 10 val., Vytauto „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės mieste, esančios sodybos kieme, tyčia, asmeninių nesutarimų metu, koja spyrė 3-4 smūgius R. R. į pilvo sritį, taip padarė pilvo sumušimą, plonosios žarnos plyšimą, ūmų peritonitą, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės nuteistajam R. Š. paskyrimo. Teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. normas, todėl paskyrė R. Š. aiškiai per švelnią bausmę. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas R. Š. paskyrė pačią mažiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. tik 3 mėnesius laisvės atėmimo. Teisinga yra tik tokia bausmė, kuri atitinka nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir sulaiko kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Teismas nepakankamai įvertino R. Š. padarytos veikos pavojingumą, jo paties požiūrį į įvykdytą nusikalstamą veiką. R. Š. įvykdė sunkų nusikaltimą, jis kaltu prisipažino tik iš dalies. Iki nuosprendžio priėmimo dienos jis neatlygino visos nukentėjusiajam padarytos žalos, o tik susitarė dėl jos atlyginimo. Teismas pripažino, kad jo padarytoje veikoje nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, R. Š. turėjo paskirti griežtesnę bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui, tačiau to nepadarė ir taip neteisingai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Nuteistasis R. Š. pateikė atsikirtimus į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir prašo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o taip pat tai, jog nukentėjusiojo R. R. provokuojantis elgesys turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p.) bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nuosprendį palikti nepakeistą, o Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis Romas Rudys pateikė atsikirtimus į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. Kad nuteistasis R. Š. tyčia, asmeninių nesutarimų metu, koja spyrė 3-4 smūgius R. R. į pilvo sritį, taip padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina teisme išnagrinėti, nuosprendyje išdėstyti, aptarti ir įvertinti įrodymai. Pats nuteistasis ir jo gynėja nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, prokuroro skunde ši nuosprendžio dalis irgi neginčijama, todėl nuosprendžio dalis dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 135 str. 1 d. plačiau neaptariama ir šiame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju griežtinti bausmę R. Š. nėra pagrindo.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., sankcija numato tik laisvės atėmimą iki 10 (dešimties) metų. Taigi asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 10 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str. 2 d.).

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies, taip ir 61 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ir tik tame tarpe į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą 3 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė.

Tauragės rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad R. Š. anksčiau teismo nėra teistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nėra baustas, charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko vieną nepilnametį vaiką (b. l. 127). Pripažintina, kad šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant bausmę nuteistajam. Byloje surinkti duomenys patvirtina šių aplinkybių buvimą (b. l. 53-56, 93-94), todėl apylinkės teismas šiomis aplinkybės rėmėsi pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro pateiktą skundą reikšminga yra tai, jog apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nustatė, kad nukentėjusysis pas nuteistąjį atvyko būdamas neblaivus, pats pirmas pradėjo konfliktą su nuteistuoju, jo neklausė ir nėjo iš kiemo, ir tokiu savo elgesiu išprovokavo nuteistojo veiksmus bei skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į šias aplinkybes. Pažymėtina, kad prokuroro pateiktame apeliaciniame skunde dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, reikšmingų skiriant nuteistajam bausmę, nepasisakoma. Todėl galima pagrįstai manyti, kad prokuroras su šiomis nustatytomis aplinkybėmis sutinka ir jų neginčija.

Prokuroras savo skundą grindžia tuo, kad apylinkės teismas pripažino, jog R. Š. padarytoje veikoje nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl R. Š. turėjo būti paskirta griežtesnė bausmė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. yra apibrėžtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo R. Š. priteisti jam 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 14). Akcentuotina yra tai, kad nukentėjusysis ieškinyje nenurodė jokios patirtos turtinės žalos ir neprašė jos priteisti.

Prokuroro skunde teigiama, kad R. Š. iki nuosprendžio priėmimo dienos neatlygino visos nukentėjusiajam padarytos žalos, o tik susitarė dėl jos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija nesutinka. Byloje esantis nukentėjusiojo R. R. 2012-11-13 rašytas paaiškinimas patvirtina, jog už jam suduotus smūgius ir sukeltą skausmą iš R. Š. gavo penkis šimtus litų. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, jog su kaltinamuoju R. Š. susitarė, kad jam bus sumokėta dar 1 500 Lt bei nurodė, jog R. Š. jokių pretenzijų neturi (b. l. 97). 2013-03-15 pakvitavimas įrodo, kad R. R. iš R. Š. gavo likusius 1 500 Lt ir jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 140).

