Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba "(duomenys neskelbtini)"- statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. F., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2024-01-14 apie 15.20 val., kelyje 2201, Priekulė - Sakūčiai - Ventė, 7.00 km., Kukuliškių g., Kukuliškių k. Klaipėdos r., su viena juosta kiekviena kryptimi, D. F., vairuodamas automobilį "BMW 530", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (Norvegiški), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešingos krypties eismo juostoje važiavusiu automobiliu "Hyundai I30", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. V.. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalota automobilio "Hyundai" keleivė A. K. T. ir nežymiai sužalotas automobilio "Hyundai" vairuotojas M. V..

Šiais veiksmais D. F. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą

Kaltinamasis D. F. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino ir parodė, kad 2024-01-14 apie 15 val., vairavo automobilį "BMW“, norvegiškas valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Ventė - Sakūčiai - Priekulė. Kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu, jis važiavo apie 70-75 km/h greičiu. Ties Kalviškių k. jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti dešiniuoju šonu. Priešpriešais jis matė parvažiuojantį žydros spalvos automobilį. Bandė tiesinti vairą, išlaikyti stabiliai automobilį ant kelio, tačiau nepavyko ir jo automobilis atsitrenkė į kito automobilio priekinę vairuotojo dalį. Tas automobilis nuo smūgio nuvažiavo į pakelės griovį ir virto ant dešinio šono. Išlipęs iš automobilio, D. F. nubėgo prie kito automobilio, matė, kad ir vairuotojas, ir priekyje sėdėjusi mergina buvo išsigandę. Jis taip pat patyrė didelį sukrėtimą. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, visi kitame automobilyje važiavę asmenys buvo išvežti į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Jis pats nesusižalojo, tik patyrė stresą. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, neseniai jam buvo atlikta techninė apžiūra. Automobilį tą dieną jis vairavo blaivus. Mano, kad šis eismo įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos, dėl kurios jis nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvyko eismo įvykis. Apie įvykį yra pranešęs Norvegijos draudimo bendrovei, yra užvesta draudiminio įvykio byla. Pats labai gailėjosi sukėlęs šį eismo įvykį, atsiprašė nukentėjusiųjų, su M. V. susitaikė. Dar D. F. nurodė, kad dirba su vairavimu susijusį darbą, iš gauto uždarbio išsilaiko pats ir išlaiko neįgalią žmoną, tad prašo neatimti jam teisės vairuoti.

Kadangi kaltinamasis D. F. savo kaltę visiškai pripažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2024-01-14 apie 15 val., kartu su savo žmona D. V. ir jų drauge A. T. automobiliu "Hyundai I30", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavo į Ventės ragą. Kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu. Jis vairavo automobilį, žmona sėdėjo priekyje šalia, o A. sėdėjo už jos. Visi buvo prisisegę saugos diržus, važiavo apie 50 km/h greičiu, kelias buvo tiesus. Priešais matė atvažiuojantį "BMW" markės automobilį, kuris pradėjo slysti nuo vieno kelio krašto prie kito, galiausiai slydo tiesiai į juos. M. V. dar bandė pasukti vairą į dešinę kelio pusę, stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į pakelės griovį ir virto ant dešinio šono. "BMW" automobilis taip pat nuvažiavo į griovį ratų. Smūgis buvo stiprus. Iš automobilio jis ir keleivės išlipo patys, prie jų priėjo "BMW" automobilio vairuotojas, paklausė ar visi sveiki, ar reikalinga pagalba. Jis automobiliu "BMW" važiavo vienas. Eismo įvykio metu ir jis, ir kartu važiavusios D. V. ir A. T. buvo sužaloti ir atvykę greitosios pagalbos medikai juos visus tris išvežė į ligoninę. Jam buvo nustatyti krūtinės ir veido sumušimai. Automobilis "Huyndai I30", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Vėliau M. V. susitaikė su eismo įvykio kaltininku D. F., kuris jo atsiprašė (1 t., b.l. 172-176).

