Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Prienuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)neteistas, byloje Nr. 01-1-49120-18 ikiteisminis tyrimas dėl 2018 m. spalio 10 d. padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nutrauktas 2019 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Prienuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta 50 val. nemokamų darbų ir įpareigojimas atlyginti žalą;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo. 2013 m. sausio 18 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 45 paras arešto. 2013 m. balandžio 26 d. paleistas atlikęs bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 281 straipsnio 7 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2019 m. vasario 27 d. apie 20.10 val. Kaune, Žemaičių pl. prie pastato Nr. 11A, veikdamas su A. V., vartodamas necenzūrinius žodžius, įžūliai kabinėjosi prie M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., stumdė M. P., sudavė keletą smūgių rankomis į įvairias jo kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sugriebęs M. P., parbloškė jį ant asfalto, o paskui dar stumtelėjo link atvažiuojančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. V., dėl to nukentėjusysis buvo kliudytas važiuojančio automobilio ir padarė jam nubrozdinimus dešinės blauzdos srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. V. 2019 m. vasario 27 d. apie 20.10 val. Kaune, Žemaičių pl. prie pastato Nr. 11A, veikdamas kartu su E. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, įžūliai kabinėjosi prie M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., stumdė M. P., sudavė keletą smūgių rankomis į įvairias jo kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, E. K. sugriebus M. P. ir parbloškus jį ant asfalto, stumtelėjus link A. V. vairuojamo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. automobiliu kliudė nukentėjusįjį M. P. ir padarė jam nubrozdinimus dešinės blauzdos srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, A. V. 2019 m. vasario 27 d. apie 20.36 val. Kaune, nuo Žemaičių pl. iki kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 17 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,31 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra baigtas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas sprendžia, kad tai darys teigiamą įtaką E. K. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai).

Kaltinamasis E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 27 d. 20.36 val. iki 2019 m. vasario 28 d. 17.27 val. (1 t., b. l. 142, 147), tai yra 1 parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. V. yra du kartus teistas už vagystes, bausmes atlikęs (1 t., b. l. 162–164), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 158–161), UAB „Marių klinika“ psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 122), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 157).

Kaltinamasis A. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra baigti, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 284 straipsnyje numatytą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, o už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką paskiriant baudą, artimą sankcijoje numatytam minimumui. Teismas sprendžia, kad tai darys teigiamą įtaką A. V. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.

Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam A. V. skirtini įpareigojimai (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kraujyje nustatyto alkoholio kiekį, į tai, kad transporto priemonę neblaivus vairavo jau ne pirmą kartą, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 2 metus 6 mėnesius.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog automobilio „Audi A6“, 2004 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 3231 Eur, su PVM yra 3910 Eur (1 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Audi A6“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamasis A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 27 d. 20.36 val. iki 2019 m. vasario 28 d. 17.34 val. (1 t., b. l. 175, 182), tai yra 1 parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam M. P. nusikalstama veika buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konflikto metu jis buvo sužalotas, taip pat sugadinti jo rūbai ir avalynė (2 t., b. l. 52–56). Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 15 d., dėl to jis negavo 187 eurų su darbo užmokesčiu susijusių pajamų. Kaltinamieji su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos sutiko. Šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir solidariai priteistinas iš abiejų kaldinamųjų.

Nukentėjusysis M. P. nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jam padaryta 5000 eurų neturtinė žala.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurtavo nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu, sudavė jam keletą smūgių rankomis į įvairias jo kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be to, jis buvo parblokštas ant asfalto, o paskui dar ir stumtelėtas link atvažiuojančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. V., dėl to nukentėjusysis buvo kliudytas važiuojančio automobilio ir jam padarytas nubrozdinimus dešinės blauzdos srityje. Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 69–70). Akivaizdu, kad dėl patirtų išgyvenimų, sužalojimo, patirto skausmo nukentėjusysis M. P. turėjo nepatogumų, jautėsi diskomfortiškai, patyrė išgyvenimus, stresą, baimę, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, kaltinamųjų interesai, kad iš jų priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Įvertinus tiek nusikaltimo padarymo aplinkybes, tiek nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, teismo manymu, 2000 eurų neturtinės žalos dydis užtikrintų kaltinamųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

Kauno teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajam M. P. suteiktas gydymo paslaugas pateikė 165,37 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 97–102).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 148,07 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiajam nedarbingumo laikotarpiu išmokėtą ligos pašalpą (1 t., b. l. 109–115). Šie ieškiniai nagrinėjant bylą buvo atlyginti (2 t., b. l. 101–102), todėl procesas pagal Kauno teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius nutrauktinas.

Nukentėjusysis M. P. taip pat prašo iš kaltinamųjų priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo nurodymais (2 t., b. l. 84–87), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis M. P. už jo atstovavimą procese advokatui sumokėjo 605 eurus (2 t., b. l. 86, 87). Nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai priteistinos iš kaltinamųjų.

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje; automobilio registracijos liudijimas Nr. H (duomenys neskelbtini) perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 27 d. 20.36 val. iki 2019 m. vasario 28 d. 17.27 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai).

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir skirti 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą ir 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 eurų) baudą ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai).

Išaiškinti A. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Įpareigoti A. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, skirti A. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- konfiskuoti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 27 d. 20.36 val. iki 2019 m. vasario 28 d. 17.34 val., tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam M. P. solidariai priteisti iš kaltinamųjų E. K. ir A. V. 547 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. P. turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir nukentėjusiajam M. P. solidariai priteisti iš kaltinamųjų E. K. ir A. V. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) atstovavimo išlaidų.

Procesą pagal Kauno teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje; automobilio registracijos liudijimą Nr. duomenys neskelbtini) perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.