Visi šie išvardyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog nuteistasis dar iki nuosprendžio pirmosios instancijos teisme priėmimo stengėsi atlyginti nukentėjusiojo patirtą moralinę žalą. Juolab, kad spręsdamas šios aplinkybės pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe klausimą, pirmosios instancijos teismas gali atsižvelgia tik į turtinės žalos dydį, padarytą nukentėjusiajam, nes neturtinė žala dar nebūna priteista. Šiuo atveju nukentėjusysis net nenurodė jokios patirtos turtinės žalos.

Taip pat pažymėtina, kad byloje esanti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2013-03-31 sutartis Nr. 1114 patvirtina, kad R. Š. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa susitarė dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 5 132,07 Lt atlyginimo (b. l. 142-143).

Savanoriškas žalos atlyginimas arba žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas pats savo noru arba jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki priimant teismo nuosprendį. Šios lengvinančios aplinkybės ypatumas – kad ji gali būti pripažinta ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti šią aplinkybę lengvinančia ir kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos.

Visi šie išvardyti argumentai neginčitinai leistų byloje nustatyti R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tačiau, kaip minėta, teisėjų kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, neskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia pripažinti neturi procesinio pagrindo, tačiau kartu spręsdamas klausimą dėl tinkamo bausmės individualizavimo nuteistajam negali anksčiau išvardytų aplinkybių ir ignoruoti.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokio pobūdžio byloje taip pat itin svarbu yra atsižvelgti ir į nukentėjusiojo poziciją. Viena iš esminių bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Todėl nuomonės išreiškimas teisme nagrinėjant padarytus nusikaltimus žmogaus sveikatai suteikia nukentėjusiajam realią galimybę būti išklausytam, padeda įveikti viktimizacijos padarinius, turi katarsinį efektą ir terapeutinį poveikį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos metu nukentėjusysis R. R. nurodė, kad šiuo metu kaltinamasis jam yra atlyginęs 500 Lt dydžio žalą, jie yra susitarę, kad kaltinamasis jam dar atlygins 1 500 Lt, todėl nuo ieškinio jis atsisako. Be to, pažymėjo, kad šiuo metu jokių pretenzijų neturi, nes jie susitaikę (b. l. 99, 121-122). Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad dėl konflikto kaltas buvo jis pats, kadangi jis vienas išgėrė vyną, apsvaigo, nebeturėjo jėgų dirbti, ir vietoj to, kad išeitų iš R. Š. kiemo, pats pradėjo kabinėtis prie nuteistojo. Dėl to R. Š. trūko kantrybė ir jis įspyrė jam (b. l. 145). Taigi bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog nukentėjusysis nuteistajam R. Š. yra ne tik atleidęs, bet kartu ir prašo jo griežčiau nebausti. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos siekiant tinkamo bausmės tikslų (paskirties) įgyvendinimo (BK 41 str.).

Apibendrinant visus išdėstytus motyvus teisėjų kolegija papildomai įvertina ir tai, kad R. Š. darant nusikalstamą veiką nenaudojo jokių įrankių ar priemonių, veiką padarė savo paties namų valdoje, neplanuotai, išprovokuotas netinkamo nukentėjusiojo elgesio. Todėl konstatuotina, jog apylinkės teismas nustatydamas minimalią laisvės atėmimo bausmės trukmę tinkamai atsižvelgė į tai. Darytina išvada, kad bausmė R. Š. individualizuota tinkamai.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais (BPK 320 str. 1 d.). Be to, kaip minėta anksčiau, BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo R. Š. atsikirtimuose suformuluotas reikalavimas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, o taip pat tai, jog nukentėjusiojo R. R. provokuojantis elgesys turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Tačiau pabrėžtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas apeliacinio skundo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nuosprendžio nepadavė, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl pateiktuose atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, minėtas nuteistojo reikalavimas nenagrinėtinas (BPK 312, 313, 314, 315, 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.