Nukentėjusioji A. K. T. parodė, kad 2024-01-14 apie 15.30 val., ji kartu su draugais M. ir D. automobiliu "Hyunday", važiavo į "Paukščių centrą". Nei vietovės, nei kelio pavadinimo ji nežino. M. vairavo, o D. sėdėjo šalia priekyje. Ji sėdėjo už D.. Buvo užsisegusi saugos diržą. Ant kelio buvo sniego, buvo slidu. Automobilio greitis buvo apie 40 km/h., kelias buvo tiesus. Ji matė, kaip iš priekio, priešais jų juosta parvažiuoja tamsios spalvos automobilis "BMW", kuris pradėjo slydinėti kelyje ir atsitrenkė į M. vairuojamą automobilį. Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, smūgis buvo stiprus, nuo jo M. automobilis nuvažiavo į griovį. "BMW" automobiliu važiavo vienas vyriškis, jis jų visų atsiprašė dėl eismo įvykio. Netrukus atvyko greitoji pagalba, ją, D. ir M. išvežė į ligoninę. Ligoninėje jai nustatė krūtinkaulio lūžį, galvos sumušimą, kairės pusės VIII šonkaulio lūžį. Po eismo įvykio ji buvo paguldyta į ligoninę, kitą dieną išleista, gydėsi dar gana ilgą laiką ir Lietuvoje, ir Anglijoje, kur gyvena (1 t., b.l. 162-165).

Panašius parodymus davė ir liudytoja D. V. (1 t., b.l. 189-192).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra Kalviškių g., Kalviškių k., Klaipėdos r., kelio Priekulė - Sakūčiai - Ventė 7 km. Kelio danga - asfaltas, padengtas sniegu. Automobilis "BMW", norvegiškas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio į šalikelės griovį, jam stipriai apgadinta priekinė dalis. Pakelės griovyje, apvirtęs ant dešinio šono, yra ir automobilis "Hyundai", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam deformuota priekinė dalis (1 t., b.l. 15-39)

Iš 2024-06-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo - garso įrašai daryti policijos pareigūnų "Body" kameromis. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą Kalviškių g., Kalviškių k., Klaipėdos r., kur yra nuo kelio į griovį nuvažiavę du automobiliai: "Hyundai" ir "BMW". Policijos pareigūnai bendrauja su eismo dalyviais. Automobilio "BMW", vairuotojas - D. F. prisipažįsta, kad jis sukėlė eismo įvykį. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus D. F., nustatyta, kad jis buvo blaivus. (1 t., b.l. 40-43)

Iš 2024-01-14 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis "Hyundai", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir automobilis "BMW", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo nuvežti į automobilių saugojimo aikštelę adresu Klaipėdos g. 80, Gargždai, Klaipėdos r. Vėliau automobiliai grąžinti savininkams. (1 t., b.l. 45-46, 87-105)

Iš 2024-01-14 tarnybinio pranešimo, dėl eismo įvykio, matyti, kad policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0386, pat. Nr. 1989109, nustatė, kad vairuotojas D. F. buvo blaivus (0,00 promilės). (1 t., b.l. 47-48)

Iš 2024-02-01 transporto priemonių apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad automobilis "Hyundai I30", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir automobilis "BMW 530", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Norvegiški), buvo apžiūrėti dalyvaujant specialistui D. J.. Automobiliuose gedimų, galėjusių sąlygoti eismo įvykį, nenustatyta. (1 t., b.l. 50-60)

Iš specialisto išvados Nr. G 220/2024 (03) matyti, kad A. T. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sužalojimas (1 t. b.l. 138-140).

Iš specialisto išvados Nr. G 217/2024 (03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų M. V. medicininių dokumentų ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, pateikiama išvada, jog M. V. padarytas nežymus sužalojimas (1 t., b.l. 145-147)

Specialisto išvadoje Nr. G 218/2024 (03) nurodyta, kad D. V. sužalojimų nenustatyta (1 t., b.l. 152-154).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kaltinimas D. F. dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, įvertintina tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei ir realią fizinę žalą A. K. T. bei M. V.. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus Lietuvoje administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, susitaikė su vienu iš nukentėjusiųjų; tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad D. F. dirba, yra vedęs, išlaiko neįgalią žmoną. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis) ir nustatant artimą minimaliam jos dydį.

