Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.-V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P.-V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P.-V., būdama bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registro) tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose.

Teismo posėdyje apklausta R. P.-V. prisipažino padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad jų įmonė dokumentų registro tvarkytojui nepateikė dėl buhalterių kaitos. 2018 m. gegužės 31 d. buhalterė J. K. išėjo į pensiją, ji nebuvo baigusi daryti 2017 m. balanso. Atėjusi nauja buhalterė turėjo pabaigti tvarkyti 2017 m. dokumentus, todėl viskas užsitęsė. Šiuo metu visi dokumentai registro tvarkytojui yra pateikti. Pateikia dokumentus, įrodančius, kad UAB (duomenys neskelbtini) aptariamu laikotarpiu keitėsi buhalterės.

Byloje esančiame R. P.-V. 2019 m. rugsėjo 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, jos vadovaujama įmonė laiku nepateikė 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio, nes įmonėje keitėsi darbuotojai, vyr. buhalterė 2018 m. išėjo iš darbo, sulaukusi pensijinio amžiaus, užėmusiam pareigas darbuotojui teko perimti neužbaigtus darbus, perorganizuoti dokumentacijos tvarką, darbai užsitęsė, buhalterė išėjo į nėštumo-gimdymo atostogas, vyr. buhalterė liko viena, darbas vyko lėčiau. Ji labai gailisi, ateityje įsipareigoja teikti finansines ataskaitas laiku. Prašo skirti įspėjimą (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše apie UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (b. l. 4-9). Vadinasi bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl, vadovaujantis aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimais, UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau, kaip iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau išraše matyti, kad šie dokumentai buvo pateikti tik 2019 m. rugsėjo 16 dieną.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, UAB (duomenys neskelbtini) vadovė (direktorė) yra R. P.-V.. Vadinasi, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, ji buvo atsakinga už tai, kad šios bendrovės 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys tinkamai ir laiku, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Teismo posėdyje apklausta R. P.-V. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įmonė dokumentų laiku nepateikė dėl to, kad įmonėje keitėsi buhalteriai, todėl atėjusi nauja buhalterė nespėjo sutvarkyti visų reikiamų dokumentų, kurie turėjo būti pateikti registro tvarkytojui. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra susijusios su bendrovės veiklos organizavimu bei jos tikslų įgyvendinimu, už kuriuos taip pat atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Todėl R. P.-V. nurodytos aplinkybės nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad R. P.-V., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, turėdama pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatytu laiku pateikti 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

R. P.-V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinė nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas tęstinis administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nors ir pavėluotai, tačiau reikiami dokumentai buvo pateikti, t. y. teisės aktuose numatytą pareigą R. P. V. įvykdė. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. P. –V. administracine tvarka bausta du kartus, turinti vieną galiojančią nuobaudą, dirbanti. Įvertinęs išdėstytų administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. P.-V. paskyrus minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. P.-V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105743660.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).