- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-459-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas P.Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2008 m. birželio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžinei, dalyvaujant ieškovei N. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui P. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti ieškovės ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. 26/100 dalis pastato (duomenys neskelbtini), priteisti natūra bei priteisti iš ieškovės atsakovui 4160 Lt dydžio kompensaciją už turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad dalytinas turtas yra mažo ploto, padalijimas į atskirus objektus padarys žalą jo paskirčiai, todėl būtina turtą atidalyti (t. I; b.l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. sprendimu (t. I; b.l. 111-112) ieškovės ieškinio netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių kilo koks nors ginčas dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Pažymėjo, kad atsakovui nežinant apie bylos nagrinėjimą, ieškovei atsisakius pateikti prašymą skirti kuratorių, patenkinus ieškinį būtų pažeistos atsakovo nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.II, b.l. 40-41) ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė pažymi, kad teismas netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus ir priėmė neteisingą, nepagrįstą bei apeliantės teises ir teisėtus interesus pažeidžiantį sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nesirūpina savo nuosavybe ir toks netinkamas jo elgesys suteikia teisę kitam bendraturčiui ginti pažeistas teises teisme. Teigia, kad atsakovas apie bylą buvo informuotas nepažeidžiant CPK reikalavimų, o prašymas skirti kuratorių yra ieškovo teisė, o ne pareiga.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti. Bendroji nuosavybė gali būti jungtinė santuokinė, kai kiekvieno savininko - sutuoktinio - dalys nenustatytos, ir bendroji dalinė - kai kiekvieno bendraturčio dalys yra nustatytos. Dalių nustatymas bendrojoje nuosavybėje reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies nustatymą daikte ir ji turi atitikti idealiąją teisės dalį. Visiškas bendraturčio dalies nustatymas, t. y. ne tik idealiosios, bet ir realiosios, galimas paties bendraturčio reikalavimu, kai jis siekia be kito bendraturčio sutikimo pats asmeniškai tvarkyti jam tenkančio bendro daikto dalis. Iš ieškinio nustatyta, kad ieškovė siekia paminėto tikslo, t. y. pati asmeniškai tvarkyti bendro daikto dalis, nes kito bendraturčio jo gyvenamojoje vietoje nėra. Tačiau CK 4.80 str. įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos jo idealiąją dalį atitinkančios realiosios dalies turte nustatymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tokia realioji dalis atsakovui nebuvo nustatyta, nes į ją nebuvo įtraukta – turtinė teisė žemės sklypo nuomos teisė. Iš pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta (b.l.5), kad pagal Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą pastatų savininkui Vyriausybės nustatyta tvarka bus parduotas žemės sklypas, todėl šalių teisinius santykius žemės sklype galima vertinti kaip faktinius žemės sklypo nuomininkus, o tai yra turtinė teisė - nes naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka yra nustatyta 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260. Todėl visų pirma ieškovės atidalijimo projektas turi apimti ir atsakovui tenkančią faktiškai naudojamo sklypo dalį ir ši turtinė teisė turi būti įvertinta. Ieškovė nurodo, jog ginčo turtas yra sunaikintas dėl gaisro ir todėl nurodo, jog atsakovui turi būti priteista kompensacija, tačiau toks ieškinys faktiškai yra atsakovo dalies pardavimas ir pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tai bus atsakovo nuosavybės teisių pažeidimas, nes pagal CK 4.93 str. nuostatas niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš jo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, o byloje nėra žinoma atsakovo valia. Tokio ieškinio patenkinimas teismo sprendimu šiuo atveju negali būti laikomas teisėtu nuosavybės teisių įgijimo pagrindu pagal CK 4.47 str.12 p. ir 4.80 str. atidalijus kompensacijos būdu, nes akivaizdžiai būtų pažeistos atsakovo teisės į žemės sklypą ir reikštų jo nuosavybės teisės paėmimą neatlygintinai, nes civilinių teisinių santykių objektu yra ir turtinės teisės (CK 1.97 str.). Ieškovams nurodžius , jog atsakovo buvimo vieta nežinoma, jo turtinės teisės turi būti sprendžiamos pritaikius CK 2.28-2.29 str. pripažinimo asmenį nežinia kur esančiu institutą - ir apsaugojus jo turtines teises per administratorių, kuris pagal įstatymą atstovautų atsakovui ir reikštų jo valią dėl atidalijimo.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Bylą perduoti nagrinėti iš naujo netikslinga, nes ieškovams neuždrausta vėl kreiptis į teismą, paruošus kitą atidalijimo projektą, kuriame būtų atidalytas bei įvertintas ir naudojamas žemės sklypas, įtraukus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, nes toks ieškinys bus reiškiamas dėl kito dalyko kitu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.