Nukentėjusiosios atstovas paprašė teismą taikyti Lietuvos Respublikos BK 67-68 straipsnių nuostatas ir paskirti už šį neatsargų nusikaltimą D. F. ne tik bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Prašymą motyvavo tuo, kad kaltinamasis savo neatsargiu vairavimu sužalojo du nukentėjusiuosius, sukėlė labai didelę grėsmę eismo saugumui ir turi patirti tam proporcingas valstybinio poveikio priemones.

Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. BK 67 straipsnio 3 dalyje išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būtį skiriamos kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau jų paskyrimas asmeniui, kuriam paskirta bausmė, nėra privalomas. Tai reiškia, kad teismas turi apsvarstyti, ar asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, pakanka taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, ar BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti dar reikia jam paskirti ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas -skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta; be to, atsižvelgtina ir į tai, kad D. F. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (tai reiškia, kad Kelių eismo taisyklių sistemingai nepažeidinėja), dirba, turi šeimą – neįgalią žmoną, kurios išlaikymu tik pats ir rūpinasi, šį neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teisė vairuoti jam būtina, kad galėtų dirbti ir pasirūpinti savimi bei sutuoktine, o taip pat – uždirbti lėšų atsiskaityti su valstybe ir nukentėjusiąja pagal šio nuosprendžio sprendinius. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir jų D. F. neskiria.

Šioje byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios A. K. T. prašymas priteisti jai advokato pagalbos išlaidas, iš viso 4 068,91 Eur. Advokato paslaugų apmokėjimą patvirtina į bylą pateikti dokumentai – paslaugų ataskaitos ir PVM sąskaitos-faktūros LPV Nr. 27297 (147 b.l.) ir LPV Nr. 27181. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas teikė teisinę pagalbą A. K. T. nuo ikiteisminio tyrimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ginant savo teises baudžiamajame procese formų yra jo atstovo advokato dalyvavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuose dalyvauja nukentėjusysis, bei dalyvaujant bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo ikiteisminiame bylos nagrinėjime ir pirmosios instancijos teisme turi būti atlygintos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

Sprendžiant šį klausimą, nustatyta, kad nukentėjusioji A. K. T. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Raimundu Lideika ir jo padėjėja R. L. 2024-07-03, t. y., jau baigus ikiteisminį tyrimą; advokato dalyvavimas jame pasireiškė tik susipažinimu su jam atsiųsta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokurorui perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, netrukus buvo gautas advokato prašymas dėl bylos grąžinimo prokurorui arba bylos dokumentų vertimo atlikimo, kuris buvo teismo išspręstas, reikiami vertimai atlikti ir iki pirmo teismo posėdžio persiųsti advokatui. Jo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime apsiribojo dviem posėdžiais, pirmasis truko 1 valandą 20 minučių, antrasis – 20 minučių. Teismas sutinka, kad advokato teisinių paslaugų teikimas užsienietei nukentėjusiajai, nemokančiai lietuvių kalbos, apėmė ne tik čia išvardintus veiksmus, bet ir bendravimą su ja tarp jų atlikimo, kaip ir nurodyta advokato pateiktoje išlaidų detalizacijoje, tačiau įvertina ir tai, kad A. K. T. civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, o didžioji dalis klausimų, kurie buvo sprendžiami reikalaujant dokumentų vertimo ir detaliai juos analizuojant, buvo susiję būtent su jai padarytos žalos atlyginimo galimybių išsiaiškinimu. Įvertinus visas šias aplinkybes ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką, konstatuojama, kad prašoma priteisti iš kaltinamojo 4 068,91 Eur suma nukentėjusiosios patirtoms advokato pagalbos išlaidoms atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga nei bylos sudėtingumui, nei advokato darbo ir laiko sąnaudoms, patirtoms būtent joje ir turi būti mažinama iki 2 000,00 Eur ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendė:

pripažinti D. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 30 MGL (bazinių bausmių dydžių) – 1500 Eur bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir paskirti D. F. galutinę bausmę – 20 MGL (1000,00 Eur) baudą, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš D. F. A. K. T. 2000,00 Eur ( du tūkstančius eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Dvi skaitmeninės informacijos laikmenas (CD) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.